Panasonic FZ1000 apžvalga

Panasonic FZ1000 apžvalga

Fotoaparatai, pasižymintys dideliu židinio nuotolio diapazonu (vadinamoji ultrazoom klasė), yra viena didžiausių mėgstančių keliauti svajonių. Bene tiksliausia analogija būtų automatinė ir rankinės pavarų dėžė: taip, rankine pavarų dėže galima pasiekti geresnių rezultatų (šiuo atveju - įprasti kompaktiniai fotoaparatai), tačiau paaukojus šiek tiek kokybinių parametrų galima pasiekti neįtikėtiną patogumą (didelio židinio nuotolio diapazono fotoaparatai).

Prieš kelis metus prasidėjęs vadinamųjų „ultrazūmų“ bumas dabar šiek tiek aprimo, o rinkoje galima aptikti vis įdomesnių modelių. Bene labiausiai džiugina tai, kad ilgą laiką siūlę (pa)prastesnius šios klasės fotoaparatus gamintojai pagaliau atsigręžė į vartotojus, kurie jau senokai laukė kokybiškų šios klasės fotoaparatų modelių. Juk pripažinkime - ne visiems reikia veidrodinio aparato, tačiau ką daryti, jei norisi kokybės ?

Šį kartą mano rankose - keliautojams skirtas Panasonic DMC-FZ1000. Apie tai, kaip šiam ambicingam Panasonic fotoaparatui sekėsi apjungti kompaktinio fotoaparato patogumą ir išskirtinius kokybinius parametrus, perskaitysite šiame straipsnyje.

Nors Panasonic FZ1000 priskiriamas kompaktinių fotoaparatų klasei, kompaktiniu pavadinti jo tikrai nepavyks. Savo dydžiu, svoriu ir korpuso struktūra jis labai primena veidrodinį fotoaparatą bei savo „vyresnįjį brolį“ Panasonic GH4. Galėtų pasirodyti, kad tai neigiama savybė, tačiau fotoaparato ergonomika - beveik nepriekaištinga. Pastebėsiu ir tai, jog turėdamas tokį universalų teleobjektyvą fotoaparatas sveria daug mažiau nei veidrodinis aparatas su panašia optika.

Fotografavimo metu fotoaparato objektyvo ilgis kinta priklausomai nuo pasirinkto židinio nuotolio: kuo didesnis priartinimas, tuo ilgesnis objektyvas. Žemiau pavaizduotas fotoaparatas su uždėta komplekte esančia blende esant plačiausiam kampui (25 mm) ir maksimaliam priartinimui (400 mm).

Panasonic FZ1000 savo valdymo galimybėmis taip pat primena Panasonic GH4 - du režimų ratukai, vienas ratukas fotoaparato parametrų keitimui ir pakankamai daug įvairių mygtukų. Tad skirtingai nei kituose analogiškuose fotoaparatuose, nereikia landžioti giliai meniu norint pakeisti vieną ar kitą nustatymą. Mano nuomone, maksimalus funkcionalumas galėtų būti pasiektas pridėjus antrą ratuką fotoaparato parametrų keitimui, bet tai labiau paniurzgėjimas nei rimtas trūkumas.

Režimų fotoaparate netrūksta - tai rinkinys įprastų programinių bei rankinių režimų, yra net ir du vartotojo (angl. custom) režimai, kuriuos naudodami galite išsaugoti ir vieno ratuko pasukimu atkurti aibę fotografavimo parametrų. Nenusivils ir meninių efektų mėgėjai - Panasonic FZ1000 turi galybę iš anksto paruoštų parinkčių (angl. presets), automatiškai nuotraukoms pritaikančių įvairius foto filtrus.

Nuotraukas patogu peržiūrėti pakankamai raiškiame 3" (0,9 mln. taškų) atverčiamame LCD ekranėlyje. Nors tai gana menkas trūkumas, pastebėjau, kad ištepti jį pirštų antspaudais labai lengva, o nuvalyti - pakankamai sunku (ypač turint omeny kiek iškilusį ekranėlio rėmelį). Turint omeny fotoaparato klasę bei kainą lyg ir norėtųsi, jog ekranėlis būtų jutiklinis, tačiau vėlgi tai nėra didelis fotoaparato trūkumas.

