Trumpasis gidas

Dell U2417H - tiesiog puikus 24" monitorius kone visiems gyvenimo atvejams. Rekomenduoju tiek dirbantiems su grafika, tiek ir mėgstantiems žaidimus ar tiesiog ieškantiems gan pigaus ir gero monitoriaus.
Dell U2415 - dar vienas labai geras 24" monitorius. Rekomenduočiau tiems, kas taip pat ieško universalaus varianto, tačiau nori turėti ir galybę papildomų jungčių, kurių neturi Dell U2412M.
Dell U2717D - tiems, kas ieško kokybiško 27" monitoriaus. QuadHD raiška, pažangi IPS tipo matrica, puikios spalvinės charakteristikos ir visa tai už tikrai priimtiną kainą.

Patiko straipsnis ?

Universalus monitorius fotografui: kaip neapsirikti?

1. Įvadas

Prisipažinsiu – esu labai reiklus pirkėjas, todėl ieškodamas reikiamo, o ypač brangesnio daikto, skiriu daug (o kartais net ir per daug) laiko pasiūlos tyrimams. Šį kartą mano akiratyje atsidūrė monitorių rinka – su laiku atsirado poreikis pasikeisti ilgai turėtą monitorių. Nors mano pagrindinis darbas susijęs su nuotraukų apdorojimu, esu ir nemažas žaidimų bei filmų gerbėjas, todėl reikalavimų monitoriui sąrašas šiek tiek ilgesnis nei pridera įprastam fotografui.

Ieškodamas tinkamo monitoriaus aplankiau ne vieną parduotuvę, keliasdešimt interneto forumų bei apžvalgų svetainių, perskaičiau šimtus vartotojų atsiliepimų. Bet net ir išsirinkęs naują monitorių nesustojau domėtis šia tikrai įdomia sritimi, tad įgytomis žiniomis ir patirtimi pasidalinsiu šiame straipsnyje.

2. Kokį monitorių pirkti?

Paskutinis atnaujinimas: 2017 10 21

Retai kas turi laiko ar noro giliau domėtis visomis šiuolaikinių monitorių technologijomis, todėl straipsnį pradedu nuo paties svarbiausio skyrelio - tai ką visgi pirkti? Šiuo tikslu sudariau rekomenduojamų monitorių sąrašą, į kurį pakliuvo tik tie monitoriai, kurie turi išsamias apžvalgas (niekad nerekomenduoju monitorių, kurių matau tik gamintojo ar pardavėjo pateiktą standartinį charakteristikų sąrašą).

Taigi, šiuo metu rekomenduočiau:

Monitoriaus modelis Įstrižainė Kraštinės ir raiška Matricos tipas 1 Matricos bitai Spalvų diapazonas Atsako laikas Kaina, € Detali apžvalga
Dell U2414H 24" 16:9
FullHD
AH-IPS
Flicker Free
6 bit Standartinis Puikus 200-230 tftcentral.co.uk
pcmonitors.info
Dell U2417H 24" 16:9
FullHD
PLS
Flicker Free
6 bit Standartinis Labai geras 220-250 tftcentral.co.uk
pcmonitors.info
Dell U2412M 24" 16:10
FullHD
E-IPS
PWM
6 bit Standartinis Labai geras 190-220 tftcentral.co.uk
prad.de
Dell U2415 24" 16:10
FullHD
AH-IPS
Flicker Free
6 bit Standartinis Puikus 260-280 tftcentral.co.uk
prad.de (vok.)
Dell U2717D 27" 16:9
QuadHD
PLS
Flicker Free
8 bit Standartinis Labai geras 440-480 tftcentral.co.uk
Dell UP2716D 27" 16:9
QuadHD
PLS
Flicker Free
8 bit Išplėstas (tikėtina geras) 510-550 pcmonitors.info
Asus PB278Q 27" 16:9
QuadHD
PLS
PWM
8 bit Standartinis Geras 420-450 tftcentral.co.uk
anandtech.com
ViewSonic VP2768 27" 16:9
QuadHD
IPS
Flicker Free
8 bit Standartinis Labai geras (n.d.) tftcentral.co.uk
BenQ PD3200U 32" 16:9
UltraHD
AHVA
Flicker Free
10 bit Standartinis (n.d.) 830-880 pcmonitors.info
tomshardware.com

1 Nors matricos tipas nėra susijęs su monitoriuje naudojama apšvietimo technologija, prie jo pridėjau indikatorių ar monitorius naudoja PWM technologiją, kuri gali būti laikoma trūkumu žmonėms su jautresnėmis akimis. Daugiau apie tai galite paskaityti pagrindinių monitoriaus problemų skyrelyje.

