Patiko straipsnis ?

Kaip išsirinkti tinkamą objektyvą

1. Įvadas

Tinkamo objektyvo paieška - ne ką mažesnis galvos skausmas už fotoaparato išsirinkimą, todėl nusprendžiau sukurti atskirą objektyvų rinkimosi gidą. Su laiku šį gidą žadu pildyti ir tobulinti, o kol kas mano tikslas - bent šiek tiek padėti pradedantiesiems ir pažengusiems fotografijos entuziastams susigaudyti painioje objektyvų rinkoje. Visuomet lauksiu jūsų laiškų, jei norėsite konstruktyviai pakritikuoti ar paklausti.

Jei perskaitę straipsnį vis tiek rasite kokį mistišką objektyvo sutrumpinimą ar žymėjimą, rekomenduoju atsiversti mano straipsnelį būtent apie tai. Na ir galiausiai norėčiau pradėti nuo kelių svarbių teiginių, kurie turėtų būti aktualūs visiems, besirenkantiems objektyvą.

  1. Nėra geriausio objektyvo. Kadangi absoliučiai universalaus objektyvo sukurti neįmanoma dėl svorio, kainos ir fizikos apribojimų, tenka rinktis iš didelės objektyvų aibės, ieškant labiausiai atitinkančio poreikius „aukso viduriuko“.
  2. Objektyvo turi reikėti. Naujas objektyvas turi spręsti problemą, kurios nesugebėjo išspręsti senasis. Jei jums „tiesiog“ reikia naujo objektyvo, greičiausiai jums trūksta įkvėpimo, kurį galima rasti ir neišleidžiant daug pinigų.
  3. Objektyvas lemia iki trečdalio nuotraukų kokybės. Profesionalo rankose objektyvas gali lemti tik iki ~30% nuotraukų kokybės, dar ~30% lemia fotoaparatas ir ~40% įgūdžiai, patirtis. Jei jūsų patirtis labai maža, nuotraukų kokybę įgūdžiai lems 90-100%.
  4. Nebijokite komplektuojamo objektyvo. Taip, tai yra bene pigiausias ir (pa)prasčiausias gamintojo siūlomas objektyvas, tačiau dažniausiai jo trūkumus gali įžvelgti tik įgudusi akis. Jei specialiai jų neieškosite, objektyvu džiaugsitės pakankamai ilgai.

2. Objektyvo charakteristikos

Kiekvienas objektyvas pasižymi tam tikromis savybėmis, su kuriomis primygtinai rekomenduoju susipažinti prieš renkantis konkretų modelį. Visas aprašysiu detaliau, o čia - trumpas jų sąrašas su glaustais paaiškinimais:

  • Židinio nuotolis - kokį vaizdą aprėps objektyvas, kiek galėsite vaizdą priartinti ar atitolinti.
  • Diafragma - kiek stipriai galima bus sulieti foną ir išgauti ryškias nuotraukas prie mažo apšvietimo.
  • Gamintojas - kas pagamino objektyvą. Ne visi žino, kad objektyvus gamina ir firmos, pritaikančius savo gaminius įvairiems fotoaparatams.
  • Suderinamumas - prie kokio fotoaparato galima prijungti objektyvą. Net tas pats gamintojas kartais turi 2-3 jungčių tipus.
  • Tipas - ar tai bendro pobūdžio, ar galbūt specializuotas, nišinis objektyvas (pvz., makro, žuvies akies ar kitoks).
  • Fokusavimo variklis - kaip greitai ar / ir tyliai sufokusuojamas vaizdas, jei objektyve integruotas fokusavimo variklis.
  • Dydis - kiek sveria ir kokių gabaritų yra objektyvas. Tai itin aktualu mėgstantiems keliauti su fotoaparatu.
  • Kaina - bene vienas svarbiausių objektyvo rinkimosi kriterijų.

Tai nėra pilnas objektyvų savybių sąrašas, tačiau objektyvo paieškas pradėčiau būtent nuo šių charakteristikų analizės. Įdomu ir tai, jog visos šios savybės būdingos visų tipų fotoaparatų (veidrodinių, sisteminių, kompaktinių) ir video kamerų objektyvams.

2.1 Židinio nuotolis

Židinio nuotolis yra viena svarbiausių objektyvo charakteristikų, pagal kurią galima spręsti kokį vaizdą (atitolintą ar priartintą) matysite per objektyvą. Židinio nuotolis matuojamas milimetrais, kuriuos galima rasti tiek ant paties objektyvo, tiek ir internetinėse parduotuvėse.

Židinio nuotolis ant objektyvų

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apytikslis etalonas yra 50 mm objektyvas - jį uždėjus ant, sakykime, juostinio fotoaparato (apie tai kiek vėliau), vaizdą matysite nei priartintą, nei atitolintą. Jei ant milimetrų mažiau - vaizdas bus kiek atitolintas, tad galėsite su šiuo objektyvu žvelgti „plačiau“, jei milimetrų daugiau - vaizdas bus labiau priartintas. Vis dar painu? Tuomet išbandykite Nikon ar Canon simuliatorius.

Židinio nuotolio palyginimas

Turbūt pastebėjote, kad vienų objektyvų židinio nuotolis pateikiamas dviem skaičiais (per brūkšnelį), kitų - tik vienu skaičiumi. Pirmuoju atveju turite reikalų su kintamo židinio nuotolio objektyvais (liaudyje vadinami „zūmais“). Pagrindinė jų savybė - tai galimybė priartinti ar atitolinti vaizdą tiesiog sukiojant objektyvo žiedą. Židinio nuotolio pirmasis skaičius rodo plačiausią kampą, antrasis - siauriausią, reiškiantį maksimalų priartinimą. „zūmai“ itin paplitę mėgėjų tarpe, nes juos be galo patogu naudoti, nors kokybiškesnių (brangesnių) versijų nevengia ir profesionalai.

Antruoju atveju - tai fiksuoto židinio nuotolio objektyvai („fiksai“). Jų židinio nuotolis nurodomas vienu skaičiumi, o tai reiškia, jog artinti ar tolinti teks kojomis. Nepatogu, tačiau pagaminti kokybišką „fiksą“ yra lengviau, todėl juos įprastai naudoja entuziastai ir profesionalai, siekiantys maksimalios nuotraukų kokybės ar ieškantys išskirtinių optinių savybių (apie tai kiek plačiau skyrelyje „Diafragma“).

Beje, kompaktinių fotoaparatų savininkai neretai man sako: kam tie milimetrai, pasakyk suprantamai - kiek būtų X'ais (kiek kartų tas objektyvas artina). Tuomet visada pateikiu šį pavyzdį - turime objektyvus 18-55 mm ir 100-300 mm. Abu artina 3 kartus (padaliname didžiausią mm skaičių iš mažiausio - taip gaunami vadinamieji X'ai). Visgi realybėje pirmasis objektyvas gali aprėpti gan platų vaizdą, o antrasis - skirtas tik nutolusiems objektams įamžinti. Taip kad „kartai“ tėra santykinis dydis, o židinio nuotolis atskleidžia daugiau detalių apie objektyvą.

Pagal židinio nuotolį objektyvai skirstomi į tokias kategorijas:

  • Ultra plačiakampiai (angl. ultra wide angle): mažiau nei 18 mm. Naudojami didelės erdvės pojūčiui sukelti ar tiesiog ankštose vietose.
  • Plačiakampiai (angl. wide angle): tarp 18 ir 35 mm. Neretai naudojami architektūrai, fotografijai ankštose vietose.
  • Standartiniai (angl. standard): tarp 35 ir 80 mm. Tinkami bendro pobūdžio, nors naudojami ir portretinei fotografijai.
  • Teleobjektyvai (angl. telephoto): tarp 80 ir 200 mm. Idealūs portretinei fotografijai, renginiams, gatvės fotografijai.
  • Super teleobjektyvai (angl. super telephoto): nuo 200 mm. Puikiai tinka sportui, laukinei gamtai įamžinti.

