Kaip išsirinkti tinkamą objektyvą

Kaip išsirinkti tinkamą objektyvą

Tinkamo objektyvo paieška - ne ką mažesnis galvos skausmas už fotoaparato išsirinkimą, todėl nusprendžiau sukurti atskirą objektyvų rinkimosi gidą. Su laiku šį gidą žadu pildyti ir tobulinti, o kol kas mano tikslas - bent šiek tiek padėti pradedantiesiems ir pažengusiems fotografijos entuziastams susigaudyti painioje objektyvų rinkoje. Visuomet lauksiu jūsų laiškų, jei norėsite konstruktyviai pakritikuoti ar paklausti.

Jei perskaitę straipsnį vis tiek rasite kokį mistišką objektyvo sutrumpinimą ar žymėjimą, rekomenduoju atsiversti mano straipsnelį būtent apie tai. Na ir galiausiai norėčiau pradėti nuo kelių svarbių teiginių, kurie turėtų būti aktualūs visiems, besirenkantiems objektyvą.

Kiekvienas objektyvas pasižymi tam tikromis savybėmis, su kuriomis primygtinai rekomenduoju susipažinti prieš renkantis konkretų modelį. Visas aprašysiu detaliau, o čia - trumpas jų sąrašas su glaustais paaiškinimais:

• Židinio nuotolis - kokį vaizdą aprėps objektyvas, kiek galėsite vaizdą priartinti ar atitolinti.
• Diafragma - kiek stipriai galima bus sulieti foną ir išgauti ryškias nuotraukas prie mažo apšvietimo.
• Gamintojas - kas pagamino objektyvą. Ne visi žino, kad objektyvus gamina ir firmos, pritaikančius savo gaminius įvairiems fotoaparatams.
• Suderinamumas - prie kokio fotoaparato galima prijungti objektyvą. Net tas pats gamintojas kartais turi 2-3 jungčių tipus.
• Tipas - ar tai bendro pobūdžio, ar galbūt specializuotas, nišinis objektyvas (pvz., makro, žuvies akies ar kitoks).
• Fokusavimo variklis - kaip greitai ar / ir tyliai sufokusuojamas vaizdas, jei objektyve integruotas fokusavimo variklis.
• Dydis - kiek sveria ir kokių gabaritų yra objektyvas. Tai itin aktualu mėgstantiems keliauti su fotoaparatu.
• Kaina - bene vienas svarbiausių objektyvo rinkimosi kriterijų.

Tai nėra pilnas objektyvų savybių sąrašas, tačiau objektyvo paieškas pradėčiau būtent nuo šių charakteristikų analizės. Įdomu ir tai, jog visos šios savybės būdingos visų tipų fotoaparatų (veidrodinių, sisteminių, kompaktinių) ir video kamerų objektyvams.

Židinio nuotolis yra viena svarbiausių objektyvo charakteristikų, pagal kurią galima spręsti kokį vaizdą (atitolintą ar priartintą) matysite per objektyvą. Židinio nuotolis matuojamas milimetrais, kuriuos galima rasti tiek ant paties objektyvo, tiek ir internetinėse parduotuvėse.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apytikslis etalonas yra 50 mm objektyvas - jį uždėjus ant, sakykime, juostinio fotoaparato (apie tai kiek vėliau), vaizdą matysite nei priartintą, nei atitolintą. Jei ant milimetrų mažiau - vaizdas bus kiek atitolintas, tad galėsite su šiuo objektyvu žvelgti „plačiau“, jei milimetrų daugiau - vaizdas bus labiau priartintas. Vis dar painu? Tuomet išbandykite Canon ar Samyang simuliatorius.

Turbūt pastebėjote, kad vienų objektyvų židinio nuotolis pateikiamas dviem skaičiais (per brūkšnelį), kitų - tik vienu skaičiumi. Pirmuoju atveju turite reikalų su kintamo židinio nuotolio objektyvais (liaudyje vadinami „zūmais“). Pagrindinė jų savybė - tai galimybė priartinti ar atitolinti vaizdą tiesiog sukiojant objektyvo žiedą. Židinio nuotolio pirmasis skaičius rodo plačiausią kampą, antrasis - siauriausią, reiškiantį maksimalų priartinimą. „zūmai“ itin paplitę mėgėjų tarpe, nes juos be galo patogu naudoti, nors kokybiškesnių (brangesnių) versijų nevengia ir profesionalai.

Antruoju atveju - tai fiksuoto židinio nuotolio objektyvai („fiksai“). Jų židinio nuotolis nurodomas vienu skaičiumi, o tai reiškia, jog artinti ar tolinti teks kojomis. Nepatogu, tačiau pagaminti kokybišką „fiksą“ yra lengviau, todėl juos įprastai naudoja entuziastai ir profesionalai, siekiantys maksimalios nuotraukų kokybės ar ieškantys išskirtinių optinių savybių (apie tai kiek plačiau skyrelyje „Diafragma“).

Beje, kompaktinių fotoaparatų savininkai neretai man sako: kam tie milimetrai, pasakyk suprantamai - kiek būtų X'ais (kiek kartų tas objektyvas artina). Tuomet visada pateikiu šį pavyzdį - turime objektyvus 18-55 mm ir 100-300 mm. Abu artina 3 kartus (padaliname didžiausią mm skaičių iš mažiausio - taip gaunami vadinamieji X'ai). Visgi realybėje pirmasis objektyvas gali aprėpti gan platų vaizdą, o antrasis - skirtas tik nutolusiems objektams įamžinti. Taip kad „kartai“ tėra santykinis dydis, o židinio nuotolis atskleidžia daugiau detalių apie objektyvą.

Pagal židinio nuotolį objektyvai skirstomi į tokias kategorijas:

• Ultra plačiakampiai (angl. ultra wide angle): mažiau nei 18 mm. Naudojami didelės erdvės pojūčiui sukelti ar tiesiog ankštose vietose.
• Plačiakampiai (angl. wide angle): tarp 18 ir 35 mm. Neretai naudojami architektūrai, fotografijai ankštose vietose.
• Standartiniai (angl. standard): tarp 35 ir 80 mm. Tinkami bendro pobūdžio, nors naudojami ir portretinei fotografijai.
• Teleobjektyvai (angl. telephoto): tarp 80 ir 200 mm. Idealūs portretinei fotografijai, renginiams, gatvės fotografijai.
• Super teleobjektyvai (angl. super telephoto): nuo 200 mm. Puikiai tinka sportui, laukinei gamtai įamžinti.

Viliuosi, jog dabar jau bent apytiksliai įsivaizduojate kiek milimetrų atitinka kokį vaizdą, nes įnešiu dar truputį painiavos. Objektyvai pradėti gaminti dar tuomet, kai rinkoje tebuvo juostiniai fotoaparatai. Ir nors juosteles fotoaparatuose palaipsniui pakeitė skaitmeniniai vaizdo sensoriai, objektyvai išliko tokie patys. Visgi didžiausią maišalynę sukėlė sensoriai, kurių dydis mažesnis už tradicinį juostelės kadro dydį. Kodėl tai taip svarbu?