Keli komentarai apie paminėtus modelius:

  • Jei reiktų rinktis man (beje dažnas klausimas), rinkčiaus tarp 24" FullHD raiškos ir 27" QuadHD raiškos monitorių (pagal tai, kiek ant stalo vietos) su standartiniu spalvų diapazonu ir IPS ar PLS matrica. Kitaip tariant, Dell U2417H arba Dell U2717D.
  • Nors šių monitorių apžvalgų nėra, pačių pigiausių monitorių kategorijoje greičiausiai nesuklysčiau pasirinkęs tokius modelius kaip Dell P2217H (22"), Dell P3217H (23") ar Dell P2417H (24").
  • Didelė raiška mažos įstrižainės ekrane nebūtinai yra trūkumas, bet kai kam tai gali sukelti nepatogumų. Dėl to į sąrašą neįtraukiau Dell U2515H, Dell U2518D (25" su QuadHD raiška) ir Dell UP2718Q (27" su UltraHD raiška). Tai labai geri monitoriai, bet prieš perkant juos primygtinai siūlyčiau pažiūrėti gyvai.

Na ir dar keletas pastebėjimų, kurie netilpo į jokias lenteles:

  • Kiekvienas mano rekomenduojamas monitorius turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Rinkdamiesi būtinai į juos atsižvelgę perskaitę monitorių apžvalgas (mano pateiktose nuorodose). Turėkite omenyje ir tai, kad visas mano rekomenduojamų monitorių potencialas išryškės tik juos tinkamai sukalibravus (tai ne galimybė, o būtinybė !). Tiesa, kiek teko pastebėti, Dell monitoriai parduodami jau gana neblogai sukalibruoti.
  • Štai Apple monitorių, laikomi geriausiu dizainerio ir fotografo draugu, aš nenorėčiau rekomenduoti. Taip, jie puikiai dirba, tačiau ar verta mokėti ~300€ brangiau, kai galima įsigyti tokios pačios kokybės, tarkime, Dell monitorių? Vienintelis pateisinamas atvejis būtų tuomet, jei perkate monitorių būtent Apple kompiuteriui.
  • Kaip galbūt pastebėjote, rekomenduoju gana daug Dell monitorių. Išties per ilgus metus šis gamintojas užsitarnavo itin gerą reputaciją, todėl netgi rizikuočiau išsirinkti šios firmos IPS monitorių pagal deklaruojamas savybes gamintojo svetainėje (pasitikėčiau spalvinėmis savybėmis ir be papildomų testų).
  • Jei ieškote itin patikimo, ilgaamžiško monitoriaus, siūlyčiau pasidomėti firma Eizo. Tai didžiulę patirtį turintys gamintojai, ilgą laiką tiekę rinkai profesionalams skirtus monitorius. Esant neribotam biudžetui neabejotinai rinkčiausi tik Eizo.
  • NEC - tai dar viena garsi monitorių gamintoja, išleidusi ne vieną puikų monitorių. Šios firmos gaminių į rekomenduojamus neįtraukiau tik todėl, kad jų kainos yra beprotiškai aukštos.
  • Ieškantiems didesnių nei 24" monitorių labai rekomenduočiau detaliai pasiskaityti kiekvieno monitoriaus apžvalgą. Skirtumai tarp monitorių nedideli, todėl rinktis geriausia kuo tiksliau įvertinus savo poreikius.
  • Du mažesni monitoriai ar vienas didesnis? Nors kartais du monitoriai gali atrodyti kaip patrauklesnis variantas, dėl didelio dėmesio išskaidymo visuomet rekomenduočiau vieną, bet didesnį monitorių.
  • Esu girdėjęs, kad fotografams turėtų būti aktualūs monitoriai su kuo prastesniu atsako laiku, nes tai spalvų atvaizdavimą paverčia stabilesniu (patikimesniu). Kol kas neradau patikimos informacijos apie šį faktą, todėl nuo platesnių komentarų susilaikysiu.
  • Jokiu būdu nerekomenduoju ieškoti CRT monitorių. Kai kam tai gali atrodyti pigi ir gera alternatyva, tačiau dauguma firmų jau seniai nutraukė CRT monitorių gamybą. Net jei rasite pigų, tegu ir profesionalams skirtą monitorių, jo vaizdinės charakteristikos (spalvos, kontrastas) gali būti nepataisomai sugedusios.

3. Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad tai, ką rašo monitoriaus reklaminiame buklete, o kartais netgi ir gamintojo svetainėje – toli gražu ne viskas, ką reikėtų žinoti pirkėjui. Renkantis monitorių, skaitant apie juos apžvalgas vertėtų bent truputėlį pasidomėti giliau pagrindinėmis jų charakteristikomis. Įsivaizduoju, kad ne kiekvienam gali užtekti kantrybės perskaityti viską, tad bent jau siūlyčiau atkreipti dėmesį į monitoriaus matricų skyrelį - tai bene svarbiausia bet kokio ekrano (ne tik monitoriaus, bet ir nešiojamo kompiuterio, telefono, televizoriaus) savybė.

3.1 Monitorių matricų tipai

Savybės svarba: didelė. Bene svarbiausia charakteristika, nusakanti monitoriaus kokybę.