Viliuosi, jog dabar jau bent apytiksliai įsivaizduojate kiek milimetrų atitinka kokį vaizdą, nes įnešiu dar truputį painiavos. Objektyvai pradėti gaminti dar tuomet, kai rinkoje tebuvo juostiniai fotoaparatai. Ir nors juosteles fotoaparatuose palaipsniui pakeitė skaitmeniniai vaizdo sensoriai, objektyvai išliko tokie patys. Visgi didžiausią maišalynę sukėlė sensoriai, kurių dydis mažesnis už tradicinį juostelės kadro dydį. Kodėl tai taip svarbu?

Pagaminti mažą vaizdo sensorių yra pigiau (dėl to dauguma galime mėgautis įperkamais veidrodiniais fotoaparatais), tačiau visi objektyvų žymėjimai buvo sukurti pagal standartinį juostelės kadro dydį. Taip atsirado sąvoka židinio nuotolio daugiklis (angl. crop factor), kuri nusako kiek kartų fotoaparato sensorius yra mažesnis už standartinį kadro dydį. Manau geriausiai šio reiškinio pasekmes turėtų iliustruoti šis paveikslėlis.

Židinio nuotolio daugiklis

Juodai pažymėtas apskritimas - tai visas vaizdas, kurį mato jūsų objektyvas. Kodėl tuomet nuotraukos nėra apvalios? O gi todėl, kad visas vaizdas „nusileidžia“ ant būtent stačiakampio formos fotoaparato juostelės arba sensoriaus.

Mėlynai pažymėtas stačiakampis - tai nuotrauka, kurią padarytumėte su juosteliniu arba vadinamuoju „pilno kadro“ skaitmeniniu fotoaparatu. Pastarieji, beje, yra labai brangūs, nes kaip ir minėjau, (dar) mažesnius sensorius gaminti yra pigiau.

Žalsvai pažymėtas stačiakampis - tai nuotrauka, kurią padarytumėte su fotoaparatu, turinčiu 1,6× židinio nuotolio daugiklį (pvz., Canon 750D, Pentax K-S2 ir panašūs). Pastebėjote, kad su vis dar tuo pačiu objektyvu tarytum „iškirpote“ centrine dalį?

Štai čia ir išaiškėja didžioji paslaptis - židinio nuotolis beveik nieko nepasako apie tai, kokį vaizdą matysime per objektyvą, jei nežinome ant kokio fotoaparato jį dėsime. Bet jei aparatas žinomas, tereikia padauginti fotoaparato židinio nuotolio daugiklį (ŽND), kurį nesunkiai rasite internete prie fotoaparato aprašymo, iš objektyvo židinio nuotolio. Tuomet kur kas tiksliau galėsite įsivaizduoti kokį kampą aprėpsite su objektyvu.

Na pavyzdžiui, 50 mm objektyvą uždėję ant Nikon D3300 (ŽND - 1,5×), tad jis elgsis kaip 75 mm objektyvas ant įprastą kadro dydį turinčio fotoaparato - jau nebe standartinis, bet labiau teleobjektyvas. Sugalvosime Canon 750D (ŽND - 1,6×) nusipirkti plačiakampį 24 mm objektyvą - gi uždėję turėsime 38 mm atitinkantį vaizdą, o tai plačiakampiu jau net nebekvepia.

Suprantu kaip painiai tai gali skambėti skaitant pirmą kartą, bet nenusiminkite - su laiku tai tampa vis aiškiau. O ir židinio nuotolio daugiklių nėra tiek jau daug - tarp veidrodinių fotoaparatų labiausiai paplitę (pigesni) aparatai su 1,5× ar 1,6× daugikliu, brangesnių veidrodinukai dažniausiai turi 1× daugiklį. Sisteminių fotoaparatų pasaulyje daugiklių taip pat nėra daug - štai puiki šiuolaikinių fotoaparatų židinio nuotolio daugiklių iliustracija.

Na ir pabaigai - jei visgi šiame straipsnyje atsidūrėte atsitiktinai, bet jums smalsu kaip iššifruojamas jūsų kompaktinio fotoaparato ar telefono objektyvas, štai dar vienas pastebėjimas. Jei prie objektyvo aprašymo yra magiškas prierašas 35mm format, vadinasi nieko dauginti nereikia - židinio nuotolis jau yra paverstas į mums visiems suprantamą, įprastą formatą. Tarkime Samsung S7 telefonas turi objektyvą, atitinkantį 26 mm standartiniame formate (tikrai platokas apžvalgos kampas!).

2.2 Diafragma

Diafragma - tai toks šviesą ribojantis mechanizmas objektyve, kintantis tam tikrais žingsneliais. Žingsniai žymimi specialiu skaičiumi su raidele „f“ - kuo mažesnis skaičius, tuo labiau atvira diafragma ir daugiau šviesos patenka į objektyvą. Kuo skaičius didesnis, tuo šviesos mažiau.

Objektyvo diafragmos

Kuo gi mums svarbi diafragma praktiškai? O gi tuo, kad ji glaudžiai susijusi kiek daugiausiai šviesos gali „sugauti“ konkretus objektyvas. Daugiau šviesos - didesnė tikimybė padaryti nesusiliejusią nuotrauką esant prastam apšvietimui. Be to, jei objektyvas pasižymi labai atvira diafragma, su juo galime išgauti siauresnę ryškumo zoną. Tai aktualiausia portretų mėgėjams, norintiems, kad už fotografuojamų žmonių fonas būtų kuo labiau išsiliejęs (nors yra gudrybių kaip tą padaryti keliais būdais).

Ant objektyvo visada nurodoma atviriausia galima diafragma vienu arba dvejais skaičiais. Jei skaičiai du, reiškia jūsų rankose kintamo židinio nuotolio objektyvas („zūmas“). Plačiausiame kampe turėsite vienokią diafragmą, priartinę vaizdą - kitokią (uždaresnę, tad ir praleisiančią mažiau šviesos). Tokie objektyvai dažniausiai būna santykinai pigesni ir nepasižymi itin aukšta optine kokybe. Pavyzdys - Nikkor 18-55 mm f/3.5-5.6G.

Kur kas geresnis atvejis, kai prie objektyvo yra nurodytas tik vienas diafragmos skaičius. Tai reiškia, kad objektyvas visame židinio nuotolio diapazone (kad ir kiek artintumėte ar tolintumėte vaizdą) galės naudoti būtent šią diafragmą. Tokį objektyvą pagaminti daug sunkiau, tad ir jų kainos nėra menkos, o optinė kokybė - neretai tikrai labai gera. Pavyzdys - Canon 70-200 mm f/2.8L.

