Studijos paprastai

Vienas didžiausių mano išbandymų po mokyklos buvo priprasti prie paskaitų trukmės. Mokykloje viskas itin paprasta: pamokos trunka 40-45 minučių ir o po kiekvienos jų - ilgai lauktos pertraukos. O universitete viena paskaita užtrunka net 1,5 valandos! Nors skamba grėsmingai, prie to daugelis studentų pripranta per pirmuosius du mėnesius. Kad būtų lengviau adaptuotis, kai kurie pirmų kursų dėstytojai daro trumpas pertraukėles paskaitos metu. Pertraukos irgi suskirstytos kiek kitaip - po kiekvienos paskaitos atsipūsti galima 15-30 minučių (priklausomai ar dėstytojas paskaitos metu leido pailsėti), o pietų pertraukos metu (nuo 12:30) ilsėtis galima ištisą valandą.

Dar viena keistenybė, kuri neretai nustebina ypač jaunesnius moksleivius, yra paskaitų įvairovė. Jei mokykloje iš 6-7 pamokų neretai visos būdavo skirtingos, tai universitete paskaitos neretai panašios. Pats pirmame semestre mokiausi dviejų matematikų, vieno programavimo ir dar vieno dalyko, kuris buvo kažkur tarp programavimo ir matematikos. Viena pažįstama mokinė vos galėjo patikėti, kad visus metus man nebuvo nei vienos lietuvių kalbos ar istorijos pamokos :) Taip, tuo ir ypatingas universitetas - visos bendrosios žinios yra nustumiamos į šoną, o į studentų galvas pilama informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi tik su jo studijuojamu dalyku.

Kad ir kokia bebūtų paskaita, ji dažniausiai būna viena iš trijų tipų: teorinė paskaita, praktika ir laboratoriniai darbai. Nors jų trukmės identiškos, neretai veda ir tie patys dėstytojai, paskirtis bei veikla visiškai skirtinga.

Teorinės paskaitos metu jūs dažniausiai sėdėsite didžiulėje auditorijoje, talpinančioje nuo kelių dešimčių iki poros šimtų žmonių, ir klausysitės ką jums porina paskaitą vedantis dėstytojas. Nuo pamokos teorinė paskaita skiriasi tuo, kad čia daugiau reikės klausyti ir užsirašinėti nei kažką spręsti ar atsakinėti į klausimus. Jei ko nors nesuprasite, paklausti dėstytojo greičiausiai galėsite tik paskaitos gale ar tuomet, kai leis pats dėstytojas. Žinoma, klausinėjančių niekada netrūksta, bet supraskite ir dėstytoją - atsakyti į 100 studentų klausimus tiesiog užtruktų labai ilgai ir dėstytojas nespėtų papasakoti to, ką norėjo.

Praktikos metu dirbsite kartu tik su savo grupiokais (apie 20 žmonių), greičiausiai kur kas mažesnėje auditorijoje nei per teorijos paskaitą. Per praktikas dėstytojai dažniausiai bando parodyti savo dėstomo dalyko taikymus. Tarkime per matematiką jūs sprendžiate uždavinius, per programavimą - braižotės algoritmus. Praktika - bene labiausiai panaši į pamoką, nes jos metu dažniausiai laisvai galėsite klausinėti dėstytojo, jei nepavyks kažko padaryti ar išspręsti.

Laboratorinių darbų metu dirbsite taip pat kartu su savo grupiokais. Įdomiausia tai, kad laboratorinių darbų metu greičiausiai būsite ten, kur stovės įdomi įranga. Programavimo laboratorinių darbų metu programuosite prie kompiuterių, fizikos laboratoriniai darbai bus atliekami tikrose fizikų laboratorijose, besimokydami kompiuterinius tinklus greičiausiai prisiliesite ir prie brangios tinklų įrangos.

Neabejoju, kad iš draugų esate girdėję, kad mokykla nuo universiteto skiriasi dar ir tuo, kad į paskaitas eiti nebūtina. Tiesos tame yra - labai norint galima praleisti vieną kitą paskaitą, bet pirmuose kursuose lankomumas privalomas ir sekamas - pastoviai nelankant paskaitų gali kilti ir pašalinimo iš universiteto grėsmė. Vėlesniuose kursuose - jūsų teisė rinktis, tačiau iš patirties pastebėjau, kad iš atsiskaitymų geriausius balus gauna tie, kurie lankėsi paskaitose.