Nors visų skystųjų kristalų ekranų pagrindą, kaip ir sufleruoja pavadinimas, sudaro skystieji kristalai, skiriasi kristalų išdėstymo būdai. Atrodytų, jog tokia techninė smulkmena turėtų mažiausiai rūpėti pirkėjui, tačiau tai viena svarbiausių monitoriaus savybių ir žinant ją galima daug pasakyti apie patį monitorių. Taigi, pagal kristalų išdėstymą skiriami trys monitorių matricų (angl. panel) tipai:

Matricos tipas TN+film VA IPS
Modifikacijos - MVA, PVA, P-MVA, S-MVA, S-PVA, C-PVA, AMVA, ASV S-IPS, AS-IPS, H-IPS, H2-IPS, A-TW-IPS, E-IPS, P-IPS, AH-IPS, AHVA, IPS-Pro, AFFS, PLS*, AD-PLS*, Super PLS*, S-IPS II, IGZO*
Kaina Maža Vidutinė Vidutinė / Didelė
Atsako laikas Labai geras
(senesnių monitorių – geras)
Vidutiniškas / geras
(senesnių monitorių – prastas)
Vidutiniškas / geras
(senesnių monitorių – labai prastas)
Žiūrėjimo kampai Vidutiniški
(senesnių monitorių – prasti)
Labai geri Labai geri
(senesnių monitorių – vidutiniški)
Spalvų atkūrimas Prastas / vidutiniškas Vidutiniškas / geras Labai geras
Kaip atpažinti Spalvos drastiškai pasikeičia arba net išnyksta vaizdas pažiūrėjus iš apačios Pastebimas kontrasto sumažėjimas žiūrint į monitorių kampu (pvz., iš šono) Neturi kitoms matricoms būdingų trūkumų
(senesnių monitorių - pastebima violetinė spalva žiūrint iš šono)

TN+film matricas turintys monitoriai yra patys pigiausi ir sudaro didžiąją dalį esamos pasiūlos. Dėl savo kainos jie mėgiami įvairių darbo įstaigų bei nereiklių vartotojų, o turint omeny ir tiesiog puikų ekrano atsako laiką, juos graibsto ir žaidimų mėgėjai. Visgi fotografams tokio tipo monitorių nieku gyvu nerekomenduočiau – prastas spalvų atkūrimas bei žiūrėjimo kampai tikrai nėra tinkami darbui su nuotraukomis. Be to norėčiau pastebėti, jog monitorių gamintojai gudrauja rašydami būtent TN+film ekranų žiūrėjimo kampus. Visų pirma matymo kampas iš apačios yra mažesnis už matymo kampą iš viršaus – charakteristikose dažniausiai nurodomi tik 2 skaičiai (vertikalaus ir horizontalaus žiūrėjimo kampai). Na o antra, bent šiek tiek pakeitę žiūrėjimo poziciją (pavyzdžiui, bent kiek palenkę galvą) pastebėsite, jog spalvos taip pat šiek tiek pakito (to nerašo jokioje produkto specifikacijoje !). Nedidelis lyrinis nukrypimas – 95% nešiojamų kompiuterių yra naudojama būtent šio tipo ekrano matrica, todėl tik vienetai šių kompiuterių tinkami nuotraukų redagavimui.

VA matricas turintys monitoriai yra brangesni nei TN+film, tačiau ne tokie brangūs kaip IPS. Šis standartas buvo kuriamas praktiškai vieninteliu tikslu – tapti kompromisu tarp likusių dviejų technologijų. Ilgą laiką sąžiningai dirbęs su S-PVA matricą turinčiu monitoriumi galiu drąsiai teigti, jog ši technologija man iki šiol daro nemenką įspūdį. Neturėjau praktiškai jokių bėdų nei su nuotraukų redagavimu (monitoriaus spalvų atkūrimas buvo puikus, gerai perteikė ir pustonius), nei su judančiais vaizdais (puikus atsako laikas nesudarydavo kliūčių žiūrint filmus ar žaidžiant žaidimus). Žinoma, siekiantiems maksimalios kokybės VA technologija nėra geriausias pasirinkimas, tačiau tai kur kas geresnė alternatyva taupesniems fotografams, nenorintiems rinktis TN monitoriaus.

IPS matricas turintys monitoriai yra patys brangiausi ir naudojami profesionalų fotografų bei dizainerių visame pasaulyje. Jie pasižymi itin geru spalvų atkūrimu, o ne taip senai privalumų sąrašą papildė ir pakankamai geras atsako laikas bei gera kaina, tad naujausi modeliai išties gali būti vadinami „universaliais kariais“.

Žvaigdute (*) neatsitiktinai pažymėtos PLS ir IGZO matricų modifikacijos. Tai atskiros matricų modifikacijos, kurias iš esmės galima vadinti atskiromis klasėmis, tačiau savo charakteristikomis labai primena IPS matricas.

