Bandome 4 makro objektyvus

Bandome 4 makro objektyvus

Vasara – gyvybės gamtoje metas. Kai žeme ropoja galybės vabalų, žydinčiose pievose sklando galybės vabzdžių, o miške knibždėte knibžda įvairiausių voragyvių, ne vienam fotografui kyla noras iš arčiau pažvelgti ir įamžinti šį stebuklą, vadinamą mikro pasauliu. Nors šiam tikslui galima naudoti ne vieną priemonę, bene pats patogiausias (nors ir ne pigiausias) būdas – pasirinkti vieną iš specializuotų makro objektyvų.

Išskirtinis makro objektyvų bruožas – didinimo santykis 1:1, reiškiantis tai, jog objektai ant fotoaparato sensoriaus bus atvaizduojami natūralaus dydžio. Pavyzdžiui, jei jūsų fotoaparatas yra Canon 40D (sensoriaus dydis 2,2 cm x 1,5 cm), nufotografuota 1 cento moneta (diametras 1,8 cm) beveik užpildys visą kadrą.

Egzistuoja ir galybė objektyvų, kurie skelbiasi esą makro objektyvais, tačiau jų didinimo santykis yra kiek kitoks, pvz. 1:2 ar 1:3. Tai reikštų, jog objektas kadre bus 2 arba 3 kartus mažesnis nei fotografuojant su tikruoju makro objektyvu. Žinoma, lyginant su įprastais objektyvais, kurių didinimo santykis dažniausiai būna 1:5 ar 1:6, „pseudo“ makro objektyvai vis tiek suteikia galimybę įamžinti objektą šiek tiek arčiau. Visgi tai sukelia chaosą objektyvų žymėjime – vien užrašas „macro“ nieko tikslaus apie objektyvą nepasako, tad rinkdamiesi makro objektyvą atkreipkite dėmesį ne į jo pavadinimą, o į didinimo santykį, nurodomą objektyvo specifikacijoje.

Dar vienas labai svarbus dalykas, kurio dažniausiai nežino pradedantieji makro fotografijoje, tai darbinis objektyvo atstumas. Visų objektyvų oficialiose specifikacijose nurodomas tik minimalus fokusavimo atstumas – jis reiškia atstumą nuo objekto iki fotoaparato sensoriaus. Kur kas svarbesnis yra darbinis atstumas, nusakantis minimalų atstumą iki objektyvo galo (esant didinimo santykiui 1:1), o jis, kaip galbūt nuspėjote, yra kur kas mažesnis nei minimalus fokusavimo atstumas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime keturis bene pačius populiariausius Canon sistemai skirtus objektyvus.

Tai mažas, lengvas ir pakankamai universalus objektyvas, pagamintas ne pilno kadro Canon fotoaparatams. Dėl mažos kainos (lyginant su kitais makro objektyvais) jį dažniausiai renkasi pradedantieji fotografai, tačiau jis taip pat labai mėgiamas profesionalų, kurių darbas yra juvelyrikos, numizmatinių vertybių ar kitų nedidelių (daugiausia – statinių) objektų fotografija.

Konstrukciškai objektyvas atrodo labai patikimai – nors jis nėra L serijos, korpusas tvirtas, fokusavimo žiedas stabilus, patogiai pasiekiamas. Objektyvą galima naudoti su blende, tačiau, kaip ir būdinga Canon politikai, ji parduodama atskirai. Tiesa, jog panaudojimo galimybės gana ribotos, turint omeny tai, jog darbinis objektyvo atstumas yra 9 cm, o blendės ilgis – 5 cm (ji gali trukdyti teisingai apšviesti fotografuojamą objektą).

Nors tai teigti gan drąsu, šį objektyvą galima vadinti legendiniu Tamron gaminiu, išgarsinusiu kompaniją. Geri atsiliepimai lydėjo 90‘uką dar nuo juostinių fotoaparatų laikų, o ir skaitmeninių aparatų eroje, sprendžiant iš forumų pašnekesių, jog populiarumas neblėsta. Tai nėra nei sunkus, nei didelis objektyvas, be to jo židinio nuotolis tiesiog idealiai tinka portretams, o puikų boke užtikrina net 9 diafragmos lapeliai.