Fotografijos pasaulyje itin vertinami vadinamieji šviesūs objektyvai. Tai objektyvai, kurių atviriausia diafragma - f/2.8 arba net dar mažesnis diafragmos skaičius. Kad būtų lengviau įsivaizduoti ką reiškia kiekviena diafragmos reikšmė, paruošiau nedidelę lentelę. Kairėje - atviriausia galima objektyvo diafragma, dešinėje - trumpas komentaras koks tai galėtų būti fotoaparato objektyvas.

f/1.0
Ypatingas objektyvas („fiksas“). Objektyvai, kurių atviriausia diafragma yra lygi 1 ar net mažiau nei 1, pasaulyje tėra tik keli modeliai, o šiuo metu gaminamas - gal tik vienas ar du. Tokių objektyvų kainos prasideda nuo apytiksliai tūkstančio eurų.
f/1.2
Labai geras, profesionalus objektyvas („fiksas“), dažniausiai pagrindinis vestuvių fotografų ir portretistų įrankis. Beveik visi tokia diafragma pasižymintys objektyvai yra ir kone nepriekaištingi optiškai. Kaina - bent jau tūkstantis eurų.
f/1.4
Irgi geras objektyvas („fiksas“), kai kurie modeliai įperkami net ir mėgėjų. Optinė kokybė - gan įvairi, bet daug kas perka net ir pigesnius modelius vien dėl galimybės naudoti tokią atvirą diafragmą.
f/1.8
Dažniausiai neblogas arba labai geras objektyvas (tikėtina „fiksas“). Beveik visi gamintojai turi išleidę 50 mm f/1.8 objektyvą, kuris pasižymi nedidele kaina, bet gana dideliu šviesumu ir neretai geresnėmis optinėmis savybėmis nei standartinis fotoaparato objektyvas. Optinė kokybė - įvairi, bet fotografuojant šiek tiek pridarius diafragmą (bent iki f/2.8) optinės savybės tikrai nekliudo išgauti kokybiškas nuotraukas.
f/2.0
„Fiksams“ - nebloga, atvira diafragma, „zūmams“ - fantastiška. Gaminti kintamo židinio nuotolio objektyvus su tokia ar net atviresne diafragma - labai sunku, o ir patys objektyvai būna labai masyvūs (didesni nei uždaresnių diafragmų atitikmenys). Optinė kokybė - įvairi, kainos - bent jau keli šimtai eurų.
f/2.8
„Fiksams“ - dažniausiai nelabai kuo ypatinga diafragma (nebent tai teleobjektyvas), „zūmams“ - labai gera. Daug profesionalių kintamo židinio nuotolio objektyvų turi tokią diafragmą (nekintančią visame židinio nuotolio diapazone). Kainos - irgi bent jau keli šimtai eurų.
f/3.5
„Fiksų“ su tokia diafragma gal tik vienas kitas, o „zūmų“ būna ir tai dažniausiai indikuoja paprastą, niekuo neišsiskiriančios optinės kokybės objektyvą. Kainos - vienos mažiausių rinkoje.
f/4.0
„Fiksams“ - visiškai neypatinga diafragma (nebent tai teleobjektyvas), „zūmų“ pasaulyje tai gan neblogas rezultatas (ypač, jei diafragma nekinta visame židinio nuotolio diapazone). Kainos - labai įvairios.
f/4.5
„Fiksų“ su tokia diafragma nėra. Greičiausiai tai „zūminis“ teleobjektyvas. Kokybiškas ar ne - dažniausiai apsprendžia kitos savybės ir charakteristikos, kurias nagrinėja objektyvų įvairūs apžvalgininkai. Kainos - labai įvairios.
f/5.6
Dažniausiai objektyvų, kurių atviriausia diafragma yra net f/5.6, yra labai mažai. Ir praktiškai visi jie - super teleobjektyvai. Labai tikėtina, kad didžioji skaitytojų dalis praktiškai su tokiais objektyvais taip ir nesusidurs.

Kai kam gali kilti klausimas - kodėl nėra tiesiog paties geriausio, itin universalaus objektyvo su labai atvira diafragma, na sakykime 10-500 mm f/1.8? O gi todėl, kad jis ne tik kainuotų kaip nauja lenktyninė mašina, bet ir svertų nepraktiškai daug. Pavyzdžiui - vien Nikon 400 mm f/2.8 objektyvas sveria apie 5 kg (dauguma fotografų naudoja stovą juo fotografuodami), o 400 mm f/1.8 objektyvai dar net neegzistuoja. Viskas atsiremia į fiziką - „šviesūs“ objektyvai privalo būti kuo didesniais stiklais, o tai lemia ir didelį svorį.

Na ir paskutinis pastebėjimas būtų skirtas patiems smalsiausiems. Pamenate tokią sąvoką „židinio nuotolio daugiklis“? Nesenai atradau, jog jis taikomas ne tik židinio nuotoliui, bet ir diafragmai. To praktinė pasekmė - o gi tai, jog diafragmos skaičius ant objektyvo sako mums nedaug, jei nežinome ant kokio aparato jį uždėsime. Bet šioje vietoje daug netuščiažodžiausiu ir kviečiu pažiūrėti neilgą filmuką, aptariantį minėtą problemą.

2.3 Gamintojas

Dažnas pradedantysis fotografijos mėgėjas galvoja, jog nusipirkus tam tikros firmos fotoaparatą (Canon, Nikon, Pentax ar kitą) būtina naudoti tik fotoaparato gamintojo objektyvus. Tai tik dalis tiesos - taip, Canon objektyvas neveiks ant Nikon fotoaparato, bet egzistuoja firmos, kurios kitų firmų fotoaparatams gamina visai neprastus objektyvus (angl. third party lenses).

Sigma

Pats didžiausias trečiųjų šalių gamintojas, gaminantis objektyvus beveik visų firmų veidrodiniams ir sisteminiams aparatams. Objektyvų pasiūla - ne ką mažesnė nei fotografijos milžinų Canon ar Nikon, kainos - nuo pačių mažiausių iki didžiausių (visgi konkurencingos). Pastaruoju metu Sigma sužibėjo su Art objektyvų serija, kurių optinė kokybė kelia susižavėjimą net ir išrankiausiems fotografams.

Tamron

Antras pagal dydį trečiųjų šalių gamintojas, gaminantis objektyvus Canon, Nikon, Pentax, Sony aparatams. Objektyvų pasiūla - vidutinė, o kainos - vėlgi, labai konkurencingos lyginant su fotoaparatus gaminančių firmų pasiūla. Tamron objektyvus dažniausiai renkasi išrankūs mėgėjai arba taupūs profesionalai.

Tokina

Dar vienas gamintojas, gaminantis objektyvus tik Canon ir Nikon aparatams. Objektyvų pasiūla nėra didelė, kainos - santykinai aukštokos (lyginant su Tamron ar Sigma), bet Tokina siūlomi objektyvai - tikrai geri, o mane turbūt labiausiai žavi be galo tvirti šių objektyvų korpusai.

Derėtų pastebėti, kad trečiųjų šalių gamintojai objektyvus kuria atvirkštinės inžinerijos principu - išnarsto visą originalaus gamintojo (Canon, Nikon ir pan.) veikiančio objektyvo elektroniką ir pagamina analogą. Jei originalus gamintojas išleidžia naują fotoaparatą, kuris panaudoja iki tol nenaudotą objektyve elektroninį kontaktą, trečiųjų šalių gaminys gali neveikti. Retkarčiais taip pasitaiko, bet gamintojai šias klaideles ištaiso nemokamai.

Na, o jei objektyvų vis dar negana, visuomet yra alternatyva nusipirkti specialų adapterį ir su aparatu naudoti rankinio fokusavimo objektyvą. Į detales nesileisiu, tačiau entuziastai neretai susivilioja galimybe turėti ganėtinai pigų (tiesa yra ir brangių), kokybišką objektyvą, tegu ir su pačiu lėčiausiu įmanomu fokusavimo metodu. Būdamas studentas gan ilgai naudojau senus rusiškus objektyvus su savo skaitmeniniu veidrodinuku.