Svarbu paminėti tai, jog gamintojai, o ypač pardavėjai neretai vengia nurodyti monitoriaus matricos tipą ! Tad labai rekomenduoju vieną svetainę, kurioje galima pasitikrinti kurią matricą naudoja jūsų išsirinktas monitorius. Tiesa, egzistuoja ir nedidelė gudrybė: jei pažvelgę į monitoriaus charakteristiką išvysite žiūrėjimo kampą mažesnį nei 176 laipsniai, tai greičiausiai TN monitorius (tik VA ir IPS monitoriai pasižymi 176-178 laipsnių žiūrėjimo kampu). Besidomintiems matricų tipais LABAI rekomenduoju papildomai perskaityti straipsnį apie matricų technologijas.

Rašydamas apie monitorių matricas negaliu nepaminėti ir visiškai naujų technologijų, kurios dar tik bando prasiskinti kelią – tai LED ir OLED monitoriai. LED monitoriai yra tie patys skystųjų kristalų monitoriai, kuriuose vietoj įprastų kristalus apšviečiančių CFL lempų naudojami šviesos diodai (besidomintiems rekomenduoju papildomai perskaityti strapsnį apie LED tipo apšvietimą). To pasekmė – geresnis ekrano homogeniškumas (apšvietimo vientisumas). OLED monitoriai – tai visiškai kita technologija, tačiau dažnai painiojama su prieš tai paminėtąja. Šios technologijos ypatybė – vietoj skystųjų kristalų naudojami organiniai šviesos diodai. Kol kas tokie monitoriai yra be galo brangūs, tačiau pasižymi įspūdingomis spalvų atkūrimo savybėmis (kai kas net juokauja, jog jos atrodo tikroviškesnės nei realybėje) ir itin dideliu energijos taupumu.

3.2 Spalvų diapazonas

Savybės svarba: vidutinė. Tiesiog siūlyčiau privengti išplėsto spalvinio diapazono monitorių, nebent esate spaudos dizaineris.

Bene du aktualiausi fotografams spalvų kodavimo būdai yra RGB ir CMYK. Jie nusako kaip įrenginiuose suformuojamos bei užkoduojamos spalvos. Pirmasis būdas yra RGB – tai angliškų spalvų „Red“ (raudona), „Green“ (žalia) ir „Blue“ (mėlyna) sutrumpinimas. Kiekviena spalva yra suformuojama maišant šias tris pagrindines spalvas. Šį spalvų atvaizdavimo būdą naudoja didžioji dauguma mums įprastų šviesą skleidžiančių įrenginių – monitoriai, skeneriai, televizoriai, fotoaparatai. Alternatyvus spalvų perteikimo būdas yra CMYK. Tai angliškų spalvų „Cyan“ (žydra), „Magenta“ (purpurinė), „Yellow“ (geltona) bei „blacK“ (juoda) sutrumpinimas. Šį spalvų formavimo būdą dažniausiai naudoja spausdintuvai.

rgb_cmyk

Vieni labiausiai paplitusių spalvų formavimo būdai: RGB bei CMYK. Maišant kelias pagrindines spalvas galima išgauti daugybę kitų išvestinių spalvų.

Spalvų erdvė – tai tam tikras spalvų diapazonas, kurį gali atvaizduoti įrenginys. Šiuo metu dažniausiai sutinkama spalvų erdvė yra sRGB. Šis standartas buvo sukurtas siekiant suvienodinti spalvas įvairiausiuose su vaizdu susijusiuose įrenginiuose (monitoriuose, skeneriuose, fotoaparatuose ir kt.) bei programose. Daugelis šių programų ir įrenginių sRGB spalvų erdvę laiko pagrindine arba netgi vienintele. Adobe RGB spalvų erdvė, gebanti atvaizduoti didesnį spalvų spektrą, buvo sukurta norint palengvinti darbą spaustuvėse (sRGB nebuvo pakankamas). Tai kur kas rečiau sutinkama spalvų erdvė, iki šiol dažniausiai naudojama tik su spauda susijusiose įstaigose.

cie_chart_web

Iš matomos šviesos spektro trikampiais sRGB bei Adobe RGB išskirtos spalvinės erdvės. Kaip matome iš paveikslėlio, Adobe RGB yra pranašesnė atvaizduojant žalsvus bei melsvus spalvų pustonius.

Kaip ir minėjau prieš tai, didžioji dauguma monitorių bei programų šiuo metu naudoja sRGB spalvų erdvę. Prieš keletą metų į rinką plūstelėjo naujovė – monitoriai su išplėstu spalvų diapazonu (angl. wide gamut) ir sukėlė nemažą sumaištį vartotojų tarpe. Reklama atrodė ganėtinai patraukliai – naujieji monitoriai sugebėjo atvaizduoti pastebimai daugiau spalvų, o jei tiksliau, šie monitoriai gebėjo atvaizduoti ne tik sRGB, bet net ir Adobe RGB spalvų erdvę. Lyg ir viskas būtų gerai – spalvos atrodo ryškesnės ir gražesnės, pastebimai geresnis pustonių atvaizdavimas. Vietoj lauktų pasitenkinimo šūksnių nuvilnijo nepasitenkinimo banga – kodėl nuotraukose žmonių veidai tokie ryškiai raudoni, o gamtovaizdžiuose žalia spalva tiesiog fosforinė?

