tl;dr - daugeliu atvejųtaip :) Na bet viliuosi, kad atėjote ne vien dėl antraštės apibendrinimo, bet ir argumentų, kaip visgi galima prieiti prie tokios išvados. Šis klausimas tampa ypač aktualus, kai kiekvienos žiemos pabaigoje prasideda aktyvesnė aukštųjų mokyklų reklama, o paskutinių klausių moksleiviai ima vis rimčiau mąstyti apie netolimą savo ateitį. Pastaruoju įrašu pamėginau apibendrinti keletą savo ir kolegų minčių, netolimoje praeityje turėjusių lygiai tokį patį klausimą.
Mažiausiai kartą per metus tenka pabendrauti su vienu kitu moksleiviu, kuriam kyla panaši mintis - kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą? Juk visos žinios ir taip prieinamos internete, esant konkrečiam poreikiui galima užsiregistruoti į trumpus tikslinius kursus, o net ir dirbant samdomą darbą labiau vertinami įgūdžiai, ne diplomas. Įdomu ir tai, jog tokios mintys atsiranda jau ne tik būsimų informatikų, bet ir kitų sričių gerbėjų galvose. Tad kuo gi ypatingos studijos universitete?
Ryšiai su bendraminčiais
Mano nuomone tai svarbiausias universiteto privalumas po gautų profesinių žinių. Studijavimas kartu su dešimtimis ar šimtais bendraminčių ne tik padaro mokymąsi daug paprastesniu ir įdomesniu, bet ir padeda užmegzti ryšių su būsimais bendradarbiais ar netgi darbdaviais. Jokios kitos priemonės nepadeda taip gerai rasti pažinti žmonių, su kuriais galbūt jau netolimoje ateityje kursite perspektyvų startuolį (taip lietuviai vadinas startup'us).
Mokymosi įgūdžių įgijimas
Universitete mokytis išties sunkiau nei mokykloje, tad palaipsniui kiekvienas studentas atranda efektyviausią asmeninį būdą kaip geriausiai prisiminti naujus dalykus esant griežtiems terminams (vadinamieji deadline'ai). O mokytis realiame gyvenime reikės nuolatos - beveik nėra specialybių, kurių žinios nekinta dešimtmečius. Kiek teko domėtis, mokymosi įgūdžių ir drausmės savarankiškai išmokti ypatingai sunku, tad universitetas šiuo atžvilgiu yra tiesiog puiki terpė.
Darbo specifikos suvokimas
Programuotojai realybėje daug laiko praleidžia modifikuodami programas ir aiškindamiesi ką prieš juos padarė kiti, fotografai valandų valandas prasėdi retušuodami nuotraukas, mokslininkai dažniausiai paskendę knygose, o ne praktiniuose eksperimentuose. Kiekviena specialybė turi ir didelę, neišvengiamą nuobodžiąją pusę, tad studijų metu galima praktiškai pajusti ar šis užsiėmimas tikrai jums.
Ryšiai su darbdaviais
Kiekvienas universitetas palaiko tiesioginius ryšius su įvairiausiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, todėl dar studijų metais galima užmegzti kontaktus su jus dominančiais darbdaviais. Nepatinka dirbti kažkam kitam? Neretai universitetuose atrasite ir skyrių, kuris specializuojasi padedant studentams įkurti ir išvystyti savo startuolį.
Pasiruošimas ateities iššūkiams
Gyvename taip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kad net sunku įsivaizduoti kaip atrodys mūsų kasdienybė po kelių dešimčių metų. Anot mokslininkų, nemaža dalis dabartinių studentų dirbs darbus, kurie dar net nėra išrasti. Būtent universitete įgyjamos platesnės, o ne į konkrečią darbo vietą ar technologiją orientuotos dalykinės žinios turėtų padėti lengviau prisitaikyti ateityje.
Aiški mokymų grandinėlė
Internetas yra tiesiog kimšte prikimštas informacijos ir taip, visą reikiamą informaciją specialybei įvaldyti galima gauti būtent iš jo. Vienintelis minusas - kaip šiame informaciniame lobyne nepasiklysti? Skirtingai nuo mokymosi savarankiškai, universitetas siūlo kruopščiai parengtas studijų programas - aiškius kelius kaip per tam tikrą laiką tapti tam tikros srities visuotinai pripažintu specialistu.
