Panasonic GF7 apžvalga

Panasonic GF7 apžvalga

Šiuolaikinių fotoaparatų pasaulyje konkurencija kaip niekad aštri. Vieni gamintojai konkuruoja optikos pasiūla, kiti - techniniais aparato parametrais. Bene ryškiausias Panasonic „ginklas“ - tai nuolatos tobulinamas fotoaparatų funkcionalumas, bandant prisitaikyti prie šių dienų aktualijų ir tendencijų.

Šį kartą mano rankose Panasonic DMC-GF7 su Lumix G Vario 12-32 mm F3.5-5.6 objektyvu. Bene didžiausia šio fotoaparato inovacija - tai išskirtinės galimybės fotografuojant „asmenukes“ (juk tai buvo karščiausia 2013-2014 m. mada !). Ar naujasis Panasonic gaminys vertas ir jūsų dėmesio, sužinosite perskaitę šį straipsnį.

Panasonic GF7 yra vienas kompaktiškiausių mano rankose laikytų sisteminių fotoaparatų. Taip, egzistuoja ir dar mažesnių, tačiau įvertinus ergonomikos savybes (patogumą paimti, valdymo mygtukų ir svirtelių pasiekiamumą) tai bene ribinis variantas vidutinių ir didesnių plaštakų turėtojams. Nors tai nedidelis priekaištas, bet pirmą kartą paėmęs aparatą iškart pasigedau iškilimo fotoaparato priekyje, kurio naudojantis galima tvirčiau sugriebti korpusą.

Pats korpusas atrodo pakankamai tvirtas, dizaino prasme primenantis ir kitus Panasonic aparatus, imituojančius „retro“ stilių (tai pakankamai populiari šiuolaikinių sisteminių fotoaparatų „mada“). Viršuje esantys mygtukai ir svirtelės pagaminti iš metalo, nugarėlėje - iš plastmasės. Panašu, jog Panasonic papildomai investavo į valdiklių ilgaamžiškumą.

Pirmą kartą išvydęs fotoaparatą nustebau - negi Panasonic pradėjo gaminti „pancake“ tipo kintamo židinio nuotolio objektyvus ? Pasirodo buvo panaudota pakankamai inovatyvi gudrybė: kol naudojamas, objektyvas būna įprasto ilgio, o baigus naudoti vienu stipresniu židinio nuotolio keitimo žiedo pasukimo objektyvas sutrumpėja iki minimumo. Tai gerokai prisideda prie bendro aparato kompaktiškumo neaukojant optinių ar kitų funkcinių objektyvo savybių. Žemiau pavaizduotas „suskleistas“ ir paruoštas naudojimui objektyvas.

Fotografuoti ir nuotraukas peržiūrėti galima peržiūra galima 3" (1,04 mln. taškų) LCD ekranėlyje. Įdomu tai, kad galima keisti ne tik ekranėlio šviesumą, bet ir kontrastą, spalvas. Tai rečiau sutinkamas, bet labai sveikintinas funkcionalumas, mėgstantiems kalibruoti vaizdą pagal savo poreikius. Ekranėlis yra jutiklinis, o tai reiškia, jog daugelį fotoaparato funkcijų galima pasiekti prisilietimų pagalba. Galbūt šios funkcionalumo įdiegimas nulėmė ne itin didelę mygtukų ir svirtelių gausą fotoaparato korpuse.

Išskirtinė Panasonic GF7 savybė - tai galimybė atlenkti ekranėlį 180 kampu; tai didelė pagalba vadinamųjų „asmenukių“ mėgėjams. Žinoma, pritaikymo galimybių egzistuoja ir daugiau, tačiau netgi pats gamintojas deklaruoja, jog tai ir buvo pagrindinis kūrėjų užmojis. Įdomu tai, jog fotografuojant su pilnai atlenktu ekranėliu galima naudotis netgi dviem fotografavimo mygtukais - įprastu, esančiu dešinėje, ir konfigūruojamu, esančiu kairėje.

Kaip jau tapo įprasta, Panasonic į savo fotoaparatus integruoja galybę funkcijų, orientuotų į pradedančiuosius ir šiek tiek pažengusius vartotojus. Daugelį šių funkcijų esu apžvelgęs ankstesniuose straipsniuose, apžvelgdamas GH4, FZ1000, GX7 ir LX100 modelius. Visgi šis aparatas ypatingas tuo, kad yra skirtas „asmenukėms“ - ir tai ne tik atlenkiamas ekranėlis, bet ir funkcijos, susijusios su šia fotografijos rūšimi.