Tiesa, objektyvo sandara kiek neįprasta – priekinis objektyvo stiklas ne objektyvo gale (kaip kitų objektyvų šioje apžvalgoje), bet maždaug viduryje (likusi dalis – tuščiaviduris korpusas). Nors komplekte yra blendė, panašu, kad dėl šios konstrukcinės ypatybės ji nėra būtina. Tamron SP serija žymi aukščiausios klasės firmos objektyvus, todėl kaip ir pridera klasės atstovui, objektyvo korpusui sunku būtų surasti priekaištų. Itin patogus perjungimo į rankinį fokusavimą būdas – tereikia fokusavimo žiedą patraukti į save.

Dar vienas Canon atstovas šiame straipsnyje – tai 100 mm „cepelinas“, kurį nereta fotografijos svetainė vadina visų laikų pačiu populiariausiu Canon makro objektyvu. Žinoma, jis brangesnis ir sunkesnis už savo konkurentą iš Tamron stovyklos, tačiau jis pasižymi ne tik didesniu darbiniu atstumu, bet ir puikiu fokusavimo varikliu. Jei Canon EF-S 60mm f/2.8 Macro tinka beveik bet kokiam vidutinio nuotolio darbui, neretas 100‘uko savininkas saviškį vadina puikiu teleobjektyvu, visa galva lenkenčiu vidutinės klasės kintamo židinio teleobjektyvus. Tiesa, 100 mm židinio nuotolis nėra pats geriausias baikštiems vabzdžiams „medžioti“, tačiau tai pakankamai geras sprendimas, jei turite kantrybės daugiau nei pinigų didesnio židinio nuotolio objektyvui.

Be tvirto korpuso verta atkreipti dėmesį į fokusavimo žiedą – šis yra pakankamai didelis, todėl pataisyti fokusą yra labai patogu. Objektyvą galima naudoti su blende, kuri nėra pridedama, tačiau atrodo įspūdingai – ji tik trečdaliu trumpesnė už patį objektyvą.

Geriausia, ką Canon gali pasiūlyti makro fotografijos ekspertams, yra būtent šis L serijos (aukščiausios klasės) objektyvas. Dažniausiai jis naudojamas baikštiems vabzdžiams gamtoje įamžinti – tai įgalina pakankamai didelis darbinis nuotolis. Tiesa, įvertinant židinio nuotolį ir svorį nesunku nuspėti, kad geriausi rezultatai bus gaunami objektyvą naudojant su stovu. Tai sufleruoja ir komplekte esantis žiedas, skirtas montavimui prie stovo.

Prie L klasės konstrukcijos būtų sunku ir prikibti – korpusas be galo tvirtas, nors nėra visiškai nepralaidus vandeniui (šia savybe pasižymi tik keliolika Canon objektyvų). Be jau minėto montavimo žiedo, komplekte dar galima rasti blendę bei pusiau kietą objektyvo dėklą.

Skirtingai nuo anksčiau buvusių objektyvų bandymų, šiame kontrasto teste buvo fotografuojama ne tradicinė skalė, bet Jungtinių Amerikos Valstijų 1 dolerio kupiūra esant minimaliam fokusavimo atstumui. Šis palyginimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad visų objektyvų židinio nuotoliai skiriasi, tačiau visi pasižymi vienodu didinimo santykiu (1:1).

Kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos). Nufotografavus dolerio kupiūrą, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos šiek tiek padidintos, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Tam, kad būtų išvengta galimų nukrypimų fokusuojant, fokusavimas buvo atliekamas rankiniu būdu su visais keturiais objektyvais.

Kiti techniniai fotografavimo parametrai:

Fotoaparatas: Canon 40D
Fotografavimo režimas: AV (diafragmos prioritetas), +1 EV korekcija
ISO: 200
Aplinkos šviesa: 4100K
Nuotraukas formatas: RAW
Konvertuota: Canon Digital Photo Professional (į TIFF formatą), be korekcijų

	Kadro krašto iškarpos
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16	F22
Canon 60 mm
Tamron 90 mm
Canon 100 mm
Canon 180 mm

	Kadro centro iškarpos
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16	F22
Canon 60 mm
Tamron 90 mm
Canon 100 mm
Canon 180 mm

