Studijos paprastai

Kiekvieno būsimo informatiko gyvenime ateina tokia diena, kuri atperka visus patirtus sunkumus studijuojant - tai diena, kuomet apginamas baigiamasis darbas. Nesvarbu ar tai bakalauro, ar magistro studijos (o gal net ir doktorantūros), šią dieną tiesiog norisi šokinėti iš laimės :) Na, bet apie viską nuo pradžių.

Baigiamasis darbas, kaip yra pasakiusi viena dėstytoja, yra bene didžiausias projektas, kurį tenka padaryti kiekvienam studentui studijų metu. Jį galima daryti ne tik vienam, bet ir su kurso draugais (tiesa nuo to darbas beveik nepalengvėja, tik padidėja jo apimtis). Priklausomai nuo studijų pakopos (bakalauro, magistro ar doktorantūros) skiriasi ir darbo reikalavimai, jo rengimo trukmė ir gynimo tvarka.

Prieš nukrypdamas į smulkesnes detales paminėsiu, jog bet kurio baigiamojo darbo rengimas dažniausiai prasideda temos ir darbo vadovo pasirinkimu. Apie tai pasistengiau plačiau papasakoti atskirame įraše. Trumpai šnekant, iniciatyvesni studentai dažniausiai temas sugalvoja patys, tuo tarpu vadovo pasirinkimas - kiek įmantresnė užduotis. Pagrindinis darbo vadovo tikslas yra padėti studentams išmokyti kaip paruošti bei pristatyti baigiamąjį darbą, sekti darbo progresą ir patarti iškilus sunkumams. Tad nenuostabu, kad gerą reputaciją turintys dėstytojai būna išgraibstyti dar iki baigiamųjų darbų "sezono" pradžios :)

Beje, darbo vadovu gali tapti praktiškai bet koks informatikas (ar šiaip technologijos mokslus baigęs žmogus), turintis už tave aukštesnį mokslo laipsnį (plačiau aprašiau štai čia). Pavyzdžiui, baigi magistro studijas ir gali vadovauti bakalaurantams. O jei prie tavo pavardės raidelės „dr.“ - va jau ir gali tapti magistranto baigiamojo darbo vadovu.

Na, bet grįžkime prie svarbiausių dalykų. Bakalaurinio darbo sukūrimui skiriamas apytiksliai vienas semestras (pusė mokslo metų). Mūsų fakultete jis dažniausiai glaudžiai siejasi su praktika, kurią studentai atlieka realiose įmonėse 4 kurso paskutiniojo semestro metu. Iš patirties galiu pasakyti, kad apytiksliai 60-80% laiko būna skiriama darbo sukūrimui ir 20-40% laiko darbo aprašymui.

Beje, kalbant apie patį darbo vaisių ar vadinamą „produktą“ - jų studentai prikuria pačių įvairiausių. Jei trumpai - tai kažkoks veikiantis, gudrus ar tiesiog labai vaizdus daiktas, kuris atspindi jūsų žinias ir į jį įdėtą darbą. Priklausomai nuo studijų krypties bei specializacijos, tai gali būti kažkokia įmantri programa, žaidimas, interneto svetainė, trimatis filmukas ar tiesiog kažkoks įmantrus algoritmas.

Tarkime sukūrėte kažkokį produktą, jį aprašėte - kas toliau? O gi bakalaurinio darbo gynimas! Nors mano laikais tvarka buvo kiek kitokia, dabar studentai bakalaurinį darbą pristato du kartus - katedriniame ir (maždaug po savaitės) viešame gynime. Kadangi man pačiam dėl nežinomybės ilgai drebėjo kinkos, nusprendžiau atskleisti šių žingsnių paslapties šydą.

Katedriniame gynime jūs maždaug 7 minutes pasakojate apie savo pagrindines darbo savybes ir dar 5 minutes rodote savo sukurtą produktą praktiškai. Jūsų klauso negausi, maždaug 4-5 žmonių komisija, kuri būna sudaryta iš katedros, kuriai priklausote, dėstytojų. Iš praktikos pasakysiu, kad tai dažniausiai būna gerai pažįstami veidai, todėl dėl to labai jaudintis nereikėtų. Pagrindinės komisijos užduotys yra išsiaiškinti jūsų darbo ypatybes ir trūkumus bei įvertinti darbą ir jo pristatymą. Mano rekomendacija - būtinai padėkokite už komisijos pastabas, nes atsižvelgę į jas pastebimai pagerinsite savo pristatymą sekančio gynimo metu.

Tiesa, dar vienas dalykėlis apie kurį studentai žino mažai - kiekvienas bakalauro darbas yra nuodugniai skaitomas recenzento. Tai toks žmogus, kuris turi perskaityti visą darbą ir parašyti atsiliepimą, kuris keliaus tiesiai į viešą gynimą ir padės komisijai apsispręsti dėl galutinio darbo pažymio.

Viešame gynime susidursite su kiek kitokia komisija: jūsų lauks tik vienas jūsų katedros dėstytojas, o likusieji bus tikra „mišrainė“ - kitų katedrų atstovai, mokslo centrų darbuotojai ir net žmonės iš išorės (dažniausiai firmų atstovai). Šio gynimo metu trauktis nebus kur - tai paskutinis, bet pats svarbiausias žingsnelis diplomo link. Jei per tą patį laiką (~12 minučių, skirtų pristatymui) įrodysite, jog jūsų darbas šio to vertas - sveikinu! Jei ne - teks mėginti po metų, nors iš mano patirties neapsigynusių baigiamojo darbo būna laaaaaaaaabai mažai.