Pagaminti mažą vaizdo sensorių yra pigiau (dėl to dauguma galime mėgautis įperkamais veidrodiniais fotoaparatais), tačiau visi objektyvų žymėjimai buvo sukurti pagal standartinį juostelės kadro dydį. Taip atsirado sąvoka židinio nuotolio daugiklis (angl. crop factor), kuri nusako kiek kartų fotoaparato sensorius yra mažesnis už standartinį kadro dydį. Manau geriausiai šio reiškinio pasekmes turėtų iliustruoti šis paveikslėlis.

Na pavyzdžiui, 50 mm objektyvą uždėję ant Nikon D3500 (ŽND - 1,5×), tad jis elgsis kaip 75 mm objektyvas ant įprastą kadro dydį turinčio fotoaparato - jau nebe standartinis, bet labiau teleobjektyvas. Sugalvosime Canon 850D (ŽND - 1,6×) nusipirkti plačiakampį 24 mm objektyvą - gi uždėję turėsime 38 mm atitinkantį vaizdą, o tai plačiakampiu jau net nebekvepia.

Suprantu kaip painiai tai gali skambėti skaitant pirmą kartą, bet nenusiminkite - su laiku tai tampa vis aiškiau. O ir židinio nuotolio daugiklių nėra tiek jau daug - tarp veidrodinių fotoaparatų labiausiai paplitę (pigesni) aparatai su 1,5× ar 1,6× daugikliu, brangesnių veidrodinukai dažniausiai turi 1× daugiklį. Sisteminių fotoaparatų pasaulyje daugiklių taip pat nėra daug - štai puiki šiuolaikinių fotoaparatų židinio nuotolio daugiklių iliustracija.

Na ir pabaigai - jei visgi šiame straipsnyje atsidūrėte atsitiktinai, bet jums smalsu kaip iššifruojamas jūsų kompaktinio fotoaparato ar telefono objektyvas, štai dar vienas pastebėjimas. Jei prie objektyvo aprašymo yra magiškas prierašas 35mm format, vadinasi nieko dauginti nereikia - židinio nuotolis jau yra paverstas į mums visiems suprantamą, įprastą formatą. Tarkime Samsung S22 telefonas turi objektyvą, atitinkantį 23 mm standartiniame formate (tikrai platokas apžvalgos kampas!).

Diafragma - tai toks šviesą ribojantis mechanizmas objektyve, kintantis tam tikrais žingsneliais. Žingsniai žymimi specialiu skaičiumi su raidele „f“ - kuo mažesnis skaičius, tuo labiau atvira diafragma ir daugiau šviesos patenka į objektyvą. Kuo skaičius didesnis, tuo šviesos mažiau.

Kuo gi mums svarbi diafragma praktiškai? O gi tuo, kad ji glaudžiai susijusi kiek daugiausiai šviesos gali „sugauti“ konkretus objektyvas. Daugiau šviesos - didesnė tikimybė padaryti nesusiliejusią nuotrauką esant prastam apšvietimui. Be to, jei objektyvas pasižymi labai atvira diafragma, su juo galime išgauti siauresnę ryškumo zoną. Tai aktualiausia portretų mėgėjams, norintiems, kad už fotografuojamų žmonių ar objektų fonas būtų kuo labiau išsiliejęs, kaip kad žemiau esančioje nuotraukoje (tiesa yra gudrybių kaip tą padaryti keliais būdais).

Ant objektyvo visada nurodoma atviriausia galima diafragma vienu arba dvejais skaičiais. Jei skaičiai du, reiškia jūsų rankose kintamo židinio nuotolio objektyvas („zūmas“). Plačiausiame kampe turėsite vienokią diafragmą, priartinę vaizdą - kitokią (uždaresnę, tad ir praleisiančią mažiau šviesos). Tokie objektyvai dažniausiai būna santykinai pigesni ir nepasižymi itin aukšta optine kokybe. Pavyzdys - Nikkor 18-55 mm f/3.5-5.6G.

Kur kas geresnis atvejis, kai prie objektyvo yra nurodytas tik vienas diafragmos skaičius. Tai reiškia, kad objektyvas visame židinio nuotolio diapazone (kad ir kiek artintumėte ar tolintumėte vaizdą) galės naudoti būtent šią diafragmą. Tokį objektyvą pagaminti daug sunkiau, tad ir jų kainos nėra menkos, o optinė kokybė - neretai tikrai labai gera. Pavyzdys - Canon 70-200 mm f/2.8L.

Fotografijos pasaulyje itin vertinami vadinamieji šviesūs objektyvai. Tai objektyvai, kurių atviriausia diafragma - f/2.8 arba net dar mažesnis diafragmos skaičius. Kad būtų lengviau įsivaizduoti ką reiškia kiekviena diafragmos reikšmė, paruošiau nedidelę lentelę. Kairėje - atviriausia galima objektyvo diafragma, dešinėje - trumpas komentaras koks tai galėtų būti fotoaparato objektyvas.

f/1.0	Ypatingas objektyvas („fiksas“). Objektyvai, kurių atviriausia diafragma yra lygi 1 ar net mažiau nei 1, pasaulyje tėra tik keli modeliai, o šiuo metu gaminamas - gal tik vienas ar du. Tokių objektyvų kainos prasideda nuo apytiksliai tūkstančio eurų.
f/1.2	Labai geras, profesionalus objektyvas („fiksas“), dažniausiai pagrindinis vestuvių fotografų ir portretistų įrankis. Beveik visi tokia diafragma pasižymintys objektyvai yra ir kone nepriekaištingi optiškai. Kaina - bent jau tūkstantis eurų.
f/1.4	Irgi geras objektyvas („fiksas“), kai kurie modeliai įperkami net ir mėgėjų. Optinė kokybė - gan įvairi, bet daug kas perka net ir pigesnius modelius vien dėl galimybės naudoti tokią atvirą diafragmą.
f/1.8	Dažniausiai neblogas arba labai geras objektyvas (tikėtina „fiksas“). Beveik visi gamintojai turi išleidę 50 mm f/1.8 objektyvą, kuris pasižymi nedidele kaina, bet gana dideliu šviesumu ir neretai geresnėmis optinėmis savybėmis nei standartinis fotoaparato objektyvas. Optinė kokybė - įvairi, bet fotografuojant šiek tiek pridarius diafragmą (bent iki f/2.8) optinės savybės tikrai nekliudo išgauti kokybiškas nuotraukas.
f/2.0	„Fiksams“ - nebloga, atvira diafragma, „zūmams“ - fantastiška. Gaminti kintamo židinio nuotolio objektyvus su tokia ar net atviresne diafragma - labai sunku, o ir patys objektyvai būna labai masyvūs (didesni nei uždaresnių diafragmų atitikmenys). Optinė kokybė - įvairi, kainos - bent jau keli šimtai eurų.
f/2.8	„Fiksams“ - dažniausiai nelabai kuo ypatinga diafragma (nebent tai teleobjektyvas), „zūmams“ - labai gera. Daug profesionalių kintamo židinio nuotolio objektyvų turi tokią diafragmą (nekintančią visame židinio nuotolio diapazone). Kainos - irgi bent jau keli šimtai eurų.
f/3.5	„Fiksų“ su tokia diafragma gal tik vienas kitas, o „zūmų“ būna ir tai dažniausiai indikuoja paprastą, niekuo neišsiskiriančios optinės kokybės objektyvą. Kainos - vienos mažiausių rinkoje.
f/4.0	„Fiksams“ - visiškai neypatinga diafragma (nebent tai teleobjektyvas), „zūmų“ pasaulyje tai gan neblogas rezultatas (ypač, jei diafragma nekinta visame židinio nuotolio diapazone). Kainos - labai įvairios.
f/4.5	„Fiksų“ su tokia diafragma nėra. Greičiausiai tai „zūminis“ teleobjektyvas. Kokybiškas ar ne - dažniausiai apsprendžia kitos savybės ir charakteristikos, kurias nagrinėja objektyvų įvairūs apžvalgininkai. Kainos - labai įvairios.
f/5.6	Dažniausiai objektyvų, kurių atviriausia diafragma yra net f/5.6, yra labai mažai. Ir praktiškai visi jie - super teleobjektyvai. Labai tikėtina, kad didžioji skaitytojų dalis praktiškai su tokiais objektyvais taip ir nesusidurs.
f/8	Dažniausiai veidrodinių teleobjektyvų atviriausia diafragma, kurios keisti neįmanoma - ji būna fiksuota. Tai specializuoti teleobjektyvai, kurie yra gan pigūs, tačiau pasižymi labai nekokiomis optinėmis savybėmis, tad jų nerekomenduoju.