Plačios profesinės žinios
Dar vienas labai naudingas dalykas, kurį suteikia universitetas - tai paruošimas darbui ne konkrečioje darbo vietoje, bet tam tikroje srityje. Kartu į informatiką įstoję buvę mano grupiokai ne kartą yra pakeitę tiek darbo vietą, tiek ir veiklą (sakykime iš programuotojų patapo projektų vadovais, analitikais, įvairaus plauko administratoriais). Tad drąsiai galiu teigti, kad dėl įvairiapusiškos informacijos galėsite nebijodami migruoti tiek tarp pareigų, tiek ir tarp darboviečių.
Praktika realioje įmonėje
Baigėsi tie laikai, kai iš studentai universiteto išeidavo nei trupučio neprisilietę prie realios darbinės veiklos. Bent jau studijuojant KTU reikia kelis mėnesius padirbėti įmonėje, o veiklos rezultatai dažniausiai tampa baigiamojo (bakalauro) darbo dalimi. Galbūt tai taikoma ne visoms studijų sritims, bet tikrai nemažai studentų turi didelius šansus įsidarbinti iškart po studijų toje pačioje firmoje, kurioje atliko praktiką.
Ryšiai su ekspertais
Universitetas taip pat labai gera vieta pasisemti patirties iš puikių savo srities specialistų. Ir turiu omeny ne tik dėstytojus, bet ir kviestinius lektorius iš įmonių bei gabiais bendraminčiais, kitus stebinančiais savo žiniomis ar vykdomais projektais. Tai vėlgi puiki pagalba mokantis, kurios nepakeis jokie forumai ar diskusijų grupės.
Galimybės studijuoti užsienyje
Bene pigiausias būdas naršyti įvairius pasaulio kampelius - tai studijos užsienyje. Ir kaipgi nepasinaudosi galimybe, kai universitetas ne tik suderina visus reikalingus dokumentus, bet ir neretai finansuoja įvairias kelionės ir gyvenimo išlaidas. O nauda akivaizdi - naujos pažintys, įspūdžiai ir profesinės žinios, kartais pranokstančios gaunamas čia, Lietuvoje.
Kalbų lavinimas
Praktiškai visi universitetai yra suinteresuoti, kad baigę mokslus tiesiog puikiai žinotumėte bent vieną užsienio kalbą (dažniausiai anglų). Bet tai tik pradžia - visuomet yra galimybė mokytis antrą užsienio kalbą, daug dėmesio skiriama dėmesio ir taisyklingai profesinei kalbai. Žinoma, pastaroji tobulėja tiesiog gilinantis į jūsų mokslų sritį, bet būtent kalba, naudojamas žodynas neretai išduoda mažiau įgudusius savamokslius.
Socialinių įgūdžių lavinimas
Nepastebimas, bet neabejotinai teigiamas studijų universitete aspektas - tai bendravimo lavinimas. Be ir taip nemažo užklasinio bendravimo, universitetai daug dėmesio skiria grupiniam mokymuisi ir komandiniams projektams (rezultatus dažnokai reikia pristatyti viešai). Esu girdėjęs iš ne vienos įmonės atstovų, kad jie verčiau priimtų mažiau žinantį, bet lengvai su komanda bendraujantį / dirbantį žmogų nei uždarą specialistą, mėgstantį dirbti individualiai.
Papildomas pasaulio pažinimas
Studijuojant gali atrodyti, kad kai kurie dalykai atrodo visai „ne į temą“, bet ir patys vėliau gyvenime nustebsite kaip gali realiai praversti koks atsitiktinis matematikos ar ekonomikos kursas. Ir netgi nebūtinai darbe - plačiomis savo žiniomis atsitiktinai galima sužibėti kur nors pokalbyje, diskusijose internete ar netgi protų kovose :)
Savęs atradimas
Dar prieš įstodamas į universitetą galvojau, kad būsiu sudėtingų programų kūrėjas, studijų metu susižavėjau internetinių puslapių kūrimu, atradęs fotografiją pradėjau kurti virtualias ekskursijas, o galiausiai tapau... dėstytoju. Dabar jaučiuosi laimingas dirbdamas mėgiamą darbą ir labai abejoju ar būčiau atradęs visa tai mokydamasis savarankiškai. Universitetas neabejotinai padeda atsiskleisti ir suteikia daug priemonių tą padaryti.