Štai čia prasideda įdomioji dalis. Pasirodo techninė įranga aplenkė programinę įrangą ir net šiuo metu tik pakankamai nedidelė programų dalis sugeba atvaizduoti papildomas spalvas teisingai. Kas gi atsitiko? Programinė įranga, pritaikyta dirbti sRGB režime, turi ribotą skaičių kiekį spalvai užkoduoti. Išplėtus spalvų kiekį skaičių kiekis nepakito, todėl tie patys skaičiai dabar nurodo jau šiek tiek kitokią spalvą (pvz. sodri žalia atrodo kaip salotinė, nors ji koduojama tuo pačiu R0;G255;B0 kodu).

gamut_web

Čia pateikiamas monitoriaus su išplėsta spalvine gama DELL 2408WFP spalvingumo palyginimas su įprastu sRGB monitoriumi. Kaip matyti, DELL akcentuoja visas pagrindines spalvas, o ypač žalią.

Vienintelis problemos sprendimo būdas – programinė įranga, palaikanti spalvų valdymą (angl. color managed). Visgi ar verta nerimauti? Jei kompiuteris būtų naudojamas tik nuotraukų redagavimui, didelių problemų kilti neturėtų. Būtiniausios programos jau palaiko spalvų valdymą: darbui su nuotraukomis – Adobe Photoshop, nuotraukų peržiūrai ir organizavimui – ACDSee Pro, naršymui internete – naujesnės Mozilla Firefox versijos. Nesklandumai prasidėtų tuomet, jei sumanytumėte naudoti kiek kitokią programinę įrangą arba žiūrėsite filmus – kitų nuotraukų organizavimo programų bei naršyklių, palaikančių spalvų valdymą, beveik nėra, o vaizdo failų grotuvų kol kas išvis nepavyko surasti (kelių populiarių grotuvų kūrėjų artimiausioje ateityje net neplanuoja įdiegti spalvų valdymo). Windows Vista / 7, skirtingai nuo daugelio kitų operacinių sistemų, turi neblogą integruotą spalvų valdymą, kurį kai kurie vartotojai laiko panacėja kovoje su išplėsto spalvinio diapazono monitorių bėdomis. Po ilgų teisybės paieškų visgi aptikau informacijos, jog net ir operacinės sistemos lygmeny integruotas spalvų valdymas trečiųjų šalių programų nepaverčia tokiomis, kurios gali tinkamai interpretuoti ir valdyti spalvas.

Nors spalvinės erdvės žymėjimas kol kas dar nėra labai paplitęs gamintojų tarpe, išplėsto spalvų diapazono monitorių gamintojai mėgsta pasigirti šia nauja savybe dar pačiame pirmame gaminio puslapyje (retkarčiais tai įtraukiama ir į monitoriaus charakteristikų aprašą). Spalvingumą gamintojai dažniausiai aprašo procentais – 72% indikuoja standartinį sRGB monitorių, 100% – monitorių, gebantį atvaizduoti visą Adobe RGB spalvinę erdvę. Tiesa, siūlomi monitoriai nebūtinai idealiai atitinka Adobe RGB standartą. Štai jau negaminamo IBM Lenovo L220X apraše galima sutikti 92% spalvingumą, kai tuo tarpu DELL ne taip senai buvo pristačiusi monitorių 2408WFP, kurio spalvingumas net 110%.

Tad galų gale, ar verta rinktis išplėsto spalvų diapazono monitorių? Mano nuomone – taip, jei monitorius būtų naudojamas praktiškai tik nuotraukų redagavimui. Tad rinkdamiesi įvertinkite, kad programinės įrangos kūrėjai neįgalūs pasiūlyti pakankamai produktų, leidžiančių išplėsto diapazono monitorių savininkams monitorių naudoti kitoms užduotims be didesnių nepatogumų.

3.3 Spalvų kodavimas matricose

Savybės svarba: vidutinė. Pasidomėti verta, bet pervertinti savybės svarbus nederėtų - šiuolaikiniai monitoriai spalvas atvaizduoja labai gerai, nepriklausomai nuo deklaruojamo matricos bitų skaičiaus.

Nors iš pirmo vaizdo ši tema gali atrodyti be galo techniška, visgi norėjau atkreipti į tai dėmesį ir akcentuoti temos aktualumą.

Viena iš svarbių monitoriaus charakteristikų yra ekrano matricos bitų skaičius. Ši charakteristika nusako kiek atspalvių gali atvaizduoti kiekvienas monitoriaus taškas. Nors egzistuoja įvairių ekranų, daugiausiai labiausiai paplitę yra:

  • 6 bitų ekranai. Tai reiškia, jog kiekvienas taškas gali atvaizduoti tonų 26, o turint omeny, kad vieną pikselį sudaro raudonos, žalios ir mėlynos spalvos taškai (dauginame 26 iš trijų), viso išeina apie 0,3 mln. spalvų.
  • 8 bitų ekranai. Kiekvienas taškas gali atvaizduoti tonų 28, o tai sudaro apie 16,7 mln. spalvų pikseliui.
  • 10 bitų ekranai. Kiekvienas taškas gali atvaizduoti tonų 210, o tai sudaro apie 1 mlrd. spalvų pikseliui.