Kai kam gali kilti klausimas - kodėl nėra tiesiog paties geriausio, itin universalaus objektyvo su labai atvira diafragma, na sakykime 10-500 mm f/1.8? O gi todėl, kad jis ne tik kainuotų kaip nauja lenktyninė mašina, bet ir svertų nepraktiškai daug. Pavyzdžiui - vien Nikon 400 mm f/2.8 objektyvas sveria apie 5 kg (dauguma fotografų naudoja stovą juo fotografuodami), o 400 mm f/1.8 objektyvai dar net neegzistuoja. Viskas atsiremia į fiziką - „šviesūs“ objektyvai privalo būti kuo didesniais stiklais, o tai lemia ir didelį svorį.

Na ir paskutinis pastebėjimas būtų skirtas patiems smalsiausiems. Pamenate tokią sąvoką „židinio nuotolio daugiklis“? Nesenai atradau, jog jis taikomas ne tik židinio nuotoliui, bet ir diafragmai. To praktinė pasekmė - o gi tai, jog diafragmos skaičius ant objektyvo sako mums nedaug, jei nežinome ant kokio aparato jį uždėsime. Bet šioje vietoje daug netuščiažodžiausiu ir kviečiu pažiūrėti neilgą filmuką, aptariantį minėtą problemą.

Dar viena charakteristika, apie kurią būtų galima parašyti atskirą straipsnį, tai vadinamasis objektyvo „aštrumas“ (angl. sharpness) arba detalumas. Trumpai tariant, kuo geresnis objektyvo detalumas, tuo aiškesnės (ryškesnės) nuotraukos detalės, objektų kontūrai. Priartinus vaizdą, įamžintą prastesniu ir geresniu objektyvu galėtumėte išvysti maždaug tokį skirtumą:

Iš praktinės pusės galėčiau pastebėti, kad objektyvo detalumas įprastai nėra vienalytis. Dažniausiai ryškiausias vaizdas būna centre, tuo tarpu kadro kraštuose ženkliai sumažėja - tai itin pastebima parinkus atviriausias galimas diafragmos reikšmes ir ima ryškėti diafragmą uždarant iki F8 (tai daugelio objektyvų „aukso viduriukas“). Visgi patys kokybiškiausi objektyvai sugeba išlaikyti priimtiną ryškumą net ir tuomet, kai diafragma visiškai atvira - tai visų fotografų siekiamybė, tačiau tokie objektyvai kainuoja brangiausiai.

Labai svarbu paminėti, kad pradedantieji fotografai dažnai painioja objektyvo (prastą) detalumą su fokusavimo klaidomis. Jei pasirinkote netinkamus fotografavimo parametrus, fotografuodami pastebimiau judinote aparatą arba fotografuoti teko sudėtingame apšvietime, optikos kaltinti nederėtų - įprastai objektyvai testuojami „laboratorinėmis“ sąlygomis. Pridėsiu dar ir tai, jog apie detalumą galima spręsti tik stipriai priartinus padarytą nuotrauką, o dar geriau - lyginant tą patį vaizdą, nufotografuotą su dviem panašiais objektyvais.

Nors tai atrodo kaip kertinė objekto charakteristika, gamintojai itin retai mini detalumą savo objektyvų specifikacijose. Tuo kur kas dažniau užsiima objektyvų apžvalgininkai, kurdami vadinamąsias MTF grafikus, kurių interpretavimui reikėtų atskiro straipsnio. Užbėgdamas už akių patarsiu šiuos grafikus palikti technikos pedantams - paprastiems fotografams įprastai pakanka objektyvo apžvalgos išvadų.

Tad apibendrinant - ar tai charakteristika, į kurią reiktų kreipti daug dėmesio? Jei nuotraukų papildomai neapdorojate / neapkirpinėjate, nespausdinate didesniu formatu - detalumas jums iš esmės turėtų nerūpėti. Visgi jei esate itin priekabus nuotraukų kokybei, nuotraukas apdorojate rimtesniu nuotraukų redaktoriumi ar tiesiog fotografija užsiimate profesionaliai, prieš pirkdami (ypač brangesnį) objektyvą paskaitykite apžvalgas, kuriose atlikti detalumo testai ir pateikti realūs nuotraukų pavyzdžiai.

Dažnas pradedantysis fotografijos mėgėjas galvoja, jog nusipirkus tam tikros firmos fotoaparatą (Canon, Nikon, Pentax ar kitą) būtina naudoti tik fotoaparato gamintojo objektyvus. Tai tik dalis tiesos - taip, Canon objektyvas neveiks ant Nikon fotoaparato, bet egzistuoja firmos, kurios kitų firmų fotoaparatams gamina visai neprastus objektyvus (angl. third party lenses).

Egzotikos mėgėjams pabandžiau parinkti dar šiek tiek optikos gamintojų, tiesa dauguma jų yra kilę iš Kinijos:

• Samyang (Rokinon) - bene stambiausias gamintojas Azijoje, gaminantis objektyvus visoms populiariausioms fotoaparatų sistemoms. Siūlo ne tik rankinio, bet ir automatinio fokusavimo objektyvus už labai prieinamą kainą, tačiau savo kokybe nusileidžia Sigma.
• Yongnuo - dar vienas gamintojas, gaminantis objektyvus daugeliui fotoaparatų. Dažniausiai Yongnuo renkasi pradedantieji - nors optiškai neįspūdingi, o ir produktų pasiūla maža, daugelį paperka neįtikėtinai maža šių objektyvų kaina.
• Venus Optics (Laowa) - rankinio fokusavimo objektyvų gamintojas, kurio objektyvus dažniau renkasi ne fotografai, o operatoriai. Gamintojas žinomas dėl vieno unikalaus „probe“ (vamzdelio) tipo makro objektyvo, tiesa kiti gaminiai nepigūs ir ganėtinai vidutiniškos kokybės.
• Voigtländer - gerai žinomas rankinio fokusavimo objektyvų gamintojas iš Vokietijos. Šiuo metu daugiausiai gamina aukštos kokybės objektyvus sisteminiams fotoaparatams, tačiau jų kainos irgi labai aukštos.
• Sirui - rankinio fokusavimo objektyvų gamintojas, kurį taip pat labiausiai mėgsta operatoriai. Daugiausiai gamina anamorfinius objektyvus, kurie už santykinai prieinamą kainą išgauna kino filmuose sutinkamus optinius efektus.
• Irix - rankinio fokusavimo objektyvų gamintojas iš Pietų Korėjos, gaminantis itin aukštos kokybės optiką daugiau veidrodiniams fotoaparatams ir filmavimo kameroms. Labai neblogas kainos / kokybės santykis ypač tiems, kas ieško gero plačiakampio objektyvo.
• 7artisans - rankinio fokusavimo objektyvų gamintojas. Nors ir turi keletą įdomesnių objektyvų, būtų sunku teigti, kad tai itin aukštos kokybės gaminiai. Tai galbūt vėlgi variantas operatoriams, kuomet filmuojamas vaizdas „atlaidesnis“ optiniams trūkumams.
• Viltrox - dalinai nišinis objektyvų gamintojas, daugiausiai gaminantis operatoriams skirtus objektyvus, suderinamus su populiaresniais sisteminiais aparatais. Savo kokybe tikrai nusileidžia tarkime Sigma objektyvams, bet pasižymi neblogu kainos / kokybės santykiu.
• AstrHori - taip pat dalinai nišinis gamintojas iš Kinijos, kuris gamina rankinio fokusavimo (daugiau makro) objektyvus. Kaip ir Venus Optics, turi vamzdelio tipo makro objektyvą, tik už kur kas geresnę kainą.

Derėtų pastebėti, kad trečiųjų šalių gamintojai objektyvus kuria atvirkštinės inžinerijos principu - išnarsto visą originalaus gamintojo (Canon, Nikon ir pan.) veikiančio objektyvo elektroniką ir pagamina analogą. Jei originalus gamintojas išleidžia naują fotoaparatą, kuris panaudoja iki tol nenaudotą objektyve elektroninį kontaktą, trečiųjų šalių gaminys gali neveikti. Retkarčiais taip pasitaiko, bet gamintojai šias klaideles ištaiso nemokamai.

Na, o jei objektyvų vis dar negana, visuomet yra alternatyva nusipirkti specialų adapterį ir su aparatu naudoti kokį senesnį rankinio fokusavimo objektyvą. Į detales nesileisiu, tačiau entuziastai neretai susivilioja galimybe turėti ganėtinai pigų (tiesa yra ir brangių), kokybišką objektyvą, tegu ir su pačiu lėčiausiu įmanomu fokusavimo metodu. Būdamas studentas gan ilgai naudojau senus rusiškus objektyvus su savo skaitmeniniu veidrodinuku.

Tad kaipgi pasirinkti gamintoją, o iš jo pasiūlos - objektyvą, kai variantų šimtai? Jūsų išsigelbėjimas - profesionalų rekomendacijos arba objektyvų apžvalgos svetainės. Rekomenduodamas objektyvus dažniausiai remiuosi Photozone, The Digital Picture ir LensTip svetainių apžvalgomis. Žinoma, geriausia skaityti šias apžvalgas kai jau bent truputį gaudotės kokio židinio nuotolio ar diafragmos objektyvo norėtumėte.

Didesnė dalis fotoaparatų gamintojų gamina fotoaparatus ne su vieno, o kelių dydžių sensoriais. Kadangi mažesnis sensorius vis tiek nesugeba apimti tiek vaizdo, kurį aprėpia standartinis objektyvas, buvo pradėti gaminti pigesni, mažesniems sensoriams pritaikyti objektyvai. To pasekmė - suderinamumo sąvokos atsiradimas: prieš perkant objektyvą būtina pasitikrinti kokiam sensoriaus dydžiui jis buvo sukurtas.

Auksinė taisyklė būtų naudoti sensoriaus dydį atitinkantį objektyvo tipą, bet įvairios firmos elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, pamažintus Nikon objektyvus galima naudoti su pilno kadro sensorių turinčiais aparatais, tiesiog ryškiai matysite juodus kampus kadro kraštuose. O štai Canon pamažintų objektyvų netgi neuždėsite ant pilnakadrių fotoaparatų - objektyvas tiesiog atsirems į fotoaparato vidines konstrukcijas.

Pabandžiau į vieną lentelę surinkti visų didžiųjų optikos gamintojų suderinamumo žymėjimus. Didžiausia bėda yra ta, kad tik keletas gamintojų turi nusistovėjusius žymėjimus, o kiti neturi jokių žymėjimų arba jie nėra vieningi visiems modeliams. Mano patarimas - prieš pirkdami vis dėl to žvilgtelėkite į detalų objektyvo aprašymą ar šis tikrai suderinamas su jūsų aparatu.

Dažniausiai objektyvai yra skirstomi į tipus pagal židinio nuotolį (nuo ultra plačiakampių iki super teleobjektyvų), tačiau egzistuoja dar trys specializuotų objektyvų rūšys. Žuvies akies (angl. fisheye) objektyvai dažniausiai būna apima itin platų kampą ir išgauna sferinį vaizdą, makro objektyvai skirti itin mažų objektų įamžinimui. Yra dar ir kintamos ašies (angl. tilt-shift) objektyvai, skirti perspektyvos korekcijai ir manipuliacijoms su ryškumo zona, bet juos palikime profesionalams.

Žuvies akies objektyvai mėgiami fotografų, norinčių suteikti kiek kitokį erdvės pojūtį fotografuojant plačiu kampu. Jie taip pat yra dažnai naudojami dirbančiųjų su sferinėmis panoramomis, panašiomis į Google Street View vaizdus.

Tikraisiais makro objektyvais galima vadinti tuos objektyvus, kuriais galima išgauti 1:1 didinimo santykį (objekto ir sensoriaus dydžio santykis). Būkite atsargūs - rinkoje egzistuoja labai daug objektyvų su pavadinimu „makro“, bet pasižyminčiu mažesniu didinimo santykiu. Pavyzdžiui, 1:4 santykiu pasižymintis objektyvas nesugebės išgauti tokio įspūdingo vaizdo, kaip tikrasis (1:1 santykio) makro objektyvas.

Fotografuojant su telefonais ar kompaktiniais aparatais viskas paprasta - tereikia įjungti makro funkciją aparate ir fotografuoti prikišus aparatą prie objekto. Makro objektyvuose didelę reikšmę turi židinio nuotolis - kuo jis didesnis, tuo iš toliau galėsite fotografuoti norimą vaizdą išlaikydami didinimo santykį. Pavyzdžiui, užsidėję Sigma 180 mm f/2.8 objektyvą galėsite saugiai įamžinti drugelio akis iš maždaug pusės metro atstumo.

Dar viena savybė, į kurią galbūt vertėtų atkreipti dėmesį, tai vaizdo stabilizacija. Tai mechanizmas, kuris prisitaiko prie objektyvo virpesių fotografavimo metu ir leidžia sumažinti sujudėjusių kadrų tikimybę. Visi modernūs optikos gamintojai turi stabilizuotų objektyvų, tačiau vadina juos šiek tiek skirtingai (žr. lentelę). Mano nuomone, stabilizacija - gerai, bet toli gražu ne kritiškai svarbus dalykas, nebent perkate teleobjektyvą.