Rankinio fokusavimo objektyvas

Tad kaipgi pasirinkti gamintoją, o iš jo pasiūlos - objektyvą, kai variantų šimtai? Jūsų išsigelbėjimas - profesionalų rekomendacijos arba objektyvų apžvalgos svetainės. Rekomenduodamas objektyvus dažniausiai remiuosi Photozone, The Digital Picture ir LensTip svetainių apžvalgomis. Žinoma, geriausia skaityti šias apžvalgas kai jau bent truputį gaudotės kokio židinio nuotolio ar diafragmos objektyvo norėtumėte.

2.4 Suderinamumas

Didesnė dalis fotoaparatų gamintojų gamina fotoaparatus ne su vieno, o kelių dydžių sensoriais. Kadangi mažesnis sensorius vis tiek nesugeba apimti tiek vaizdo, kurį aprėpia standartinis objektyvas, buvo pradėti gaminti pigesni, mažesniems sensoriams pritaikyti objektyvai. To pasekmė - suderinamumo sąvokos atsiradimas: prieš perkant objektyvą būtina pasitikrinti kokiam sensoriaus dydžiui jis buvo sukurtas.

Auksinė taisyklė būtų naudoti sensoriaus dydį atitinkantį objektyvo tipą, bet įvairios firmos elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, pamažintus Nikon objektyvus galima naudoti su pilno kadro sensorių turinčiais aparatais, tiesiog ryškiai matysite juodus kampus kadro kraštuose. O štai Canon pamažintų objektyvų netgi neuždėsite ant pilnakadrių fotoaparatų - objektyvas tiesiog atsirems į fotoaparato vidines konstrukcijas.

Pabandžiau į vieną lentelę surinkti visų didžiųjų optikos gamintojų suderinamumo žymėjimus. Pastebėčiau, kad pilno kadro sensoriams kurti objektyvai (juos galima naudoti su visų sensoriaus dydžių aparatais) kartais net ir neturi specialių žymėjimų. Na o sumažintus sensorius (APS-C dydžio, t.y. 1,5× ar 1,6× ŽND) turintiems fotoaparatams ir sisteminiams fotoaparatams skirtų objektyvų žymėjimai jau gana nusistovėję.

Pilno kadro sensoriams Sumažintiems sensoriams Sisteminiams fotoaparatams
Canon EF EF-S EF-M
Nikon FX DX 1 Nikkor
Pentax D FA DA -
Samyang - - CS
Sigma DG DC DN
Sony FE DT E
Tamron Di Di-II Di-III
Tokina FX DX -

2.5 Tipas

Dažniausiai objektyvai yra skirstomi į tipus pagal židinio nuotolį (nuo ultra plačiakampių iki super teleobjektyvų), tačiau egzistuoja dar trys specializuotų objektyvų rūšys. Žuvies akies (angl. fisheye) objektyvai dažniausiai būna apima itin platų kampą ir išgauna sferinį vaizdą, makro objektyvai skirti itin mažų objektų įamžinimui. Yra dar ir kintamos ašies (angl. tilt-shift) objektyvai, skirti perspektyvos korekcijai ir manipuliacijoms su ryškumo zona, bet juos palikime profesionalams.

Žuvies akies objektyvai mėgiami fotografų, norinčių suteikti kiek kitokį erdvės pojūtį fotografuojant plačiu kampu. Jie taip pat yra dažnai naudojami dirbančiųjų su sferinėmis panoramomis, panašiomis į Google Street View vaizdus.

Žuvies akies objektyvo vaizdas

Tikraisiais makro objektyvais galima vadinti tuos objektyvus, kuriais galima išgauti 1:1 didinimo santykį (objekto ir sensoriaus dydžio santykis). Būkite atsargūs - rinkoje egzistuoja labai daug objektyvų su pavadinimu „makro“, bet pasižyminčiu mažesniu didinimo santykiu. Pavyzdžiui, 1:4 santykiu pasižymintis objektyvas nesugebės išgauti tokio įspūdingo vaizdo, kaip tikrasis (1:1 santykio) makro objektyvas.

Makro santykis

Fotografuojant su telefonais ar kompaktiniais aparatais viskas paprasta - tereikia įjungti makro funkciją aparate ir fotografuoti prikišus aparatą prie objekto. Makro objektyvuose didelę reikšmę turi židinio nuotolis - kuo jis didesnis, tuo iš toliau galėsite fotografuoti norimą vaizdą išlaikydami didinimo santykį. Pavyzdžiui, užsidėję Sigma 180 mm f/2.8 objektyvą galėsite saugiai įamžinti drugelio akis iš maždaug pusės metro atstumo.

2.6 Kitos savybės

Dar viena savybė, į kurią galbūt vertėtų atkreipti dėmesį, tai vaizdo stabilizacija. Tai mechanizmas, kuris prisitaiko prie objektyvo virpesių fotografavimo metu ir leidžia sumažinti sujudėjusių kadrų tikimybę. Visi modernūs optikos gamintojai turi stabilizuotų objektyvų, tačiau vadina juos šiek tiek skirtingai (žr. lentelę). Mano nuomone, stabilizacija - gerai, bet toli gražu ne kritiškai svarbus dalykas, nebent perkate teleobjektyvą.

Canon Fujifilm Nikon Sigma
IS
HIS
OIS VR OS
Sony Panasonic Tamron Tokina
OSS Power O.I.S.
Mega O.I.S.
VC VCM-S

Išrankiesiems galėtų būti aktuali ir fokusavimo variklio technologija. Dauguma gamintojų aukštesnės klasės objektyvuose integruoja geresnius fokusavimo variklius (dažnai - paremtus ultragarso technologija), kurie veikia itin greitai ir tiksliai. Vėlgi, jų pavadinimai tarp gamintojų šiek tiek skiriasi (žr. lentelę). Jei ieškote gero objektyvo, pradėkite būtent nuo optinių jo charakteristikų, o greitas fokusavimas bus kaip malonus priedas.

Canon Fujifilm Nikon Pentax Olympus
USM
STM
LM AF-S SDM SWD
Sigma Sony Tamron Tokina
HSM SAM
SSM
PZD SD-M

Ne paskutinėje vietoje ir objektyvo gabaritai. Dažniausiai galioja tokios taisyklės: kuo didesnis objektyvo židinio nuotolis, tuo jis fiziškai ilgesnis, o kuo atviresnė diafragma - tuo jis storesnis ir sunkesnis. Profesionalai į gabaritus kreipia mažai dėmesio, bet itin kokybiškas (ir storas) objektyvas gali rinkti dulkes mėgėjo lentynoje, jei bus ieškoma nedidelio, kelionėms tinkamo objektyvo.

Didelis objektyvas

Na ir galiausiai - objektyvo kaina. Deja, fotografija yra brangus hobis ir, tik su labai nedidelėmis išimtimis, geri objektyvai kainuoja daug. Neretai (pa)prastas objektyvas nuo gero optiškai skiriasi nedaug, bet kaina - bent vienas kitas šimtas eurų. Geriausiai žinomas būdas taupyti - tai naudotų objektyvų rinka, bet būkite atidūs pirkdami iš skelbimų ir jokiu būdu nepirkite įtartinos (įtartinai pigios) ar vogtos foto technikos.

3. Priedai

Kaip ir fotoaparatams, taip ir objektyvams yra sukurta galybė priedų, kurie gali ne tik palengvinti fotografavimą, bet ir padaryti teigiamą įtaką nuotraukų kokybei. Norėčiau akcentuoti, jog priedai tikrai nėra būtini ir pats asmeniškai rekomenduočiau naudoti juos pagal realų poreikį. Dažnai rekomenduoju visgi įsigyti apsauginį objektyvo filtrą, bet pasirodo net ir pigūs objektyvai yra stebėtinai atsparūs, o priekinio lęšio įbrėžimas dar nereiškia mirties nuosprendžio.

