Pamėgtas „kalibras“: Canon 50/1.4 prieš Sigma 50/1.4

Pamėgtas „kalibras“: Canon 50/1.4 prieš Sigma 50/1.4

50 mm objektyvai visais laikais buvo mėgiamas fotografų įrankis. Nors šie objektyvai karaliavo juostinių fotoaparatų laikais, jų populiarumas neblėsta ir skaitmeninių fotoaparatų rinkoje. Išties, žavėtis yra kuo – uždėtas ant skaitmeninio fotoaparato objektyvas tampa geru (nors ir ne geriausiu) pagalbininku portretinėje fotografijoje, nuotraukų kokybė užtikrinama išskirtinėmis optikos savybėmis, o atvira diafragma suteikia galimybę įamžinti akimirkas net ir itin tamsiose vietose.

Egzistuoja ne viena 50 mm objektyvų atmaina – bene pati populiariausia yra F1.8, tačiau galima sutikti gausybę versijų: F2.8, F2.0, F1.4, F1.2, F.1 ir net F0.95. Populiariausioji versija yra itin mėgiama fotografijos naujokų, kadangi būtent F1.8 objektyvai pasižymi puikiu kainos ir kokybės santykiu. Visgi siekiantieji dar atviresnės diafragmos ir nenorintys visiškai ištuštinti savo piniginės renkasi F1.4 versiją. Nors skirtumas nedidelis, egzistuoja daugybė faktų ir mitų, dėl kurių yra garbinami šie objektyvai. Šiame straipsnyje ir pabandysime atskleisti visą tiesą apie du populiarius 50 mm F1.4 objektyvus.

Canon 50‘uką galima vadinti patikrintu pirkiniu – tai labai paplitęs profesionalų tarpe fiksuoto židinio objektyvas. Populiarumo jis susilaukė dėl greito ir tylaus fokusavimo (aktualu fotografuojant pvz. vestuves bažnyčioje), gražesnio boke („išplaukusi“ fono dalis) nei jo „jaunėlis F1.8 brolis“, bei, kas be ko, jau ne kartą akcentuotos itin atviros diafragmos. Tiesa, nemaža dalis fotografų jį laiko atsarginiu (bet daugeliu atveju būtinu), o jis ištraukiamas tuomet, kai siaurai ryškumo zonai išgauti nebepakanka įprastai naudojamų F2.8 kintamo židinio nuotolio objektyvų. Visos objektyvo savybės gana įprastos – metalinis bajonetas, gerai išdirbtas korpusas (tiesa, ne L klasės), santykinai nedidelis svoris (290 g). Yra galimybė naudoti ir blendą, tačiau ji parduodama atskirai ir yra ne karūnėlės formos, o vientisa (kiek prastesnis variantas). Gėda, Canon, kad darote verslą iš centus kainuojančių, bet už dešimtis litų pardavinėjamų plastmasės gabalų !

Šis Sigma objektyvas – rinkos naujokas, tačiau vos pasirodęs sukėlė šurmulį fotografų tarpe. Pagrindinė to priežastis – ne tik gana aukšta objektyvo kaina (lenkianti daugelio fotoaparatų gamintojų analogiškas versijas), bet ir puiki optinė kokybė. Dar vienas išskirtinis objektyvo bruožas – puikiai pagamintas korpusas, apgobiantis net 77 mm diametro priekinę dalį (tai gana neįprastas diametras tokio židinio nuotolio optikai). Kaip visada, Sigma negaili vartotojams priedų – komplekte galima rasti karūnėlės formos blendą bei pusiau kietą objektyvo dėklą. Trumpai tariant, tiesiog net neįmanoma prie ko nors prikibti !

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė. Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos).

Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos šiek tiek padidintos, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Nors abu objektyvai yra 50 mm, bandymų metu buvo pastebėta, jog Sigma objektyvas bent keliais milimetrais skiriasi nuo Canon (apima šiek tiek platesnį vaizdą). Tai gana dažnai pasitaikantis reiškinys optikos pasaulyje, kadangi pateikiami židinio nuotoliai būna šiek tiek suapvalinami iki rinkoje įprastų verčių (tiesa, paklaida dažniausiai nebūna didelė).