Diplomo įgijimas
Šiuo metu visuomenėje netrūksta nuomonių, kad diplomas tėra tik eilinis „popierėlis“, tačiau tai netiesa. Visų pirma, rasti kvalifikuotą darbą Lietuvoje be diplomo yra be galo sunku. Antra, darbdaviui diplomas yra svarbus įrodymas, kad jūs ne tik gaudotės kažkurioje srityje, bet ir turėjote kantrybės bei užsispyrimo baigti aukštąją mokyklą. Na ir trečia - tikrai žinau darboviečių, kur be diplomo niekaip nepavyks gauti priėjimo prie gerai apmokamų projektų.
Galybės įdomių renginių
Konkursai, konferencijos, seminarai, varžybos, festivaliai, koncertai, parodos, stovyklos. Galiu patikinti, kad kone kiekvieną savaitę vyksta bent keli iš paminėtų renginių. Žinoma reikia nepamiršti ir studijuoti, tačiau tuo ir įdomus gyvenimas universitete - žinios, pažintys ir galų gale nauji įspūdžiai gali pasiekti jus pačiais netikėčiausiais būdais.
Aplinkinių pagarba
Nors universitetas universitetui nelygus, o ir kai kuriose studijų programose studentai ruošiami atmestinai, universitetinis išsilavinimas iki šiol išlaiko tam tikrą prestižą. Tai nėra matoma visiškai akivaizdžiai, o ir pavyduolių, menkinančių jūsų pasiekimus, visuomet atsiras, bet patikėkite - pagarba yra. Jei netikite, pamėginkite tapti Seimo nariu ar įtakingu visuomenės veikėju be diplomo ir suprasite ką turiu omenyje :)
Antra pusė ;)
Galybė bendraamžių, daugybė bendraminčių, nuolatos vykstantys renginiai - kur kitur jei ne universitete geriausia proga „susižvejoti“ antrą pusę ? Ne veltui studijų metus dauguma prisimena kaip pačius įsimintiniausius savo gyvenime, nes vėliau, patikėkite manimi, galimybės ima greitai mažėti... ;)
O kaipgi kolegijos? Jos taip pat užsiima aukštuoju mokslu, bet yra keletas svarbių skirtumų:
Kolegijos labiau suinteresuotos parengti darbuotoją konkrečiai darbo vietai, todėl gali kilti nemenkų sunkumų, jei sugalvosite bent truputį pakeisti darbo sritį
Studijos kolegijose trumpesnės ir labiau orientuotos į praktinius įgūdžius - tai naudinga darbui „čia ir dabar“, bet gali būti sunku susidūrus su ateities iššūkiais
Bendraminčiai, renginiai, įvairiausi ryšiai - jų netrūksta ir kolegijose, bet universitetuose to nepalyginamai daugiau
Anot Lietuvos mokslininkų, universitetų absolventai ilgainiui uždirba daugiau, o baigusiųjų studijas įsidarbinimo procentas - labai panašus
Tad apibendrinant - ar galima išmokti pačiam ir tapti specialistu? Kai kuriose srityse tai įmanoma. Tai ar verta studijuoti universitete? Neabejotinai. Šios studijos ne tik suteikia gerą išsilavinimą, bet ir turi nematomų privalumų, kurie atsiskleidžia įvairiose gyvenimo srityse. Na o pabaigai - man labai patikęs režisieriaus Tado Vidmanto sukurtų trumpučių filmukų rinkinys. Jame tiesiog idealiai paaiškinti svarbiausi karjeros etapai - nuo ko prasideda specialybės paieškos ir kaip viską užbaigti laiminga pabaiga - randant mėgiamą darbo vietą.
Karjeros planavimo žingsniai: Savęs pažinimas
Karjeros planavimo žingsniai: Profesijos pasirinkimas
Karjeros planavimo žingsniai: Mokymosi kelio pasirinkimas
Karjeros planavimo žingsniai: Darbo paieška
Dr. Mikas Binkis
KTU Informatikos fakulteto dėstytojas ir Programų inžinerijos katedros vedėjas, laisvalaikiu - fotografas, tinklaraštininkas, bėgikas. Pagrindinės akademinio domėjimosi sritys: studijų kokybė, progresyvūs didaktikos metodai, generatyvinis dirbtinis intelektas, aukštojo mokslo ir jaunų mokslininkų situacija Lietuvoje.