Tiesa, visų mūsų objektyvai anksčiau ar vėliau išsitepa, tad kišenėje turėkite bent jau mikropluošto servetėlę arba / ir vadinamąjį objektyvo pieštuką (angl. lenspen). Pastarąjį naudoju praktiškai bet kokiems objektyvams valyti, o servetėlė gana efektyviai valo visų rūšių objektyvų filtrus. Galiu patikinti, kad abu kainuoja tikrai nebrangiai, o vietos krepšy ar net kišenėj užima minimaliai.

Objektyvo valymo priemonės

3.1 Filtrai

Filtras yra bene populiariausias objektyvo priedas, dažniausias naudojamas objektyvo apsaugai nuo smūgių ir purvo. Pagrindinė jų charakteristika yra diametras (angl. lens thread), matuojamas milimetrais, kuris nusako su kokio diametro objektyvais yra tinkamas naudoti. Objektyvo diametrą galite dažniausiai rasti ant paties objektyvo, greta simbolio „ø“.

Jei jau prakalbome apie apsauginius filtrus, turėkite omeny, jog pigus filtras gali šiek tiek pabloginti nuotraukų kokybę. Tad aš rekomenduočiau naudoti aukštesnės klasės apsauginį (angl. protective) Kenko MC ar Marumi DHG filtrą (geras kainos ir kokybės santykis). Apsaugai tinkami ir UV filtrai, tiesa fotografai juos seniau naudodavo iki apsauginių filtrų atsiradimo.

Apsauginiai filtrai

Dar viena dažnokai naudojama filtrų rūšis - tai poliarizaciniai filtrai. Tam tikromis sąlygomis (pabrėžiu - ne visomis!) jie gali paryškinti dangaus spalvą, šiek tiek pasodrinti spalvas ir eliminuoti atsispindintį vaizdą nuo veidrodinių paviršių. Kaip matyti iš pavyzdžių, realybėje filtro reikšmė nėra itin didelė, bet užkietėjusiems peizažų fotografams tai galėtų būti pateisinamas pirkinys.

Poliarizacinių filtrų efektas

Gamtos fotografams turėtų patikti vadinamieji close-up filtrai (lietuviai neturi tinkamo jiems termino). Iš esmės tai padidinimo stiklai filtro rėmelyje, kurių stiprumą nurodo skaičius su pliuso ženklu (pvz., +1 išdidina nedaug, o +5 yra bene stipriausi filtrai rinkoje). Close-up filtrai yra pigi priemonė bet kokį objektyvą paversti makro objektyvu, bet būtinai pamėginkite prieš pirkdami ar jus tenkina filtrų kokybė (rezultatas nuotraukose).

Close-up filtrai

Kiek rečiau sutinkamas, bet fotografų pamėgtas infraraudonųjų spindulių filtras blokuoja beveik visą matomą spindulių spektrą, sukurdamas labai nekasdieniškus vaizdus. Iškart perspėsiu - šie filtrai kainuoja daug, praleidžia itin mažai šviesos (dėl to juos būtina naudoti su stovu), o geram rezultatui (kaip pavyzdyje) reikia ir neblogų nuotraukų redagavimo žinių. Tad tai tikrai ne žaisliukas pradedantiesiems!

Infraraudonųjų spindulių filtro efektas

Dar vienas retesnis įrankis - tai neutralaus tankumo (angl. neutral density) arba tiesiog vadinamasis ND filtras. Jų paskirtis - sumažinti šviesos srautą, o tai suteikia daugiau galimybių dienos metu fotografuoti itin atviromis diafragmomis arba naudoti ilgesnį išlaikymą. Pastarąjį dažniausiai naudoja gamtos fotografai, nes esant ilgam išlaikymui vandens tėkmė pavirsta į „šilkinę“.

ND filtro efektas

Žinoma, pasaulyje egzistuoja ir kitokių rūšių filtrų, bet pasikartosiu - tai toli gražu nėra pirmo būtinimo prekė. Tad nepasiduokite pardavėjų gundymams įsiūlyti netgi visą filtrų rinkinį, be to atkreipkite ir dėmesį į filtro kainą - itin pigūs filtrai gali padaryti neigiamą įtaką jūsų nuotraukų kokybei. Beje, jei vis dar turite klausimų apie filtrus, rekomenduoju perskaityti šį išsamų straipsnį filtrų tema.

3.2 Blendos

Blenda - tai plastikinis antgalis objektyvui, kurio pagrindinė paskirtis yra apsaugoti objektyvą nuo ant jo krintančių tiesioginių saulės spindulių. Šie spinduliai dažnai tampa nepageidaujamų „saulės zuikučių“ ir kontrasto sumažėjimo priežastimi (kaip paveikslėlyje), jei kažkuriame kadro krašte yra matoma saulė. Blenda taip pat visai efektyviai saugo objektyvą ir nuo atsitiktinių smūgių, ypač fotografuojant didelėje žmonių minioje.

Saulės zuikučiai

Blendos būna dviejų tipų - vientisos ir karūnėlės formos. Pirmos dedamos ant objektyvų, kurių priekinis elementas sukiojasi, antrosios - kurių priekis išlieka stabilus (tai šiek tiek aukštesnės klasės objektyvai). Mano patarimas - blendą įsigyti visai verta (jei jos nebuvo objektyvo komplektacijoje), bet jokiu būdu nepirkite originalios. Kinai gamina nuostabius blendų pakaitalus už 5-10 kartų mažesnę kainą.

Objektyvo blendos

3.3 Tele konverteriai

Sakykime turite neblogą teleobjektyvą, tačiau jums vis pritrūksta priartinimo paukščių fotografijoje, o naujo super teleobjektyvo pirkti nenorite. Tokiu atveju jums gali padėti tele konverteriai - tarp objektyvo ir fotoaparato dedami optiniai įrenginiai, galintys padidinti židinio nuotolį 1,4, 2 ar 3 kartus. Pavyzdžiui, 200 mm objektyvas su 1,4× tele konverteriu išgauna 280 mm artimą vaizdą.

Neabejotinai yra minusų - tele konverteris ne tik padidina židinio nuotolį, bet ir sumažina diafragmą: pvz., f/2.8 objektyvas su 1,4× tele konverteriu tampa f/4 objektyvu. Jei tele konverteris naudojamas su f/5.6 objektyvu, kai kurie tele konverterių modeliai tiesiog atjungią fokusavimą dėl šviesos trūkumo. Reiktų paminėti, kad tele konverteriai gali šiek tiek sumažinti nuotraukų detalumą.

Mano patarimas - pirkti tik gerai apgalvojus ir turint tikrai kokybišką, „šviesų“ objektyvą. Visgi tele konverteriai nėra pigi prekė - jų kainos, priklausomai nuo gamintojo, svyruoja 150-500 € ribose. Na o kiek teko nagrinėti testus, tokie trečiųjų šalių gamintojai kaip Sigma ar Kenko gamina tikrai labai konkurencingus gaminius originaliesiems, sakykime Canon ar Nikon atveju.

Telekonverteris

3.4 Makro žiedai

Sakykime turite „šviesų“ objektyvą ir norėtumėte su juo fotografuoti makro vaizdus. Galima nusipirkti close-up filtrą, bet juo darytų nuotraukų rezultatas gali netenkinti išrankiausiųjų, o atskiram makro objektyvui jums nepakanka pinigų. Šiai problemai spręsti buvo sukurti makro žiedai (angl. macro extension tube), kurie dedami tarp objektyvo ir fotoaparato.