Kaip ir Panasonic GH4, fotoaparatas turi itin raiškų (2,539 mln. taškų) OLED elektroninį optinį ieškiklį (EVF). Net veidrodinių ir beveidrodinių fotoaparatų pasaulyje tai gana retai sutinkama savybė, tad kompaktinių aparatų klasėje - tai tikras išskirtinumas. Didžiausias privalumas yra tai, jog fotografuojant menkai apšviestose vietose vaizdas kur kas aiškesnis nei naudojant ankstesnės kartos ieškiklius (tai gerokai padeda komponuojant ir fokusuojant). Pagrindiniai šio ieškiklio trūkumai yra sulėtėjęs vaizdo atnaujinimas esant prastam apšvietimui ir vaizdo netekimas pasibaigus baterijai arba išjungus fotoaparatą.

Mėgėjų akį pirmiausiai turėtų patraukti kūrybinis režimas, leidžiantis nuotraukoms pritaikyti pačius įvairiausius fotografinius filtrus. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad tai kuo tikriausias rojus Instagram fanams :) Žemiau pateiktas efektų koliažas - pirmas kadras originalus, kiti - su pritaikytais kūrybiniais filtrais. Žinoma, ne visų filtrų paskirtis atsiskleidžia su vieno tipo vaizdu, todėl geriausių rezultatų paslaptis - eksperimentai su įvairiais foto objektais.

Dar viena naudinga Panasonic FZ1000 funkcija, kuri (tikėtina) bus aptinkama vis dažniau Panasonic fotoaparatuose, tai fotoaparato valdymas pasitelkus išmanųjį telefoną arba planšetę. Viskas vyksta labai paprastai - tereikia parsisiųsti „Panasonic Image App“ programėlę (egzistuoja Android ir iOS versijos), susisiekti su fotoaparatu naudojantis NFC arba Wi-Fi ir didžioji dalis fotoaparato funkcijų tampa pasiekiamos išmaniajame įrenginyje. Beje, galima ne tik keisti nustatymus, bet ir fokusuoti, filmuoti, tolinti bei artinti vaizdą.

Daugiausia taikymo atvejų ras tie, kurie užsiiminėja makro, daiktų ar kitokio tipo fotografija, kur svarbus kruopštumas ir tikslumas. Tai visai neblogas įrankis ir mėgstantiems autoportretus bei daugiau dirbantiems su naktiniais vaizdais, kuomet ne visuomet išeina lengvai keisti fotoaparato parametrus. Visi mano testinių lentelių kadrai buvo padaryti būtent naudojantis šia aplikacija - tai ne tik padėjo nepajudinti fotoaparato keičiant parametrus, o ir pats darbas vyko kur kas greičiau.

Kaip ir dauguma fotoaparatų, Panasonic FZ1000 turi ir išplėstinio dinaminio diapazono (HDR) nuotraukų kūrimo funkciją. Ši funkcija praverčia tuomet, kai nuotraukoje esančių objektų apšvietimas labai skiriasi (pvz. šviesa tunelio gale), bet norite išsaugoti ir itin gerai apšviestų, ir tamsesnių objektų detales. Tokiu atveju vietoj vieno padaromi trys kadrai, kurių rezultatas apjungiamas į vieną išplėsto dinaminio diapazono nuotrauką. Dinaminio diapazono plotį galima pasirinkti nuo ±1 EV iki ±3 EV. Mano patarimas - rinktis ne didesnį nei ±1 EV žingsnį, nes priešingu atveju galite gauti netikroviškas spalvas.

Panasonic FZ1000 taip pat turi ir makro funkciją. Esant mažiausiam židinio nuotoliui (25 mm) vaizdą galima nufotografuoti iš 3 cm atstumo. Nors tai įdomi funkcija, rezultatai, tiesą sakant, manęs nelabai sužavėjo. Taip, vaizdas atrodo pakankamai gerai priartintas, bet su specializuotu makro objektyvu ar bent jau makro lęšiais galima pasiekti daug įspūdingesnių rezultatų. Žemiau pateiktas vienas iš vaizdų, fotografuotų įjungus makro funkciją.