Išrankiesiems galėtų būti aktuali ir fokusavimo variklio technologija. Dauguma gamintojų aukštesnės klasės objektyvuose integruoja geresnius fokusavimo variklius (dažnai - paremtus ultragarso technologija), kurie veikia itin greitai ir tiksliai. Vėlgi, jų pavadinimai tarp gamintojų šiek tiek skiriasi (žr. lentelę). Jei ieškote gero objektyvo, pradėkite būtent nuo optinių jo charakteristikų, o greitas fokusavimas bus kaip malonus priedas.

Ne paskutinėje vietoje ir objektyvo gabaritai. Dažniausiai galioja tokios taisyklės: kuo didesnis objektyvo židinio nuotolis, tuo jis fiziškai ilgesnis, o kuo atviresnė diafragma - tuo jis storesnis ir sunkesnis. Profesionalai į gabaritus kreipia mažai dėmesio, bet itin kokybiškas (ir storas) objektyvas gali rinkti dulkes mėgėjo lentynoje, jei bus ieškoma nedidelio, kelionėms tinkamo objektyvo.

Na ir galiausiai - objektyvo kaina. Deja, fotografija yra brangus hobis ir, tik su labai nedidelėmis išimtimis, geri objektyvai kainuoja daug. Neretai (pa)prastas objektyvas nuo gero optiškai skiriasi nedaug, bet kaina - bent vienas kitas šimtas eurų. Geriausiai žinomas būdas taupyti - tai naudotų objektyvų rinka, bet būkite atidūs pirkdami iš skelbimų ir jokiu būdu nepirkite įtartinos (įtartinai pigios) ar vogtos foto technikos.

Kaip ir fotoaparatams, taip ir objektyvams yra sukurta galybė priedų, kurie gali ne tik palengvinti fotografavimą, bet ir padaryti teigiamą įtaką nuotraukų kokybei. Norėčiau akcentuoti, jog priedai tikrai nėra būtini ir pats asmeniškai rekomenduočiau naudoti juos pagal realų poreikį. Dažnai rekomenduoju visgi įsigyti apsauginį objektyvo filtrą, bet pasirodo net ir pigūs objektyvai yra stebėtinai atsparūs, o priekinio lęšio įbrėžimas dar nereiškia mirties nuosprendžio.

Tiesa, visų mūsų objektyvai anksčiau ar vėliau išsitepa, tad kišenėje turėkite bent jau mikropluošto servetėlę arba / ir vadinamąjį objektyvo pieštuką (angl. lenspen). Pastarąjį naudoju praktiškai bet kokiems objektyvams valyti, o servetėlė gana efektyviai valo visų rūšių objektyvų filtrus. Galiu patikinti, kad abu kainuoja tikrai nebrangiai, o vietos krepšy ar net kišenėj užima minimaliai.

Filtras yra bene populiariausias objektyvo priedas, dažniausias naudojamas objektyvo apsaugai nuo smūgių ir purvo. Pagrindinė jų charakteristika yra diametras (angl. lens thread), matuojamas milimetrais, kuris nusako su kokio diametro objektyvais yra tinkamas naudoti. Objektyvo diametrą galite dažniausiai rasti ant paties objektyvo, greta simbolio „ø“.

Jei jau prakalbome apie apsauginius filtrus, turėkite omeny, jog pigus filtras gali šiek tiek pabloginti nuotraukų kokybę. Tad aš rekomenduočiau naudoti aukštesnės klasės apsauginį (angl. protective) Kenko MC ar Marumi DHG filtrą (geras kainos ir kokybės santykis). Apsaugai tinkami ir UV filtrai, tiesa fotografai juos seniau naudodavo iki apsauginių filtrų atsiradimo.

Dar viena dažnokai naudojama filtrų rūšis - tai poliarizaciniai filtrai. Tam tikromis sąlygomis (pabrėžiu - ne visomis!) jie gali paryškinti dangaus spalvą, šiek tiek pasodrinti spalvas ir eliminuoti atsispindintį vaizdą nuo veidrodinių paviršių. Kaip matyti iš pavyzdžių, realybėje filtro reikšmė nėra itin didelė, bet užkietėjusiems peizažų fotografams tai galėtų būti pateisinamas pirkinys.

Gamtos fotografams turėtų patikti vadinamieji close-up filtrai (lietuviai neturi tinkamo jiems termino). Iš esmės tai padidinimo stiklai filtro rėmelyje, kurių stiprumą nurodo skaičius su pliuso ženklu (pvz., +1 išdidina nedaug, o +5 yra bene stipriausi filtrai rinkoje). Close-up filtrai yra pigi priemonė bet kokį objektyvą paversti makro objektyvu, bet būtinai pamėginkite prieš pirkdami ar jus tenkina filtrų kokybė (rezultatas nuotraukose).

Kiek rečiau sutinkamas, bet fotografų pamėgtas infraraudonųjų spindulių filtras blokuoja beveik visą matomą spindulių spektrą, sukurdamas labai nekasdieniškus vaizdus. Iškart perspėsiu - šie filtrai kainuoja daug, praleidžia itin mažai šviesos (dėl to juos būtina naudoti su stovu), o geram rezultatui (kaip pavyzdyje) reikia ir neblogų nuotraukų redagavimo žinių. Tad tai tikrai ne žaisliukas pradedantiesiems!

Dar vienas retesnis įrankis - tai neutralaus tankumo (angl. neutral density) arba tiesiog vadinamasis ND filtras. Jų paskirtis - sumažinti šviesos srautą, o tai suteikia daugiau galimybių dienos metu fotografuoti itin atviromis diafragmomis arba naudoti ilgesnį išlaikymą. Pastarąjį dažniausiai naudoja gamtos fotografai, nes esant ilgam išlaikymui vandens tėkmė pavirsta į „šilkinę“.

Žinoma, pasaulyje egzistuoja ir kitokių rūšių filtrų, bet pasikartosiu - tai toli gražu nėra pirmo būtinimo prekė. Tad nepasiduokite pardavėjų gundymams įsiūlyti netgi visą filtrų rinkinį, be to atkreipkite ir dėmesį į filtro kainą - itin pigūs filtrai gali padaryti neigiamą įtaką jūsų nuotraukų kokybei. Beje, jei vis dar turite klausimų apie filtrus, rekomenduoju perskaityti šį išsamų straipsnį filtrų tema.

Blenda - tai plastikinis antgalis objektyvui, kurio pagrindinė paskirtis yra apsaugoti objektyvą nuo ant jo krintančių tiesioginių saulės spindulių. Šie spinduliai dažnai tampa nepageidaujamų „saulės zuikučių“ ir kontrasto sumažėjimo priežastimi (kaip paveikslėlyje), jei kažkuriame kadro krašte yra matoma saulė. Blenda taip pat visai efektyviai saugo objektyvą ir nuo atsitiktinių smūgių, ypač fotografuojant didelėje žmonių minioje.

Blendos būna dviejų tipų - vientisos ir karūnėlės formos. Pirmos dedamos ant objektyvų, kurių priekinis elementas sukiojasi, antrosios - kurių priekis išlieka stabilus (tai šiek tiek aukštesnės klasės objektyvai). Mano patarimas - blendą įsigyti visai verta (jei jos nebuvo objektyvo komplektacijoje), bet jokiu būdu nepirkite originalios. Kinai gamina nuostabius blendų pakaitalus už 5-10 kartų mažesnę kainą.