Makro žiedai taip pat turi ir trūkumą - nors jie praktiškai niekaip nedaro įtakos nuotraukų detalumui, dėl jų šiek tiek sumažėja šviesos kiekis ant sensoriaus. To praktinė pasekmė - būtinybė naudoti stovą arba didesnes ISO vertes. Jei pirksite šiuos žiedus, būtinai imkite palaikančius autofokusą. Jie brangesni už rankinio fokusavimo žiedus, bet ir leidžia reguliuoti jūsų objektyvo diafragmą (patikėkite, praktikoje tai labai svarbu).

Makro žiedai

4. Rekomendacijos

Tikiuos, jog ne tik prabėgote akimis per straipsnį, bet jau žinote kas yra židinio nuotolis bei diafragma, kokios yra kitos svarbios objektyvo savybės. Visgi esminis klausimas gali vis dar kyboti ore - tai ką pirkti? Žemiau pateikiu keletą savo asmeninių rekomendacijų daugiausiai Canon fotoaparatams - tiesiog pats visą gyvenimą fotografavau su Canon, tad ir rekomenduoti lengviau. Netolimoje ateityje rekomendacijas žadu išplėsti - pridėti naujų kategorijų bei rekomenduojamų objektyvų kitų firmų fotoaparatams.

Pirmasis objektyvas

Jei tai pirmasis jūsų veidrodinis ar sisteminis fotoaparatas, aš primygtinai rekomenduoju rinktis fotoaparato gamintojo komplektuojamą (angl. kit) objektyvą. Jis tikrai ilgai turėtų tenkinti visus įprastus jūsų poreikius, o per naudojimosi laiką jūs ir tik jūs suprasite ko galbūt jūsų objektyve trūksta ir kokį papildomą (ar tiesiog geresnį) objektyvą reiks pirkti vėliau.

Canon veidrodiniams fotoaparatams Canon EF-S 18-55mm f/3.5-5.6 IS STM, Nikon veidrodiniams fotoaparatams AF-S DX Nikkor 18-105mm f/3.5-5.6G ED VR (iš bėdos - AF-S DX Nikkor 18-55mm f/3.5-5.6G ED II, bet tai nėra toks geras variantas kaip prieš tai pasiūlytas). Kitų gamintojų konkrečių modelių į rekomendacijas kol kas neįtraukiau, bet mano siūlymas galioja - pasitikėkite gamintoju ir imkite komplektuojamą objektyvą.

Rekomendacijos pirmam objektyvui

Bendro pobūdžio objektyvas

Man bendro pobūdžio objektyvas (angl. walk-around lens) - tai universalus karys fotografijai iš nedidelių atstumų. Jam kelčiau tokius reikalavimus: kintamas židinio nuotolis, atvira diafragma (pageidautina f/2.8), galimybė fotografuoti platesniu kampu (bent 28 mm), pageidautini geri optinės kokybės rezultatai objektyvo apžvalgose. Optinė stabilizacija - nebūtina, bet tikrai sveikintina savybė.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Sigma 17-70mm f/2.8-4 DC Macro OS HSM - bene patraukliausia savybė yra gan atvira diafragma su santykinai nemažu židinio nuotoliu. Dažnai rekomenduoju taupiems entuziastams (NE pradedantiesiems), kurių netenkina gamintojo komplektuojamas objektyvas.
  • Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II - didžiausias privalumas yra atvira diafragma visame diapazone, nors tiek objektyvo surinkimas, tiek įvairios optinės savybės nėra labai įspūdingos (keletą metų naudojau pats, mano įspūdžiai).
  • Tokina 16-50 mm f/2.8 AT-X - optiškai šiek tiek geresnis už prieš tai buvusį Tamron, daug geresnė surinkimo kokybė (mano įspūdžiai).
  • Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II VC - integruotas stabilizatorius, optiškai geresnis už nestabilizuotą savo „pusbrolį“ (mano įspūdžiai).
  • Canon EF-S 15-85mm f/3.5-5.6 IS USM - gal tai labiau kelioninis objektyvas, bet jo ryškumas (angl. sharpness) labai įspūdingas, net ir objektyvą priskirtume prie „tamsesnių“ (diafragmos atžvilgiu). Pridėjus universalų židinio nuotolį bei stabilizaciją gausime neblogą pirkinį.
  • Sigma 17-50mm f/2.8 EX DC OS HSM - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas bendro pobūdžio objektyvas. Vienas geriausių šiuo metu egzistuojančių objektyvų nepilnakadriams sensoriams, itin geras kainos ir kokybės santykis.
  • Canon EF-S 17-55mm f/2.8 IS USM - beveik identiškas prieš tai paminėtam Sigma objektyvui, tik vos vos didesnis židinio nuotolis ir Canon užrašas ant objektyvo. Galbūt vos vos didesnis patikimumas nei Sigma varianto (mano įspūdžiai).
  • Sigma 18-35mm f/1.8 DC HSM - gal nėra geresnis už prieš tai paminėtąjį (dėl riboto židinio nuotolio), bet atvira diafragma ir nuotraukų ryškumas turėtų palikti itin didelį įspūdį.

Rekomendacijos pilno kadro Canon veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Canon EF 24-105mm f/4L IS USM - dažnokai entuziastų naudojamas bendro pobūdžio objektyvas, ypač su pilno kadro aparatais. Viskas būtų labai gerai, bet objektyvas gan „tamsokas“ diafragmos atžvilgiu.
  • Canon EF 24-70mm f/2.8L - mažesnis židinio nuotolis, bet atviresnė diafragma. Fotožurnalistų, vestuvių, renginių fotografų darbo įrankis.
  • Tamron 24-70mm f/2.8 SP Di VC USD - labai panašus į prieš tai paminėtą, bet turi stabilizaciją, optiškai yra pastebimai pranašesnis. Šiuo metu dažniausiai būtent šį objektyvą rekomenduoju naudojimui su pilno kadro veidrodiniais fotoaparatais.
  • Canon EF 24-70mm f/2.8L II - vertinant optines savybes yra kone šventasis gralis, bet kainuoja irgi kaip toks. Pagrindinis įrankis tų, kurie nori aukščiausios kokybės, bet nelabai mėgsta „fiksų“.