Anot mokslininkų, mūsų akis geba atskirti apie 16,7 mln. spalvų, todėl nenuostabu, kad dar visai neseniai bene didžioji dauguma ekranų (nepaisant saujelės specializuotų) buvo būtent 8 bitų.

Darbui su itin didelio tikslumo vaizdais (pvz., medicina, sudėtingesnės nuotraukos), kur itin svarbūs spalviniai perėjimai, buvo sukurti ir didesnio bitų skaičiaus (10, 12 ar net 16 bitų) ekranai. Visgi daugiau ne visada reiškia geriau - retas iš mūsų sugebėtų rasti skirtumus šalia sustatytuose 8 bitų ir 10 bitų ekranuose.

Visai neseniai, dar prieš porą ar trejetą metų atsirado naujovė - itin pigūs IPS ekranai, tad daug kam kilo klausimų kaip gamintojai sugebėjo taip sumažinti šių prestižinėmis laikomų matricų kainas. Pasirodo, jog pigių IPS ekranų gamyboje naudojamos 6 bitų matricos (E-IPS atmaina, dalis AH-IPS matricų), kurios pasižymi mažesniu spalvų atvaizdavimo diapazonu, tačiau pakankamu, kad eilinis vartotojas to nepastebėtų. Nors šių pigesnių matricos technologija pasižymi geresniu atsako laiku bei dar geresniais matymo kampais, tačiau spalviškai kiek prastesnė nei kitos IPS matricos. Visgi taupiesiems tai daug geresnis variantas nei analogiški TN gaminiai už panašią kainą. Įdomu tai, kad net profesionalai gana palankiai atsiliepia apie E-IPS pagrindu pagamintus monitorius.

3.4 Atsako laikas

Savybės svarba: maža. Ši savybė buvo aktuali tik galbūt iki kokių 2006 m. - dabar dauguma monitorių su atsako laiku neturi jokių bėdų.

Turint omeny, jog fotografai dirba su statiniais vaizdas, atsako laikas turėtų rūpėti jiems mažiausiai. Tad šis skyrelis labiau tiktų tokiems kaip aš, kurie monitorių nusiteikę naudoti ne tik darbui, bet ir pramogoms.

Nors seniau tai būdavo retenybe, daugelyje šiuolaikinių reklamų prie monitoriaus aprašo galima išvysti charakteristiką, vadinamą atsako laiku. Tai tam tikra trukmė per kurią pikselis (mažiausias monitoriaus vaizdo elementas, taškas) pakeičia savo spalvą. Egzistuoja du atsako laiko tipai: „pilka į pilką“ (pikselis vieną spalvą pakeičia kita) ir „juoda-balta-juoda“(pikselis įsižiebia ir užgęsta). Jei šis laikas viršija 40-60 ms, vaizdo vėlavimas tampa pastebimas. Džiugu, jog šiuo metu monitorių, kurių atsako laikas viršija 60 ms, yra gaminama pakankamai nedaug.

Atidžiau pažiūrėję į monitorių aprašymus, pastebėsite, jog daugeliu atveju rašomas tik vienas skaičius. Taip monitorių gamintojai gudrauja – dažniausiai išmatuoja atsako laiką abiem metodais, o geresnį rezultatą įrašo monitoriaus charakteristikose. Visgi nutylimas svarbus faktas – kitas skaičius dažniausiai būna kur kas didesnis nei pirmasis. Seniau dauguma monitorių gamintojų rašydavo „juoda-balta-juoda“ rezultatus, dabar – „pilka į pilką“, kadangi šie tapo geresni. Tai nėra labai gražus, tačiau gana įprastas elgesys, ypač pigesnių monitorių rinkoje (brangesnių monitorių charakteristikos dažnai būna išsamesnės).

Siekiant dar labiau pagreitinti monitorius, buvo sukurta pikselių spartinimo technologija (angl. overdrive). Ši technologija dažniausiai taikoma VA ir IPS matricas turinčiuose monitoriuose, kadangi šie vis dar šiek tiek atsilieka savo sparta nuo TN monitorių. Kaip gi veikia šis spartinimas? Specialiai suteikiant perteklinę įtampą skystiesiems kristalams šie greičiau pakeičia savo būseną. Visgi ši technologija turi ir savo trūkumų. Įsivaizduokite situaciją – jūsų paprašoma paeiti puse žingsnelio į priekį, tačiau tuo pat metu iš visų jėgų spiriama į pasturgalį. Greičiausiai pajudėsite kur kas daugiau? Panašiai ir su pikseliais – jei jo pokytis turi būti itin subtilus, perteklinė įtampa pakeičia jo spalvą kur kas daugiau nei reikėtų. Taip sukuriamas pojūtis, jog vaizdas keičiasi greičiau, tačiau atsiranda spalviniai netikslumai. Iš praktikos galiu pasakyti, jog tai šiek tiek iš pradžių erzina, bet su laiku prie to sėkmingai priprantama.