Sakykime turite neblogą teleobjektyvą, tačiau jums vis pritrūksta priartinimo paukščių fotografijoje, o naujo super teleobjektyvo pirkti nenorite. Tokiu atveju jums gali padėti tele konverteriai - tarp objektyvo ir fotoaparato dedami optiniai įrenginiai, galintys padidinti židinio nuotolį 1,4, 2 ar 3 kartus. Pavyzdžiui, 200 mm objektyvas su 1,4× tele konverteriu išgauna 280 mm artimą vaizdą.

Neabejotinai yra minusų - tele konverteris ne tik padidina židinio nuotolį, bet ir sumažina diafragmą: pvz., f/2.8 objektyvas su 1,4× tele konverteriu tampa f/4 objektyvu. Jei tele konverteris naudojamas su f/5.6 objektyvu, kai kurie tele konverterių modeliai tiesiog atjungią fokusavimą dėl šviesos trūkumo. Reiktų paminėti, kad tele konverteriai gali šiek tiek sumažinti nuotraukų detalumą.

Mano patarimas - pirkti tik gerai apgalvojus ir turint tikrai kokybišką, „šviesų“ objektyvą. Visgi tele konverteriai nėra pigi prekė - jų kainos, priklausomai nuo gamintojo, svyruoja 150-500 € ribose. Na o kiek teko nagrinėti testus, tokie trečiųjų šalių gamintojai kaip Sigma ar Kenko gamina tikrai labai konkurencingus gaminius originaliesiems, sakykime Canon ar Nikon atveju.

Sakykime turite „šviesų“ objektyvą ir norėtumėte su juo fotografuoti makro vaizdus. Galima nusipirkti close-up filtrą, bet juo darytų nuotraukų rezultatas gali netenkinti išrankiausiųjų, o atskiram makro objektyvui jums nepakanka pinigų. Šiai problemai spręsti buvo sukurti makro žiedai (angl. macro extension tube), kurie dedami tarp objektyvo ir fotoaparato.

Makro žiedai taip pat turi ir trūkumą - nors jie praktiškai niekaip nedaro įtakos nuotraukų detalumui, dėl jų šiek tiek sumažėja šviesos kiekis ant sensoriaus. To praktinė pasekmė - būtinybė naudoti stovą arba didesnes ISO vertes. Jei pirksite šiuos žiedus, būtinai imkite palaikančius autofokusą. Jie brangesni už rankinio fokusavimo žiedus, bet ir leidžia reguliuoti jūsų objektyvo diafragmą (patikėkite, praktikoje tai labai svarbu).

Tikiuos, jog ne tik prabėgote akimis per straipsnį, bet jau žinote kas yra židinio nuotolis bei diafragma, kokios yra kitos svarbios objektyvo savybės. Visgi esminis klausimas gali vis dar kyboti ore - tai ką pirkti? Žemiau pateikiu keletą savo asmeninių rekomendacijų daugiausiai Canon fotoaparatams - tiesiog pats visą gyvenimą fotografavau su Canon, tad ir rekomenduoti lengviau. Netolimoje ateityje rekomendacijas žadu išplėsti - pridėti naujų kategorijų bei rekomenduojamų objektyvų kitų firmų fotoaparatams.

Canon veidrodiniams fotoaparatams Canon EF-S 18-55mm f/3.5-5.6 IS STM, Nikon veidrodiniams fotoaparatams AF-S DX Nikkor 18-105mm f/3.5-5.6G ED VR (iš bėdos - AF-S DX Nikkor 18-55mm f/3.5-5.6G ED II, bet tai nėra toks geras variantas kaip prieš tai pasiūlytas). Kitų gamintojų konkrečių modelių į rekomendacijas kol kas neįtraukiau, bet mano siūlymas galioja - pasitikėkite gamintoju ir imkite komplektuojamą objektyvą.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Sigma 17-70mm f/2.8-4 DC Macro OS HSM - bene patraukliausia savybė yra gan atvira diafragma su santykinai nemažu židinio nuotoliu. Dažnai rekomenduoju taupiems entuziastams (NE pradedantiesiems), kurių netenkina gamintojo komplektuojamas objektyvas.
• Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II - didžiausias privalumas yra atvira diafragma visame diapazone, nors tiek objektyvo surinkimas, tiek įvairios optinės savybės nėra labai įspūdingos (keletą metų naudojau pats, mano įspūdžiai).
• Tokina 16-50 mm f/2.8 AT-X - optiškai šiek tiek geresnis už prieš tai buvusį Tamron, daug geresnė surinkimo kokybė (mano įspūdžiai).
• Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II VC - integruotas stabilizatorius, optiškai geresnis už nestabilizuotą savo „pusbrolį“ (mano įspūdžiai).
• Canon EF-S 15-85mm f/3.5-5.6 IS USM - gal tai labiau kelioninis objektyvas, bet jo ryškumas (angl. sharpness) labai įspūdingas, net ir objektyvą priskirtume prie „tamsesnių“ (diafragmos atžvilgiu). Pridėjus universalų židinio nuotolį bei stabilizaciją gausime neblogą pirkinį.
• Sigma 17-50mm f/2.8 EX DC OS HSM - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas bendro pobūdžio objektyvas. Vienas geriausių šiuo metu egzistuojančių objektyvų nepilnakadriams sensoriams, itin geras kainos ir kokybės santykis.
• Canon EF-S 17-55mm f/2.8 IS USM - beveik identiškas prieš tai paminėtam Sigma objektyvui, tik vos vos didesnis židinio nuotolis ir Canon užrašas ant objektyvo. Galbūt vos vos didesnis patikimumas nei Sigma varianto (mano įspūdžiai).
• Sigma 18-35mm f/1.8 DC HSM - gal nėra geresnis už prieš tai paminėtąjį (dėl riboto židinio nuotolio), bet atvira diafragma ir nuotraukų ryškumas turėtų palikti itin didelį įspūdį.

Rekomendacijos pilno kadro Canon veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Canon EF 24-105mm f/4L IS USM - dažnokai entuziastų naudojamas bendro pobūdžio objektyvas, ypač su pilno kadro aparatais. Viskas būtų labai gerai, bet objektyvas gan „tamsokas“ diafragmos atžvilgiu.
• Canon EF 24-70mm f/2.8L - mažesnis židinio nuotolis, bet atviresnė diafragma. Fotožurnalistų, vestuvių, renginių fotografų darbo įrankis.
• Tamron 24-70mm f/2.8 SP Di VC USD - labai panašus į prieš tai paminėtą, bet turi stabilizaciją, optiškai yra pastebimai pranašesnis. Šiuo metu dažniausiai būtent šį objektyvą rekomenduoju naudojimui su pilno kadro veidrodiniais fotoaparatais.
• Canon EF 24-70mm f/2.8L II - vertinant optines savybes yra kone šventasis gralis, bet kainuoja irgi kaip toks. Pagrindinis įrankis tų, kurie nori aukščiausios kokybės, bet nelabai mėgsta „fiksų“.