Rekomendacijos Nikon APS-C (su 1,5× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Nikkor AF-S 18-140 f/3.5-5.6G ED VR - mažumėlę universalesnė bei šiek tiek brangesnė alternatyva rekomenduojamam 18-105 VR objektyvui. Neįspūdingas optiškai, bet tikrai universalus.
  • Sigma 17-70mm f/2.8-4 DC Macro OS HSM - bene patraukliausia savybė yra gan atvira diafragma su santykinai nemažu židinio nuotoliu. Dažnai rekomenduoju taupiems entuziastams (NE pradedantiesiems), kurių netenkina gamintojo komplektuojamas objektyvas.
  • Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II - didžiausias privalumas yra atvira diafragma visame diapazone, nors tiek objektyvo surinkimas, tiek įvairios optinės savybės nėra labai įspūdingos (keletą metų naudojau pats, mano įspūdžiai).
  • Tokina 16-50 mm f/2.8 AT-X - optiškai šiek tiek geresnis už prieš tai buvusį Tamron, daug geresnė surinkimo kokybė (mano įspūdžiai).
  • Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II VC - integruotas stabilizatorius, optiškai geresnis už nestabilizuotą savo „pusbrolį“ (mano įspūdžiai).
  • Nikkor AF-S 16-85 f/3.5-5.6G ED VR - gal tai labiau kelioninis objektyvas, bet jo ryškumas (angl. sharpness) labai įspūdingas, net ir objektyvą priskirtume prie „tamsesnių“ (diafragmos atžvilgiu). Pridėjus universalų židinio nuotolį bei stabilizaciją gausime neblogą pirkinį.
  • Sigma 17-50mm f/2.8 EX DC OS HSM - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas bendro pobūdžio objektyvas. Vienas geriausių šiuo metu egzistuojančių objektyvų nepilnakadriams sensoriams, itin geras kainos ir kokybės santykis.
  • Nikkor AF-S 16–80mm f/2.8–4E ED VR - itin aukštos kokybės Nikon objektyvas, pasižymintis puikiomis optinėmis savybėmis ir stabilizacija, tiesa (nedidelis trūkumas) diafragma nėra pastovi visame diapazone. Idealus variantas keliaujantiems ir šiaip norintiems gero, visapusiškai universalaus objektyvo.
  • Nikkor AF-S 17-55mm f/2.8G IF-ED - aukščiausios klasės Nikon objektyvas, pasižymintis itin geromis optinėmis savybėmis, bet neturintis stabilizacijos ir kainuojantis dvigubai daugiau nei analogiška Sigma. Rekomenduoju, bet tik tiems, kam reikia absoliučiai maksimumo.
  • Sigma 18-35mm f/1.8 DC HSM - jis tikrai nėra geresnis už prieš tai paminėtąjį (dėl riboto židinio nuotolio), bet atvira diafragma ir nuotraukų ryškumas turėtų palikti itin didelį įspūdį.

Rekomendacijos pilno kadro Nikon veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Tamron 24-70mm f/2.8 SP Di VC USD - optiškai geras, stabilizaciją ir greitą fokusavimo variklį turintis objektyvas, kurį dažniausiai rekomenduoju naudojimui su pilno kadro veidrodiniais Nikon fotoaparatais.
  • Nikkor AF-S 24-70 f/2.8G ED - aukščiausios klasės Nikon objektyvas, pasižymintis ypač geromis optinėmis savybėmis, bet neturintis stabilizacijos ir kainuojantis pasakiškus pinigus. Rekomenduoju jį labiau už Tamron tik jei objektyvo kaina jums yra paskutinėje vietoje.
  • Nikkor AF-S 24-70 f/2.8E ED VR - optiškai patobulinta prieš tai minėto objektyvo versija (arti tobulos...) su stabilizacija. Geriau rasti praktiškai neįmanoma, bet rekomendacija ta pati - pirkite tik jei kaina jums paskutinėje vietoje.

Bendro pobūdžio teleobjektyvas

Tai toks objektyvas, kurį pasiimčiau į bet kokį renginį, norėdamas „pagaudyti“ nerežisuotų žmonių portretų ar tiesiog būčiau priverstas fotografuoti iš toliau (tarkime sportą). Šiam objektyvui kelčiau tokius reikalavimus: kintamas židinio nuotolis iki 200-300mm, kuo atviresnė diafragma, pageidautini geri optinės kokybės rezultatai objektyvo apžvalgose, optinė stabilizacija.

Rekomendacijos Canon veidrodiniams fotoaparatams (žvaigždute pažymėti objektyvai, tinkami tik APS-C dydžio sensoriams), pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Canon EF-S 55-250mm f/4-5.6 IS - vienas pigiausių teleobjektyvų su deja uždaroka diafragma, kuris dažnai būna mėgėjų klasės fotoaparatų komplektuose. Optiškai beveik identiškas su STM šio objektyvo versija. Rekomenduoju visiems pradedantiesiems (*).
  • Tamron 70-300mm f/4-5.6 VC - pavadinkime tai prabangiu pradedančiojo objektyvu. Optiškai geras, turi stabilizaciją, su 300 mm pavyks pagaudyti ir tolimesnius objektus. Vienintelis esminis trūkumas - uždara diafragma.
  • Canon EF 70-200mm f/4L IS - optiškai neblogas, L klasės objektyvas su stabilizacija. Kiek uždaroka diafragma, . Verta pirkti, jei radote naudotą už gerą kainą.
  • Canon EF 70-200mm f/2.8L - optiškai geras, L klasės objektyvas su atvira diafragma. Pats naudoju, vis dar visai džiaugiuos, nors „aštrumas galėtų būti geresnis“ (mano įspūdžiai).
  • Canon EF 70-200mm f/2.8L IS - visiškai kaip prieš tai buvęs objektyvas, tačiau turi stabilizaciją. Pagrindinis fotožurnalistų ir „vestuvininkų“ įrankis.
  • Sigma 70-200mm f/2.8 OS - rekomendacijose aukščiau tik dėl kainos / kokybės santykio. Sigma yra išleidusi keletą šio objektyvo variantų per pastaruosius metus, todėl rekomenduoju tik naujausią jo versiją.
  • Tamron 70-200mm f/2.8 Macro - optiškai labai geras Tamron objektyvas su atvira diafragma. Kiek su bandęs (mano įspūdžiai), pasitaikė gan keistai veikiantis autofokusavimas, bet iš esmės objektyvas labai geras.
  • Tamron 70-200mm f/2.8 VC - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas teleobjektyvas. Itin aukšta optinė kokybė, efektyvi vaizdo stabilizacija ir, kas svarbiausia, dar gana konkurencinga kaina.
  • Canon EF 70-200mm f/2.8L IS II - absoliučiai aukščiausios kokybės teleobjektyvas, turintis vienintelį trūkumą - kainą. Rekomenduoju tik tuo atveju, jei kaina jums nėra svarbi arba / ir tiesiog norite paties geriausio teleobjektyvo.

Rekomendacijos Nikon veidrodiniams fotoaparatams (žvaigždute pažymėti objektyvai, tinkami tik APS-C dydžio sensoriams), pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Nikon 55-300mm f/4.5-5.6 VR - vienas pigiausių teleobjektyvų su deja uždaroka diafragma, kuris dažnai būna mėgėjų klasės fotoaparatų komplektuose. Rekomenduoju visiems pradedantiesiems (*).
  • Tamron 70-300mm f/4-5.6 VC - pavadinkime tai prabangiu pradedančiojo objektyvu. Optiškai geras, turi stabilizaciją, su 300 mm pavyks pagaudyti ir tolimesnius objektus. Vienintelis esminis trūkumas - uždara diafragma.
  • Nikon 80-200mm f/2.8 - sunkus, lėtokas, bet optiškai labai geras Nikon objektyvas. Naudotą rasti ne itin sunku, o ir kaina turėtų pradžiuginti.
  • Nikon 70-200mm f/4 VR - santykinai nesunkus, optiškai puikus objektyvas su kiek uždaresne diafragma. Rekomendacijose gan žemai dėl itin aukštos kainos kaip f/4 objektyvui.
  • Sigma 70-200mm f/2.8 OS - rekomendacijose aukščiau tik dėl kainos / kokybės santykio. Sigma yra išleidusi keletą šio objektyvo variantų per pastaruosius metus, todėl rekomenduoju tik naujausią jo versiją.
  • Tamron 70-200mm f/2.8 Macro - optiškai labai geras Tamron objektyvas su atvira diafragma. Kiek su bandęs (mano įspūdžiai), pasitaikė gan keistai veikiantis autofokusavimas, bet iš esmės objektyvas labai geras.
  • Tamron 70-200mm f/2.8 VC - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas teleobjektyvas. Itin aukšta optinė kokybė, efektyvi vaizdo stabilizacija ir, kas svarbiausia, dar gana konkurencinga kaina.
  • Nikon 70-200mm f/2.8 VR - optiškai labai geras (bet vos vos prastesnis nei prieš tai minėtas Tamron) Nikon objektyvas su atvira diafragma ir stabilizacija. Jau nebegaminamas, todėl vertas dėmesio pirkinys, jei pavyks rasti naudotą už gerą kainą.
  • Nikon 70-200mm f/2.8E FL VR - teleobjektyvų šventasis gralis, ne kitaip. Viskas absoliučiai tik geriausia, tačiau objektyvas nėra pirmoje rekomendacijų vietoje, nes tiesiog yra neįtikėtinai brangus. Net iš fotografijos gyvenantys profesionalai du kartus pagalvoja prieš pirkdami šį objektyvą.
  • Nikon 70-200mm f/2.8 VR II - taip pat itin aukštos kokybės teleobjektyvas, kuris nors ir nėra toks brangus kaip prieš tai buvęs, bet pasižymi labai aukštomis charakteristikomis.