Magistro darbas nuo bakalaurinio darbo pastebimai skiriasi. Jo sukūrimui skiriamas ne vienas pusmetis, o net dveji metai! Neišsigąskite, nieks neverčia prie jo sėdėti ištisus du metus :) Bet dirbti reikia ir reikia nemažai.

Kitas svarbus skirtumas yra tai, kad jei bakalauro darbe darėte kažkokį „produktą“, magistro darbe jau reikės pristatyti kažkokią naują, įdomią idėją ir ją pagrįsti. Beje, sukurti kažką veikiančio (tiksliau - iliustruojančio jūsų idėją) taip pat reiks, tačiau nebūtinai iki galo. Daugelio magistro darbų projektai apsiriboja prototipais - dalinai veikiančiomis, tačiau toli gražu iki galo nepabaigtomis programomis, kurios įrodo, kad jūsų įdėją galima įgyvendinti praktiškai.

Ne ką mažiau įdomi ir pati magistro darbo eiga. Pasirinkę temą pirmąjį pusmetį dažniausiai tiriate kas pasaulyje naujesnio pasaulyje daroma / tiriama jūsų temos ribose. Atsižvelgę į apžvalgos rezultatus pabandote pasiūlyti kažką naujo, tarkime efektyvesnį, geresnį problemos sprendimo būdą. Dar vėėliau dažniausiai sukuriate idėją iliustruojančią programą ir galiausiai atliekate eksperimentą, įrodantį, kad jūsų idėja veikia ir atneša kažkokią naudą (pvz. greičiau ar tiesiog geriau išsprendžią problemą). Žinoma, karts nuo karto teks prisėsti ir prie darbo aprašymo, nes kiekvieną pusmetį turėsite pristatyti darbo tarpinius rezultatus.

Jei rašant bakalauro darbą tai buvo mažiau aktualu, tai kuriant magistro darbą sunkiausia... rasti jam laiko. Kai žinote, kad rezultatus reikės parodyti tik po pusmečio, o jūsų galva ir taip pilna mokslu, greičiausiai darbu ir (kas ten žino? :) šeima, lengviausia apsistoti ties „degančiais“ reikalais. Patikėkite, tai tikrai nutiks ar jau nutiko ne vienam iš jūsų, tad tikrai patarčiau internete paieškoti patarimų kaip valdyti savo laiką, kad viską spėtumėte.

Beje, kai pats stojau į magistrantūrą, ilgai galvojau - kaip taip įmanoma iš niekur nieko sugalvoti magistro darbo temą? Juk čia MOKSLAS iš didžiosios raidės, o tuo metu tikrai į mokslininką nebuvau panašus... Pasirodo, kaip ir bakalauro darbo metu, jums labai palengvina gyvenimą darbo vadovas. Ir temą pasiūlo, ir padeda tyrimus atlikti. Taip kad bijoti šioje vietoje tikrai nėra ko.

Dar viena įdomybė - jei trūks plyš norite dešimtuko, jums reikės parašyti mokslinį straipsnį ir, greičiausiai, pristatyti jį mokslinėje konferencijoje. Apie tai, kas yra mokslinis straipsnis, būtinai parašysiu ateityje, bet jei trumpai - tai tiesiog kelių lapų tam tikra forma pateikti apibendrinti jūsų darbo rezultatai. Ir parašyti jį nėra taip sunku kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tiesiog reikia tinkamai atlikti tyrimą ir turėti pašonėje susidūrusį su straipsnių rašymu (pvz., jūsų darbo vadovą). Rimtus mokslo renginius seka ir spauda, tiesa jų interpretacijos kartais ne visada atitinka realybę...

Magistro darbo gynimas yra gana panašus į bakalauro darbo gynimą. Yra katedrinis ir viešas gynimai, yra ir recenzentas. Tik pastarasis jau bus ne iš jūsų, o kitos katedros (greičiausiai nepažįstamas dėstytojas). Pristatymai taip pat šiek tiek skiriasi - turėsite kiek daugiau laiko papasakojimui apie savo darbą (apie 10-15 minučių) ir jūsų greičiausiai daug ilgiau nei bakalauro darbo pristatymo metu klausinės komisijos nariai.

Žinoma, visa tai tik „gėlytės“, palyginus su doktorantūros darbu, vadinamu disertacija. Va ten tai linksmybės... 4 metai studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių straipsnių rašymo, trys darbo gynimai ir šiaip nervų ląstelių gadinimas :) Žinoma, po visų kančių ir vargų prie pavardės atsiranda magiškos raidelės „dr.“ bei, anot įstatymų, kiek didesnė pensija, su sąlyga, kad iki jos išgyvensi :D

Na, bet ką aš čia, kaip jau ir sakiau pradžioje - viską visuomet atperka ta nepakartojama akimirka, kai jūsų ranką paspaudžia universiteto valdžios atstovai, o rankose puikuojasi diplomas. Tad nuoširdžiai linkiu visiems rašantiems ar bent jau planuojantiems kada nors rašyti didelio ryžto ir sėkmės!