Šiame paveikslėlyje yra pavaizduotas vienas iš galimų pikselių spartinimo technologijos trūkumų pavyzdžių - šviesiame fone judantis juodas objektas fone įgauna rausvos spalvos pėdsaką:

overdrive_web

Atrodytų keblumų jau ir taip pakanka, tačiau sulig HDTV (raiškiojo vaizdo) pasirodymu išryškėjo nauja problema – vėlavimo laikas (angl. input lag). Pasirodo, kad norėdami suformuoti didelės raiškos vaizdą monitoriai bei LCD televizoriai užtrunka tiek, jog net kartais atsiranda vaizdo bei garso sinchronizacijos bėdų (pavyzdžiui, žmogaus šneka nebesutampa su jo lūpų judesiais). Derėtų pastebėti, jog šis vėlavimas būdingas tik monitoriams, gebantiems atvaizduoti vaizdus 1920x1200 ir didesne rezoliucija (kitaip tariant, vienas kitas 22” monitorius bei 24“ ir didesni monitoriai). Dauguma gamintojų apie šią problemą kalba labai nenoriai, todėl nenuostabu, jog šis vėlavimas kol kas nėra įtrauktas į monitoriaus charakteristikų aprašą. Vienintelis būdas sužinoti koks yra jūsų išsirinkto modelio vėlavimas – ieškoti kompetentingų monitoriaus apžvalgų internete.

3.5 Ekrano paviršius

Savybės svarba: vidutinė. Visgi vertėtų į šią savybę atkreipti dėmesį ir galbūt privengti blizgių ekranų.

Dar vienas kriterijus, į kurį vertą atkreipti dėmesį renkantis monitorių, yra ekrano paviršius. Tai apsauginis sluoksnis, kurio pagrindinė užduotis apsaugoti ekrano matricą ir (dažniausiai) eliminuoti nepageidaujamus atspindžius. Kiekvienas iš ekrano paviršių turi savo privalumų ir trūkumų, todėl vienareikšmiško nugalėtojo nėra. Šiuo metu vyrauja du pagrindiniai paviršių tipai - blizgus (angl. glossy) ir matinis (angl. matte).

Blizgus ekranas (kaip, beje, ir nuotraukos), pasižymi pastebimai „gyvesnėmis“ spalvomis ir didesniu kontrastu. Tai itin geras variantas filmams ir žaidimams, šį ekrano paviršiaus tipą neretai renkasi ir profesionalai, dirbantys su grafika. Pagrindinė blizgaus ekrano bėda - itin mažas atsparumas atspindžiams. Jei dirbate uždaroje, menkiau apšviestoje patalpoje su gerai kontroliuojamu apšvietimu, šis ekrano tipas kaip tik jums. Priešingu atveju (jei, pvz. patalpoje yra langų ar ryškiu šviesos šaltinių) monitorius gali tapti tiesiog nepanaudojamu.

Matinis ekranas daug geriau išsklaido aplinkos šviesą, todėl jis turi daug mažiau problemų su atspindžiais. Šį ekrano paviršių mėgsta bene didžioji dauguma fotografų (galbūt ir dėl to, jog tiksliausiai spalvas atkuriantys monitoriai gaminami būtent su matiniu padengimu). Matiniai ekranai pasižymi truputį mažesniu kontrastu, tačiau tai neretai yra netgi privalumas. Kai kuriais atvejais matinis padengimas gali būti gana stiprokas, tad reiktų atkreipti dėmesį ar ekranas neatrodo pernelyg grūdėtas - tai gali sumažinti regimą vaizdų „aštrumą“ (aktualu dirbantiems su grafika).

Neseniai pasirodė ir tarpinių variantų, kuomet naudojamas ne toks stiprus ekrano padengimas matiniu sluoksniu (angl. light anti-glare coating). Jis šiek tiek mažiau išsklaido šviesą, tačiau nėra toks grūdėtas kaip įprasti matiniai ekranai. Jei jums įdomūs ekrano paviršiaus tipai, labai rekomenduoju papildomai perskaityti straipsnį, detaliai aprašantį ekrano padengimo technologijas.