Portretinis objektyvas

Potretiniu objektyvu dažniausiai vadinamas teleobjektyvas su kuo atviresne diafragma. Būtent teleobjektyvo židinio nuotolis suteikia portretams estetiškas proporcijas (plačiakampiai jas kaip tik iškraipo, pvz. čia ir čia), o atvira diafragma padeda geriau sulieti foną už fotografuojamo subjekto. Kintamas ar fiksuotas židinio nuotolis - nesvarbu, bet atviromis diafragmomis dažniau pasižymi būtent „fiksai“.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

  • Canon EF 50mm f/1.8 II - pats paprasčiausias ir bene pigiausias Canon objektyvas, su kuriuo didžioji dauguma pradedančiųjų fotografų pradeda mokytis portretų ir apskritai fotografijos pagrindų.
  • YongNuo 50mm F1.8 - kinų gamybos prieš tai paminėto objektyvo klonas. Pigesnis ir netgi šiek tiek geresnis optiškai.
  • Canon EF 50mm f/1.8 STM - atnaujinta pirmojo objektyvo versija. Optiškai identiškas, bet fokusuoja tikrai tyliau ir patikimiau. Rekomenduočiau tiems, kas ne tik mėgsta fotografuoti, bet ir dažnokai pafilmuoti.
  • Canon EF 50mm f/1.4 USM - šiek tiek geresnė pirmojo objektyvo atmaina, ypač prie atvirų diafragmų. Truputį minkštesnis išgaunamas fonas (bokeh), greitesnis fokusavimas.
  • Sigma 50mm f/1.4 DG HSM Art - galva viršesnis už prieš tai paminėtą objektyvą. Itin įspūdingas optiškai, greitas ir tikslus fokusavimas (jei pavyks nusipirkti gerą egzempliorių - BŪTINA pabandyti prieš perkant).
  • Canon EF 50mm f/1.2L USM - profesionalų klasė. Itin brangus, dažniausiai naudojamas su pilno kadro fotoaparatais. Optinės savybės - tik vidutinės, tačiau perkamas dėl tikrai labai įspūdingos atviros diafragmos.
  • Canon EF 85mm f/1.8 USM - pasižymi puikiomis optinėmis savybėmis, tiksliai fokusuoja, kainos ir kokybės santykis - išskirtinai geras.
  • Canon EF 100mm f/2.8 USM Macro - iš esmės labai panašus į prieš tai buvusį objektyvą, tiesiog su truputį uždaresne diafragma, didesniu židinio nuotoliu ir, tai gan svarbu, makro galimybėmis. Optiškai labai geras, skirtas mėgstantiems fotografuoti iš toliau.
  • Canon EF 85mm f/1.2L II USM - aukščiausio lygio portretinis objektyvas, itin mėgiamas profesionalų.
  • Canon EF 100mm f/2.8L IS USM Macro - nesenai išleistas, irgi labai aukšto lygio objektyvas. Vėlgi čia priklauso kokį židinio nuotolį dažniau naudojate - jei mėgstate fotografuoti iš toliau, šis objektyvas kaip tik jums.

Rekomendacijos pilno kadro Canon veidrodiniams fotoaparatams būtų identiškos, tik galbūt atsisakyčiau pirmų trijų objektyvų. Beje, į šį sąrašą neįdėjau „zūminių“ teleobjektyvų, nes jų tiesiog pakankamai nemažai. Įprasti 70-200 mm f2.8 ar net f/4 objektyvai šiam tikslui tinka kuo puikiausiai, fotografai sėkmingai daro portretus ir su f/2.8 anksčiau aptartais bendro pobūdžio objektyvais.

Beje, išskirtinai APS-C dydžio aparatams viena konkreti „zūminė“ rekomendacija - tai Sigma 50-100mm f/1.8 DC HSM Art objektyvas. Tai puikus įrankis tiems, kas tikrai žada fotografuoti daug portretų - puikiai tam tinkantis židinio nuotolis, bene atviriausia diafragma iš visų analogiškų objektyvų, gera optinė kokybė. Iš esmės tai keli fiksuoto židinio nuotolio objektyvai viename, tiesa gan nepigiame korpuse.

Visgi paminėsiu, kad mano sudarytas sąrašas portretiniams objektyvams galiotų tik pradedantiesiems ir entuziastams. Patyrę profesionalai žino, kad portretus galima fotografuoti praktiškai bet kokiu objektyvu, jei tiksliai žinoma, ko iš objektyvo tikimąsi. Tarkime plačiakampiai objektyvai stipriai iškraipo veido proporcijas - bet gal toks ir buvo sumanymas? Galbūt ne visada būtina atvira diafragma? Tad šiuos klausimus palieku atvirus.

Kelioninis objektyvas

Turbūt pagrindinis reikalavimas kelioniniam objektyvui būtų nedidelis svoris ir gabaritai (vadinas, diafragmos atvirumas nėra prioritetas). Su židiniu nuotoliu kiek kebliau - daugumai norisi, kad objektyvas kelionėse apimtų kuo daugiau vaizdo, bet ir tuo pačiu gebėtų stipriai priartinti objektus (vadinas, kintamas židinio nuotolis). Kita vertus aš ir dalis mano pažįstamų fotografų kelionėse daug labiau mėgstame ultra plačiakampius objektyvus.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams:

  • Tamron 16-300mm F3.5-6.3 Di II VC PZD Macro - nors pasižymi prastomis optinėmis savybėmis, yra be galo universalus. Rekomenduočiau tiems, kam trūks plyš reikia tiek didelio priartinimo, tiek plataus kampo, o visa tai turėtų apimti vienas objektyvas.
  • Canon EF-S 15-85mm f/3.5-5.6 IS USM - jau kiek anksčiau minėtas objektyvas, kurį rekomenduočiau tiems, kam maksimaliai didelis priartinimas nėra prioritetas. Galbūt tai nėra „švieus“ objektyvas, bet juo darytos nuotraukos tikrai išsiskirs dideliu detalumu.
  • Canon EF-S 10-18mm f/4.5-5.6 IS STM - tobulai kelionėms subalansuotas ultra plačiakampis objektyvas. Taip, vien su juo į kelionę išsiruošti būtų rizikinga, bet jo gabaritai tokie maži, kad tikrai norėsis įsimesti „dėl visa ko“. Pabandykite, gal ir jūs susižavėsite šiuo objektyvu išgaunamais vaizdais?

P.S. Ačiū !

Nuoširdžiai dėkoju Liutaurui, Linai, Algirdui ir efoto.lt bendruomenei už konstruktyvią kritiką ir vertingus pasiūlymus rašant šį straipsnį!

Griežtai draudžiama šią informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, metodinėje medžiagoje ar kitaip platinti mano surinktą
medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį ! mikasbinkis.lt