Keletas labiausiai įsimintinų įspūdžių apie fokusavimą ir fotografavimą:

• Esamas kontrasto tipo fokusavimas, būdingas daugeliui kompaktinių aparatų, veikia neblogai. Tiek fokusavimo greitis, tiek tikslumas turėtų tenkinti eilinį vartotoją. Su sunkumais susidūriau tik esant kontrastingo apšvietimo sąlygomis (aparatas pradėjo fokusuoti netiksliai) ir fotografuodamas greitai judančius objektus (pritrūko bendro fotoaparato operatyvumo). Turbūt nenustebinsiu sakydamas, jog veidrodiniai fotoaparatai pranašesni greičio prasme, tačiau pigesni modeliai irgi panašiai klysta esant sudėtingam apšvietimui.
• Fokusavimo režimai yra identiški Panasonic GH4 - tai veido aptikimo, objekto sekimo, 49 zonų, vartotojo pasirenkamų vienos ir kelių zonų režimai bei taškinis režimas. Dauguma šių režimų veikia neblogai, bet kaip jau ir minėjau, tam tikrose situacijose aparatas dirba ne visai tiksliai / greitai.
• Derėtų pagirti ir gerai sukonstruotą rankinį fokusavimą. Kuomet fokusuojama rankiniu būdu, vaizdas ekranėlyje arba EVF yra padidinamas skaitmeniniu būdu, tad tampa nesunku tiksliai suvesti fokusą. Be to, yra galimybė ir naudoti rankinį fokusavimą kartu su automatiniu - tai itin naudinga esant sudėtingesnėms fokusavimo sąlygoms (pvz., esant kontrastingai scenai ar tamsesniam apšvietimui).
• Fotoaparatas turi dviejų tipų užuolaidėles - mechanines ir elektronines (galima pasirinkti meniu). Bene įspūdingiausia fotoaparato savybė - galimybė fotografuoti net 50 kadrų per sekundę greičiu (pilna raiška) ! Tai įmanoma pasiekti naudojant būtent elektronines užuolaidėles, kurios pasižymi visiškai begarsiu ir žaibiškai greitu veikimu. Ne ką mažiau įspūdingas ir trumpiausias el. užuolaidėlių išlaikymas - 1/16000 s. Tokio greičio nesugeba pasiekti net ir labai brangūs veidrodiniai fotoaparatai. Visgi jei norėsite fotografuoti didesniu nei ISO 3200, pasirinkti ilgesnį nei 1 sek. išlaikymą, naudosite išorinę blykstę, teks rinktis mechanines užuolaidėles.
• Fotografuojant teko susidurti ir su vienu ne itin maloniu aspektu. Sakykime jūs fotografuojame maksimaliai pritraukę vaizdą. Padarote kelis kadrus ir įsijungiate nuotraukos peržiūros režimą. Po maždaug 15 sekundžių objektyvas susitrauks iki minimumo, tad jei norėsite pratęsti fotografavimą, turėsite vėl priartinti vaizdą iki norimo lygio (o tai užtrunka iki ~3-4 sekundžių). Nustatymuose galima padaryti taip, kad aparatas prisimintų jūsų pritraukimo lygį, tačiau man nepavyko išjungti objektyvo susitraukimo. Keliautojams tai neturėtų būti didelis trūkumas, bet mėgstantiems spartų fotografavimą tai gali nepatikti.
• Sunku pasakyti ar tai šio egzemplioriaus ypatumas, ar bendra tendencija, tačiau per 2 savaites fotografuojant šiuo aparatu teko bent kelis kartus susidurti su viena erzinančia fotoaparato klaida. Kartais fotoaparatas tiesiog visiškai prarasdavo gebėjimą fokusuoti (nors ir mėgindavo tą daryti), todėl nieko kito nelikdavo, kaip tik išjungti ir įjungti fotoaparatą. Tai ištaisydavo situaciją, tačiau šios problemos šaknys išliko neaiškios.

Viena kertinių Panasonic FZ1000 savybių - 20 mpix 1" CMOS sensorius su Venus IV nuotraukų apdorojimo procesoriumi. Nors tai nėra APS-C dydžio sensorius, dauguma šios klasės fotoaparatų teturi mažesnius nei 1" sensorius.

Sensorių kokybei įvertinti buvo naudojama standartinė testinė RGB lentelė, iš kurios buvo iškirpti du 1:1 (originalaus pikselių dydžio) vaizdai. Nors iškarpos vienodo dydžio, Canon atveju vaizdai šiek tiek didesni - taip yra dėl šiek tiek didesnio efektyvių fotoaparato sensoriaus pikselių skaičiaus.