3.6 Pagrindinės monitorių problemos

apsvietimas_web Apšvietimo nevientisumas (angl. backlight bleeding) – šis trūkumas geriausiai pastebimas tamsoje dirbant su tamsesnių tonų nuotraukomis arba žiūrint filmus. Monitoriaus kraštuose galima pastebėti prasiskverbiančią šviesą – tai nekokybiškai surinkto monitoriaus pasekmė. Jei nepageidaujama šviesa gerai matoma, tokį defektą dažniausiai apsiima taisyti garantinio aptarnavimo servisas.
nevientisumas_web Spalvinių tonų nevientisumas (angl. color banding) – stebint ekrane gradientą (tolygų spalvinį perėjimą) matoma spalvų gradacija. Šis trūkumas (ne gedimas !) labiau būdingas mažesnių spalvinių erdvių monitoriams (pagrinde sRGB), tačiau garantinio aptarnavimo servisas šio trūkumo nelaiko defektu.
pikseliai_web Neveikiantys pikseliai (angl. hot / dead / stuck pixels) – vienas labiausiai žinomų monitorių gedimų, kuomet vienas ar keli ekrano taškai nereaguoja į monitoriaus komandas ir išlieka tos pačios spalvos. Skiriami trys sugedusių taškų tipai: „karštieji“ (visuomet aktyvūs, balti), „mirę“ (visuomet neaktyvūs, juodi) ir „užsikirtę“ (visuomet aktyvūs, gali būti įvairių spalvų). Gamintojai taiko skirtingą neveikiančių pikselių politiką, dažniausiai priklausomą nuo modelio (klasės) bei įstrižainės, todėl prieš pirkdami monitorių pasidomėkite kokia jam taikoma garantija šiuo aspektu.
homogeniskumas_web Homogeniškumo problemos – trumpai tariant, tai taip pat apšvietimo vientisumo problema, tačiau labiau pastebima rodant šviesius, o ne tamsius vaizdus. Kai kurie monitoriaus ploteliai apšviesti geriau – kai kurie mažiau. Dirbant su subtiliais šviesiais tonais tai gali tapti nemenka kliūtimi – savo grafiniu redaktoriumi galite nejučia imti taisyti ne nuotraukos, bet monitoriaus netolygumus. Šį defektą turėtų pripažinti ir garantinio aptarnavimo servisas, tačiau defekto mastas turi būti pastebimai nemažas..
pwm.png Pulsinė moduliacija (angl. Pulse Wave Modulation) – tai labai paplitusi, ilgą laiką naudota technologija, kai monitoriaus apšvietimas išjunginėjamas ypatingai trumpais dažniais (čia paaiškinta detaliau), todėl monitoriaus ryškumą galime reguliuoti itin tiksliai (ne tik „maksimalus-minimalus“, bet net po vieną procentą). Daug žmonių šio ultra trumpo mirgėjimo nepastebi, bet labai nedideliai daliai jis gali sukelti didesnį nuovargį akims, galvos skausmą. TFTCentral turi nuolat pildomą monitorių sąrašą, kuriame nurodomi monitoriai, naudojantys PWM technologiją.
Zirzimas – įkyrus ir pastovus įjungto monitoriaus aukšto dažnio garsas. Galbūt nustebsite, tačiau žinau ne vieną atvejį, kuomet monitoriai būdavo grąžinami pardavėjams dėl šio garso. Kadangi tai gana subjektyviai jaučiamas garsas, jo neretai nekomentuoja ir kompetentingi apžvalgų puslapiai. Tad jei žadate dirbti tylioje aplinkoje, būtinai atkreipkite dėmesį į šią monitoriaus savybę išbandydami jį parduotuvėje.

4. Monitoriaus kalibravimas

Kaip jau ir minėjau anksčiau šiame straipsnyje, kad ir kurį monitorių bepasirinktumėte, primygtinai rekomenduoju nusipirkus jį sukalibruoti - kitaip tariant, sureguliuoti jo spalvas bei ryškumą. Dažniausiai šis darbas yra atliekamas naudojant specialų įrenginį, kalibratorių, kuris veikia kaip „elektroninė akis“, matuojanti visus monitoriaus spalvinius nuokrypius.

Monitoriaus kalibravimas

Internete galima rasti įvairių puslapių ir programėlių, kurios siūlysis padėti monitorių sukalibruoti pačiam be jokių specialių įrenginių, bet užtikrinu - rezultatas bus nepalyginai prastesnis. Kadangi kalibratoriai nėra pigūs, o juos žmonės naudoja ne daugiau kaip keletą kartų per metus, verčiau rekomenduočiau pasisamdyti specialistą. Paskutinį kartą šiuo klausimu kreipiaus į Gediminą, sukalibravo tikrai labai gerai :) Ne ką prasčiau man yra padėjęs ir Liutauras.

5. Pabaigai

Viliuosi, jog šis straipsnis sutaupė bent keliems iš jūsų valandų valandas, kurias būtumėte praleidę informacijos paieškoms. Taip pat tikiuosi, kad straipsnis buvo naudingas ir tiems, kurie ieško nebūtinai tokio universalaus monitoriaus, kaip ieškojau aš. Baigdamas norėčiau palinkėti įsigyti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį monitorių, o jei visgi paieškų metu pritrūktumėte informacijos, štai keletas naudingų nuorodų:

P.S. Didelis AČIŪ Mantui Lukoševičiui, Liutaurui Bartašiui bei internautams Icetom ir gedasst už konstruktyvias diskusijas, puikias įžvalgas bei paramą informacijos paieškų metu !

Griežtai draudžiama šią informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, metodinėje medžiagoje ar kitaip platinti mano surinktą
medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį ! mikasbinkis.lt