Rekomendacijos Nikon APS-C (su 1,5× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Nikkor AF-S 18-140 f/3.5-5.6G ED VR - mažumėlę universalesnė bei šiek tiek brangesnė alternatyva rekomenduojamam 18-105 VR objektyvui. Neįspūdingas optiškai, bet tikrai universalus.
• Sigma 17-70mm f/2.8-4 DC Macro OS HSM - bene patraukliausia savybė yra gan atvira diafragma su santykinai nemažu židinio nuotoliu. Dažnai rekomenduoju taupiems entuziastams (NE pradedantiesiems), kurių netenkina gamintojo komplektuojamas objektyvas.
• Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II - didžiausias privalumas yra atvira diafragma visame diapazone, nors tiek objektyvo surinkimas, tiek įvairios optinės savybės nėra labai įspūdingos (keletą metų naudojau pats, mano įspūdžiai).
• Tokina 16-50 mm f/2.8 AT-X - optiškai šiek tiek geresnis už prieš tai buvusį Tamron, daug geresnė surinkimo kokybė (mano įspūdžiai).
• Tamron 17-50mm f/2.8 XR Di II VC - integruotas stabilizatorius, optiškai geresnis už nestabilizuotą savo „pusbrolį“ (mano įspūdžiai).
• Nikkor AF-S 16-85 f/3.5-5.6G ED VR - gal tai labiau kelioninis objektyvas, bet jo ryškumas (angl. sharpness) labai įspūdingas, net ir objektyvą priskirtume prie „tamsesnių“ (diafragmos atžvilgiu). Pridėjus universalų židinio nuotolį bei stabilizaciją gausime neblogą pirkinį.
• Sigma 17-50mm f/2.8 EX DC OS HSM - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas bendro pobūdžio objektyvas. Vienas geriausių šiuo metu egzistuojančių objektyvų nepilnakadriams sensoriams, itin geras kainos ir kokybės santykis.
• Nikkor AF-S 16–80mm f/2.8–4E ED VR - itin aukštos kokybės Nikon objektyvas, pasižymintis puikiomis optinėmis savybėmis ir stabilizacija, tiesa (nedidelis trūkumas) diafragma nėra pastovi visame diapazone. Idealus variantas keliaujantiems ir šiaip norintiems gero, visapusiškai universalaus objektyvo.
• Nikkor AF-S 17-55mm f/2.8G IF-ED - aukščiausios klasės Nikon objektyvas, pasižymintis itin geromis optinėmis savybėmis, bet neturintis stabilizacijos ir kainuojantis dvigubai daugiau nei analogiška Sigma. Rekomenduoju, bet tik tiems, kam reikia absoliučiai maksimumo.
• Sigma 18-35mm f/1.8 DC HSM - jis tikrai nėra geresnis už prieš tai paminėtąjį (dėl riboto židinio nuotolio), bet atvira diafragma ir nuotraukų ryškumas turėtų palikti itin didelį įspūdį.

Rekomendacijos pilno kadro Nikon veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Tamron 24-70mm f/2.8 SP Di VC USD - optiškai geras, stabilizaciją ir greitą fokusavimo variklį turintis objektyvas, kurį dažniausiai rekomenduoju naudojimui su pilno kadro veidrodiniais Nikon fotoaparatais.
• Nikkor AF-S 24-70 f/2.8G ED - aukščiausios klasės Nikon objektyvas, pasižymintis ypač geromis optinėmis savybėmis, bet neturintis stabilizacijos ir kainuojantis pasakiškus pinigus. Rekomenduoju jį labiau už Tamron tik jei objektyvo kaina jums yra paskutinėje vietoje.
• Nikkor AF-S 24-70 f/2.8E ED VR - optiškai patobulinta prieš tai minėto objektyvo versija (arti tobulos...) su stabilizacija. Geriau rasti praktiškai neįmanoma, bet rekomendacija ta pati - pirkite tik jei kaina jums paskutinėje vietoje.

Rekomendacijos Canon veidrodiniams fotoaparatams (žvaigždute pažymėti objektyvai, tinkami tik APS-C dydžio sensoriams), pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Canon EF-S 55-250mm f/4-5.6 IS - vienas pigiausių teleobjektyvų su deja uždaroka diafragma, kuris dažnai būna mėgėjų klasės fotoaparatų komplektuose. Optiškai beveik identiškas su STM šio objektyvo versija. Rekomenduoju visiems pradedantiesiems (*).
• Tamron 70-300mm f/4-5.6 VC - pavadinkime tai prabangiu pradedančiojo objektyvu. Optiškai geras, turi stabilizaciją, su 300 mm pavyks pagaudyti ir tolimesnius objektus. Vienintelis esminis trūkumas - uždara diafragma.
• Canon EF 70-200mm f/4L IS - optiškai neblogas, L klasės objektyvas su stabilizacija. Kiek uždaroka diafragma, bet tai dalinai kompensuoja stabilizacija. Verta pirkti, jei radote naudotą už mažą kainą.
• Canon EF 70-200mm f/2.8L - optiškai geras, L klasės objektyvas su atvira diafragma. Pats naudoju, vis dar visai džiaugiuos, nors „aštrumas galėtų būti geresnis“ (mano įspūdžiai).
• Canon EF 70-200mm f/2.8L IS - visiškai kaip prieš tai buvęs objektyvas, tačiau turi stabilizaciją. Pagrindinis fotožurnalistų ir „vestuvininkų“ įrankis.
• Sigma 70-200mm f/2.8 OS - rekomendacijose aukščiau tik dėl kainos / kokybės santykio. Sigma yra išleidusi keletą šio objektyvo variantų per pastaruosius metus, todėl rekomenduoju tik naujausią jo versiją.
• Tamron 70-200mm f/2.8 Macro - optiškai labai geras Tamron objektyvas su atvira diafragma. Kiek su bandęs (mano įspūdžiai), pasitaikė gan keistai veikiantis autofokusavimas, bet iš esmės objektyvas labai geras.
• Tamron 70-200mm f/2.8 VC - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas teleobjektyvas. Itin aukšta optinė kokybė, efektyvi vaizdo stabilizacija ir, kas svarbiausia, dar gana konkurencinga kaina.
• Canon EF 70-200mm f/2.8L IS II - absoliučiai aukščiausios kokybės teleobjektyvas, turintis vienintelį trūkumą - kainą. Rekomenduoju tik tuo atveju, jei kaina jums nėra svarbi arba / ir tiesiog norite paties geriausio teleobjektyvo.