Fotografavimo parametrai: A (diafragmos prioritetas), diafragma F8, šviesos balansas 3100K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, įjungtas išplėsto jautrumo (ISO) režimas, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Vertinant sensoriaus testo rezultatus galima teigti, jog sensorius veikia išties gerai. Spalvos išlieka nepakitusios praktiškai iki ISO 6400, grūdėtumas ir spalviniai triukšmai kontroliuojami pakankamai efektyviai.

Antrame bandyme išryškėja jautrumo įtaka nuotraukų detalumui. Galima pastebėti, jog esant ISO 1600 detalumas (dėl triukšmų šalinimo) sumažėja, tačiau net ir su ISO 3200 galima išgauti pakankamai gerų rezultatų. Aukštesnės jautrumo vertės naudotinos tik tais atvejais, jei nuotrauka bus sumažinta prieš rodant (tiesa net ir tuo atveju į akis gali kristi šiek tiek pakitusios spalvos). Beje, už „laboratorijos“ ribų pastebėjau, kad detalumas pradeda kristi jau esant ISO 800 (tiesa, tai pastebima tik priartinus nuotrauką iki 100% vaizdo).

Panasonic FZ1000 turi Leica DC Vario-Elmarit 25-400 mm F2.8-F4.0 objektyvą su integruotu Power O.I.S. optiniu stabilizatoriumi. Iškart pripažinsiu - buvau sužavėtas stabilizatoriaus veikimu. Net ir fotografuojant maksimaliai pritraukus vaizdą (400 mm), skirtumas tarp įjungto ir išjungto stabilizatoriaus buvo neįtikėtinas. Manyčiau, jog su stabilizatorius padeda „laimėti“ iki 3-4 ekspozicijos žingsnių.

Kita objektyvo savybė - tai multifunkcinis žiedas, esantis ant objektyvo, kuris gali būti naudojamas ir tolinimui / artinimui, ir fokusavimui. Nors buvau įpratęs (iš veidrodinių fotoaparatų pasaulio) šį žiedą naudoti būtent tolinimui ir artinimui, čia teko savo pažiūras pakeisti. Kadangi žiedas yra ne mechaninis, o elektroninis, galite jausti vėlinimą tarp savo veiksmų ir realaus objektyvo darbo. Tai ilgainiui pradeda erzinti, todėl mano rekomendacija būtų žiedą naudoti fokusavimui (tiesiog perjunkite svirtelę, esančią ant objektyvo). Tuo tarpu artinti ir tolinti galėsite naudodami svirtelę, esančią šalia fotografavimo mygtuko.

Verta papildomai prisiminti ir labai universalų objektyvo židinio nuotolį, kurį laikyčiau viena iš esminių fotoaparato teigiamų savybių. Palyginimui pateikti du kadrai iš to paties taško - vienas darytas visiškai atitolinus vaizdą, kitas - maksimaliai priartinus.

Kontrasto arba objektyvo „aštrumo“ teste buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė (ISO 12233). Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos). Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos pateikiamos originalaus dydžio.

Fotografavimo parametrai: A (diagfragmos prioritetas), šviesos balansas 5700K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, ISO 100, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +2/3EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Vertinant objektyvo centro rezoliuciją galima užtikrintai teigti, kad beveik visomis sąlygomis objektyvo centras bus maksimaliai ryškus. Ryškumo sumažėjimas gali būti pastebimas nebent prie F8, bet jis toks nedidelis, kad daugelis jo greičiausiai net nepastebės. Tai gana įspūdinga kintamo židinio nuotolio objektyvui (ypač su tokiu dideliu židinio nuotolio diapazonu).

Objektyvo šono rezoliucijos testas atskleidė įdomių dalykų. Visų pirma reiktų pastebėti, kad esant plačiausiam kampui ir atviriausiai diafragmai kadro kampai gali kentėti nuo vadinamojo ryškumo zonos išgaubtumo. Geriausias būdas to išvengti - tiesiog naudoti ne pačia atviriausią diafragmą. Kitas pastebėjimas - F5.6 galima drąsiai laikyti objektyvo optimalia diafragma. Būtent esant šiai diafragmai daugelio kadrų šonai (esant skirtingoms židinio nuotolio vertėms) pasiekia maksimalų ryškumą. Apskritai vertinant objektyvo šono rezoliuciją galima teigti, kad optinės objektyvo charakteristikos yra pakankamai neblogos, tereikia fotografuojant nepamiršti šiek tiek priverti diafragmą.