Atlikti kontrasto testą nebuvo lengva – ryškumo zona, esant didinimo santykiui 1:1 ir atviriausiai diafragmai, yra be galo maža, todėl teko ilgai reguliuoti įrangą, norint taisyklingai įamžinti naująją skalę. Kaip ir būdinga fiksuoto židinio objektyvams, visi jie pasirodė labai gerai – kupiūros iškarpos pakankamai aiškios net iki smulkiausių detalių. Žinoma, jei reikėtų visgi išskirti nugalėtoją, tai padaryti būtų sunku – visi objektyvai, neskaitant vos vos prastesnio Tamron ryškumo kadro centre, pasirodė labai gerai. Priminsiu, jog tai tėra didžiulio kadro mažytės iškarpos (ir tai kokios ryškios !), todėl realiomis sąlygomis objektyvų kontrastui priekaištų rasti greičiausiai nesugebėsite. Tiesa, testas parodė, jog nuo F16 vaizdo ryškumas sumažėja – jį neigiamai įtakoja difrakcija, todėl turėkite tai omeny uždarinėdami diafragmą.

Nedidelė priešistorė – esu didelis „macro veiksmo“ fotografijos mėgėjas. Nesitenkinu miegančiais vabzdžiais – man svarbu įamžinti vabzdžių skrydžius arba trumpą jų poilsio akimirką dieną ant margos augalijos. Tam tikslui dažniausiai naudoju seną rusišką Jupiter-21M F4 200 mm objektyvą kartu su žiedų komplektu ir M42 adapteriu. Diafragmą uždarau iki F8-11, todėl visuomet matau tikslią gaunamą ryškumo zoną, o fokusuoju tiesiog priartėdamas arba atsitraukdamas nuo fotografuojamo objekto. Šis metodas toli gražu nėra efektyviausias, tačiau apsišarvavus kantrybe galima pasiekti pasiekti tikrai neblogų rezultatų. Be to, jį naudoti įmanoma tik dieną – vakarėjant tenka didinti jautrumą (tuomet dingsta detalumas) arba pasitelkti alternatyvius šviesos šaltinius.

Bandydamas objektyvus pastebėjau, kad maniškis metodas su jais nėra labai efektyvus – jais fokusuoti tenka atvira diafragma (nebent nuolatos laikyti pirštą ant ryškumo gylio peržiūros mygtuko), todėl niekuomet nesi visiškai tikras ką gausi. Kita vertus, Canon objektyvų fokusavimo greitis išties pasirodė įspūdingas – naudojantis „AI servo“ fokusavimo režimu sėkmingai pavyko sekti ne vieną bitę (tiesa, užslinkus tamsiam debesiui fokusavimo greitis pastebimai sulėtėjo). Be to, visi Canon objektyvai fokusavo be galo tyliai – į tai turėtų atkreipti dėmesį vestuvių fotografai, kuriems reikalingi tylūs portretiniai objektyvai fotografijai bažnyčiose. Visiška priešingybė – Tamron 90‘ukas; jo fokusavimo garsas priminė vidutiniu pajėgumu dirbančią žoliapjovę. Nepasaisant to, fokusavimo greičiui didelių priekaištų neturiu – su juo taip pat pavyko pasekti keletą vabzdžių, nors lyginant su Canon objektyvais, jis man pasirodė truputį lėtesnis. Be to, fokusavimo metu Tamron objektyvo ilgis pakinta (ir ganėtinai nemažai), todėl atkreipkite dėmesį į tai, jei žadate fotografuoti baikštesnius vabzdžius.

Tiesa, visi bandyti objektyvai turėjo ir gana specifišką, makro objektyvams būdingą svirtelę, skirtą riboti fokusavimo atstumui. Tai gana naudinga savybė, kuomet objektyvas naudojamas įprastiems (ne makro) objektams įamžinti – apribotas fokusavimo diapazonas neleidžia ilgai objektyvui „klaidžioti“, jei objektas nėra greitai sufokusuojamas.

Kaip niekad džiugu rašyti šį straipsnį – visi apžvalgoje dalyvavę objektyvai tikrai puikūs ! Tad svarbiausia užduotis bus nuspręsti ką dažniausiai žadate fotografuoti. Statiniams, mažai judriems objektams bei bendro pobūdžio vaizdams puikiausiai tiks Canon EF-S 60mm f/2.8 Macro USM, norintiems įamžinti portretus ir kiek jautresnius vabzdžius turėtų nudžiuginti Tamron SP AF 90 mm F/2.8 Di 1:1 Macro bei Canon EF 100mm f/2.8 Macro USM, o tiems, kas specializuojasi vien vabzdžių fotografijos srityje, labiausiai rekomenduočiau Canon EF 180mm f/3.5L Macro USM (tiesa, jei apsispręsite jį pirkti, pataupykite ir geresniam stovui).