Rekomendacijos Nikon veidrodiniams fotoaparatams (žvaigždute pažymėti objektyvai, tinkami tik APS-C dydžio sensoriams), pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Nikon 55-300mm f/4.5-5.6 VR - vienas pigiausių teleobjektyvų su deja uždaroka diafragma, kuris dažnai būna mėgėjų klasės fotoaparatų komplektuose. Rekomenduoju visiems pradedantiesiems (*).
• Tamron 70-300mm f/4-5.6 VC - pavadinkime tai prabangiu pradedančiojo objektyvu. Optiškai geras, turi stabilizaciją, su 300 mm pavyks pagaudyti ir tolimesnius objektus. Vienintelis esminis trūkumas - uždara diafragma.
• Nikon 80-200mm f/2.8 - sunkus, lėtokas, bet optiškai labai geras Nikon objektyvas. Naudotą rasti ne itin sunku, o ir kaina turėtų pradžiuginti.
• Nikon 70-200mm f/4 VR - santykinai nesunkus, optiškai puikus objektyvas su kiek uždaresne diafragma. Rekomendacijose gan žemai dėl itin aukštos kainos kaip f/4 objektyvui.
• Sigma 70-200mm f/2.8 OS - rekomendacijose aukščiau tik dėl kainos / kokybės santykio. Sigma yra išleidusi keletą šio objektyvo variantų per pastaruosius metus, todėl rekomenduoju tik naujausią jo versiją.
• Tamron 70-200mm f/2.8 Macro - optiškai labai geras Tamron objektyvas su atvira diafragma. Kiek su bandęs (mano įspūdžiai), pasitaikė gan keistai veikiantis autofokusavimas, bet iš esmės objektyvas labai geras.
• Tamron 70-200mm f/2.8 VC - dažniausiai šiuo metu mano rekomenduojamas teleobjektyvas. Itin aukšta optinė kokybė, efektyvi vaizdo stabilizacija ir, kas svarbiausia, dar gana konkurencinga kaina.
• Nikon 70-200mm f/2.8 VR - optiškai labai geras (bet vos vos prastesnis nei prieš tai minėtas Tamron) Nikon objektyvas su atvira diafragma ir stabilizacija. Jau nebegaminamas, todėl vertas dėmesio pirkinys, jei pavyks rasti naudotą už gerą kainą.
• Nikon 70-200mm f/2.8E FL VR - teleobjektyvų šventasis gralis, ne kitaip. Viskas absoliučiai tik geriausia, tačiau objektyvas nėra pirmoje rekomendacijų vietoje, nes tiesiog yra neįtikėtinai brangus. Net iš fotografijos gyvenantys profesionalai du kartus pagalvoja prieš pirkdami šį objektyvą.
• Nikon 70-200mm f/2.8 VR II - taip pat itin aukštos kokybės teleobjektyvas, kuris nors ir nėra toks brangus kaip prieš tai buvęs, bet pasižymi labai aukštomis charakteristikomis.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams, pradedant nuo mažiausiai rekomenduojamo:

• Canon EF 50mm f/1.8 II - pats paprasčiausias ir bene pigiausias Canon objektyvas, su kuriuo didžioji dauguma pradedančiųjų fotografų pradeda mokytis portretų ir apskritai fotografijos pagrindų.
• YongNuo 50mm F1.8 - kinų gamybos prieš tai paminėto objektyvo klonas. Pigesnis ir netgi šiek tiek geresnis optiškai.
• Canon EF 50mm f/1.8 STM - atnaujinta pirmojo objektyvo versija. Optiškai identiškas, bet fokusuoja tikrai tyliau ir patikimiau. Rekomenduočiau tiems, kas ne tik mėgsta fotografuoti, bet ir dažnokai pafilmuoti.
• Canon EF 50mm f/1.4 USM - šiek tiek geresnė pirmojo objektyvo atmaina, ypač prie atvirų diafragmų. Truputį minkštesnis išgaunamas fonas (bokeh), greitesnis fokusavimas.
• Sigma 50mm f/1.4 DG HSM Art - galva viršesnis už prieš tai paminėtą objektyvą. Itin įspūdingas optiškai, greitas ir tikslus fokusavimas (jei pavyks nusipirkti gerą egzempliorių - BŪTINA pabandyti prieš perkant).
• Canon EF 50mm f/1.2L USM - profesionalų klasė. Itin brangus, dažniausiai naudojamas su pilno kadro fotoaparatais. Optinės savybės - tik vidutinės, tačiau perkamas dėl tikrai labai įspūdingos atviros diafragmos.
• Canon EF 85mm f/1.8 USM - pasižymi puikiomis optinėmis savybėmis, tiksliai fokusuoja, kainos ir kokybės santykis - išskirtinai geras.
• Canon EF 100mm f/2.8 USM Macro - iš esmės labai panašus į prieš tai buvusį objektyvą, tiesiog su truputį uždaresne diafragma, didesniu židinio nuotoliu ir, tai gan svarbu, makro galimybėmis. Optiškai labai geras, skirtas mėgstantiems fotografuoti iš toliau.
• Canon EF 85mm f/1.2L II USM - aukščiausio lygio portretinis objektyvas, itin mėgiamas profesionalų.
• Canon EF 100mm f/2.8L IS USM Macro - nesenai išleistas, irgi labai aukšto lygio objektyvas. Vėlgi čia priklauso kokį židinio nuotolį dažniau naudojate - jei mėgstate fotografuoti iš toliau, šis objektyvas kaip tik jums.

Rekomendacijos pilno kadro Canon veidrodiniams fotoaparatams būtų identiškos, tik galbūt atsisakyčiau pirmų trijų objektyvų. Beje, į šį sąrašą neįdėjau „zūminių“ teleobjektyvų, nes jų tiesiog pakankamai nemažai. Įprasti 70-200 mm f2.8 ar net f/4 objektyvai šiam tikslui tinka kuo puikiausiai, fotografai sėkmingai daro portretus ir su f/2.8 anksčiau aptartais bendro pobūdžio objektyvais.

Beje, išskirtinai APS-C dydžio aparatams viena konkreti „zūminė“ rekomendacija - tai Sigma 50-100mm f/1.8 DC HSM Art objektyvas. Tai puikus įrankis tiems, kas tikrai žada fotografuoti daug portretų - puikiai tam tinkantis židinio nuotolis, bene atviriausia diafragma iš visų analogiškų objektyvų, gera optinė kokybė. Iš esmės tai keli fiksuoto židinio nuotolio objektyvai viename, tiesa gan nepigiame korpuse.

Visgi paminėsiu, kad mano sudarytas sąrašas portretiniams objektyvams galiotų tik pradedantiesiems ir entuziastams. Patyrę profesionalai žino, kad portretus galima fotografuoti praktiškai bet kokiu objektyvu, jei tiksliai žinoma, ko iš objektyvo tikimąsi. Tarkime plačiakampiai objektyvai stipriai iškraipo veido proporcijas - bet gal toks ir buvo sumanymas? Galbūt ne visada būtina atvira diafragma? Tad šiuos klausimus palieku atvirus.

Rekomendacijos Canon APS-C (su 1,6× ŽND) veidrodiniams fotoaparatams:

• Tamron 16-300mm F3.5-6.3 Di II VC PZD Macro - nors pasižymi prastomis optinėmis savybėmis, yra be galo universalus. Rekomenduočiau tiems, kam trūks plyš reikia tiek didelio priartinimo, tiek plataus kampo, o visa tai turėtų apimti vienas objektyvas.
• Canon EF-S 15-85mm f/3.5-5.6 IS USM - jau kiek anksčiau minėtas objektyvas, kurį rekomenduočiau tiems, kam maksimaliai didelis priartinimas nėra prioritetas. Galbūt tai nėra „šviesus“ objektyvas, bet juo darytos nuotraukos tikrai išsiskirs dideliu detalumu.
• Canon EF-S 10-18mm f/4.5-5.6 IS STM - tobulai kelionėms subalansuotas ultra plačiakampis objektyvas. Taip, vien su juo į kelionę išsiruošti būtų rizikinga, bet jo gabaritai tokie maži, kad tikrai norėsis įsimesti „dėl visa ko“. Pabandykite, gal ir jūs susižavėsite šiuo objektyvu išgaunamais vaizdais?