Reiktų pastebėti ir tai, jog objektyvo diafragmos diapazonas yra pakankamai mažas (maksimali diafragma - tik F8). Tai neturėtų sukelti kliūčių norintiems išgauti plačią ryškumo zoną (tą kompensuos mažas sensorius), tačiau esant itin dideliam apšvietimui (pvz. saulėtą dieną prie jūros) gali kilti keblumų. Situaciją šiek tiek gelbėja elektroninės užuolaidėlės, kurios gali vaizdą įamžinti 1/16000 s greičiu, galima naudoti ir pakankamai mažą jautrumą (ISO 80), bet gana sunku pasakyti kiek tai padės praktiškai.

Šiame skyrelyje pateikiamos demonstracinės nuotraukos (angl. sample photos), darytos Panasonic FZ1000 fotoaparatu. Nuotraukos nebuvo sumažintos ar redaguotos grafinio redagavimo programa, joms taip pat buvo nepanaikinti EXIF duomenys.

Vienas iš kertinių Panasonic FZ1000 savybių - galimybė filmuoti 4K raiška. Taip, tai nėra į profesionalus orientuotas įrenginys kaip Panasonic GH4, jam taip pat nėra jokių magiškų priedų (tokių kaip kad DMW-YAGHE 4K, padidinančių filmavimo galimybes), bet Panasonic FZ1000 moka tikrai daug.

Apskritai panagrinėjus nustatymus galima rasti galybę naudingų dalykų: mikrofono parametrų keitimo galimybės, automatinis vėjo garsų filtravimas, šviesumo lygių ribinių reikšmių ribojimai (pvz., 16-235), be to galima naudoti ir išorinį mikrofoną. Filmuoti galima VGA, HD, FHD ir 4K raiška naudojant MP4 ar AVCHD formatus. Žemiau pateikiami 3 nufilmuoti vaizdai, naudojant skirtingus filmavimo parametrus.

Galbūt nedidelė problema yra tai, jog 4K raiškos monitoriai ir televizoriai yra vis dar labai brangūs, tad peržiūrėti juos originalia raiška gali ne kiekvienas. Visgi akivaizdu, kad net ir turint Full HD monitorių galima įžvelgti pastebimai didesnį detalumą, lyginant 4K ir Full HD vaizdo įrašus. Be to, 4K suteikia galimybę naudoti skaitmeninio priartinimo funkciją be jokių kokybės praradimų.

Kita funkcija, kurią verta paminėti būtent skyrelyje apie filmavimą, yra fotografavimo laiko intervalais galimybė. Meniu tai yra išskirta kaip Timelapse ir Stop Motion Animation punktai, tačiau esmė yra ta pati - atskirų kadrų įamžinimas siekiant sukurti fotofilmą.

Pabaigai - dar viena įdomi funkcija, kuri turėtų patikti tiek mėgėjams, tiek ir profesionalams. Tai filmavimas dideliu kadrų per sekundę greičiu (High speed shooting funkcija), kuris tinkamas itin greitų vaizdų filmavimui. Įdomu tai, kad skirtingai nei dauguma konkurentų, Panasonic FZ1000 leidžia filmuoti 100 fps greičiu Full HD raiška. Žemiau pateikiamas vienas vaizdo įrašas, darytas naudojant būtent šią funkciją.

Apibendrinant galima teigti, jog Panasonic FZ1000 yra išskirtinis fotoaparatas, pasižymintis vienomis geriausių charakteristikų savo klasėje, bet jį rekomenduočiau toli gražu ne visiems. Pagrindiniai fotoaparato pirkėjai turėtų būti mėgstantys keliauti su fotoaparatu, turinčiu vieną kokybišką objektyvą su itin universaliu židinio nuotoliu. Žinoma, reikia turėti omeny, jog ne visiems keliautojams gali patikti fotoaparato dydis / svoris (rekomenduoju „pačiupinėti“ prieš perkant). Tai neįtikėtinai geras variantas ir norintiems filmuoti 4K raiška, ypač turint omeny papildomas filmavimo galimybes. Visgi jei tiesiog ieškote fotoaparato buitiniams vaizdams ar bendro pobūdžio fotografijai, aš visuomet sakysiu, kad daug geresnis kainos ir kokybės santykis bus veidrodinis fotoaparatas.