Kiti techniniai fotografavimo parametrai:

Fotoaparatas: Canon 40D
Fotografavimo režimas: AV (diafragmos prioritetas), +1 2/3 EV korekcija
ISO: 200
Aplinkos šviesa: 4100K
Nuotraukas formatas: RAW
Konvertuota: Canon Digital Photo Professional (į TIFF formatą), be korekcijų

	50 mm kraštas
	F1.4	F1.8	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Canon
Sigma

	50 mm centras
	F1.4	F1.8	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Canon
Sigma

Diafragmai esant F1.4 abu objektyvai susiduria su sunkumais, tačiau nugalėtojas akivaizdus. Nors Sigma padarytame rezultate įmanoma įžvelgti minimalių chromatinių aberacijų, jos nėra tokios ryškios kaip Canon, o centro bei krašto linijų ryškumas yra pastebimai geresnis. Panašus rezultatas ir diafragmai esant F2.8 – nors chromatinių aberacijų beveik nematyti, Sigma objektyvas pranašesnis tiek centre, tiek ir krašte. Tiesa, diafragmos diapazone F4-F16 rezultatai labai panašūs, todėl galima teigti, jog Sigma yra geresnis pasirinkimas mėgstantiems atviras diafragmas.

Praktinių bandymų metu, kuomet buvo fotografuojamos ne bandymų skalės, atsiskleidė dar vienas įdomus faktas. Kartą vienas mano kolega fotografas užsiminė, jog jo naudojamas Canon EF 100/2.8 Macro objektyvas nėra itin geras kandidatas portretams įamžinti, nes yra per „aštrus“. Kaip tai gali būti, pagalvojau, juk puikus „aštrumas“ yra kiekvieno fotografo svajonė. Pasirodo, jog kuo geresnis yra objektyvo kontrastas, tuo ryškiau ima matytis odos trūkumai. Tai, daugeliu atvejų, nėra teigiama savybė, tad tenka ilgiau sėdėti prie kompiuterio ir šalinti trūkumus grafinio redagavimo programa. Ši situacija visiškai tinka ir Sigma objektyvo kontrastui apibūdinti – jis yra toks geras, kad žmonių fotografijoje gali greitai pavirsti nemažu trūkumu.

Boke teste buvo bandoma tirti išplaukusį nuotraukų foną (geresnis rezultatas – labiau išplaukęs fonas). Boke kokybę dažniausiai nulemia du pagrindiniai faktoriai – diafragmų lapelių forma bei jų kiekis. Kartais objektyvo diafragmos lapelių kiekį galima nustatyti tiesiog pažiūrėjus į ryškesnius mažus išplaukusius fono objektus – jie pavirsta daugiakampiais, kurių kampų kiekis ir atitinka diafragmos lapelių skaičių. Deja, teste dalyvavę objektyvai buvo tokie lygiaverčiai, jog buvo labai sunku išrinkti laimėtoją. Canon diafragma sudaryta iš 8 lapelių, o Sigma – iš 9 lapelių. Tai atsispindėjo ir teste – visi fono objektai puikiai išplaukę. Šiek tiek ilgiau palyginus bandomuosius pavyzdžius galima būtų teigti, jog tik per plauką laimi Canon (vaizdas išplaukęs šiek tiek kokybiškiau), tačiau dėl tokios mažos persvaros galima drąsiai skelbti draugiškas lygiąsias.

Canon naudoja šiek tiek lėtesnį fokusavimo variklį nei Sigma – mikro tipo vietoj žiedinio tipo USM (ultra sonic motor). Mikro USM užtikrina tylų fokusavimą ir yra dažniausiai dedamas į vidutinės klasės objektyvus, o žiedinio tipo USM yra ne tik tylus, bet ir itin greitas variklis, todėl naudojamas aukštesnės klasės objektyvų gamyboje. Tiesa, po išsamių bandymų didesnio skirtumo nepastebėta: galbūt Sigma fokusuoja šiek tiek tyliau, tačiau greičio atžvilgiu objektyvai praktiškai identiški. Dar vienas nedidelis pastebėjimas – Canon objektyvo priekinis elementas šiek tiek juda pirmyn ir atgal fokusavimo metu, tačiau nesisuka (poreikiui esant galima drąsiai naudoti poliarizacinius filtrus). Sigma fokusavimo elementai yra paslėpti objektyvo viduje.

Išties reikėtų pagirti Sigma, kuri sukūrė puikų objektyvą. Tai retas atvejis, kuomet objektyvas pasižymi tokiomis išskirtinėmis savybėmis, jog net labai priekabiai vertinant tiesiog neįmanoma išskirti neigiamų aspektų. Galima atsakingai teigti, jog Sigma 50/1.4 – puikus įrankis visiems fotografams, kurių negąsdina kiek didoka, tačiau visiškai pateisinama objektyvo kaina. Jo konkurentas Canon pasirodė kiek kukliau – bendrą įspūdį sugadino nekokie rezultatai esant atviroms diafragmoms, didelio susižavėjimo nepaliko nors ir tvirtai suręstas, bet visgi plastikinis korpusas. Nepaisant to, Canon 50/1.4 yra geras objektyvas, kuris vertas savo kainos ir tikrai suras gerbėjų Canon produkcijos naudotojų tarpe.