Papildomas funkcionalumas atsiranda tuomet, kai ekranėlis yra pilnai atlenkiamas į viršų. Be įprastų fotoaparato nustatymų galima nustatyti ir pakankamai netradicinius parametrus:

• „Soft skin“ efektas - tai foto filtras, kuris šiek tiek sulieja veidą, panaikina nedidelius veido nelygumus. Nors galima pasirinkti kelis šio filtro stiprumo lygius, profesionalaus rezultato tikėtis neverta - nuotraukų peržiūroje vis tiek jaučiamas šioks toks dirbtinumas. Kita vertus, linksmiems pašėliojimams gal to ir nereikia ?
• „Defocusing“ režimas - speciali funkcija, kuri atpažįsta nuotraukoje esantį veidą ir sulieja visą likusią nuotraukos dalį.
• „Slimming“ režimas - kadre esančių žmonių liekninimas, kuris atliekamas labai paprastai, tiesiog vertikaliai timptelint visą kadrą.
• Fotografavimo pradžia - kada fotoaparatas pradės fotografuoti. Atrodytų viskas paprasta - tuomet, kai bus paspaustas fotografavimo mygtukas, bet čia ir prasideda įdomybės. Galima, žinoma, fotografuoti paspaudus mygtuką, galima fotografuoti tiesiog bet kurioje vietoje paspaudus ekranėlį. Aparatas netgi gali pradėti fotografuoti, kai kadre atsiranda antras veidas (prisipažinsiu - bene linksmiausia funkcija, kurią teko bandyti) arba tuomet, kai kadre tiesiog atsiranda veidas (tarkime prie tai būnate užsidengęs veidą ranka).
• Kadrų kiekio nustatymas - jei manote, kad jums iškart prireiks daugiau nei vieno kadro, galite nustatyti, jog aparatas automatiškai padarytų kelių kadrų seką.
• Atgalinio laiko skaičiavimas - be galo patogus nustatymas „asmenukėms“ (ypač panaudojus prieš tai esantį nustatymą), kuomet galite nustatyti laiko intervalą tarp kadrų.

Visą šį funkcionalumą galima išvysti praktiškai šiame video įraše. Na o žemiau yra pateikiami trys kadrai su išbandytais „asmenukių“ nustatymais:

Keletas labiausiai įsimintinų įspūdžių apie fokusavimą ir fotografavimą:

• Kontrasto tipo fokusavimas, kuriuo pasižymi didžioji dauguma kompaktinių aparatų, veikia neblogai. Galbūt tai tiesiog asmeninis įspūdis, bet tiek normalaus, tiek ir prastesnio apšvietimo sąlygomis aparatas fokusavo pakankamai greitai, nors ne taip greitai kaip veidrodinis fotoaparatas.
• Fokusavimo režimai yra identiški aukštesnės klasės Panasonic GH4 - veido aptikimo, objekto sekimo, 49 zonų, vartotojo pasirenkamų vienos ir kelių zonų režimai bei taškinis režimas. Bene maloniausia fotografuoti buvo su vienos (centrinės) zonos režimu, kuria pavyko išgauti geriausią rezultatą.
• Derėtų pagirti ir gerai sukonstruotą rankinį fokusavimą. Kuomet fokusuojama rankiniu būdu, vaizdas ekranėlyje arba EVF yra padidinamas skaitmeniniu būdu, tad tampa nesunku tiksliai suvesti fokusą. Be to, yra galimybė ir naudoti rankinį fokusavimą kartu su automatiniu - tai itin naudinga esant sudėtingesnėms fokusavimo sąlygoms (pvz., esant kontrastingai scenai ar tamsesniam apšvietimui).
• Fotoaparatas turi dviejų tipų užuolaidėles - mechanines ir elektronines (galima pasirinkti meniu). Fotografuojant elektroninėmis užuolaidėlėmis galima pasiekti net 40 kadrų per sekundę greitį, kas yra labai įspūdingas rezultatas. Visgi jei norėsite fotografuoti didesniu nei ISO 3200, pasirinkti ilgesnį nei 1 sek. išlaikymą, naudosite išorinę blykstę, teks rinktis mechanines užuolaidėles (maks. 5.8 kadrai per sekundę).
• Objektyvo stabilizacija veikia efektyviai, tačiau stabilizacinis efektas nėra itin didelis. Iš mano fotografavimo patirties - ne daugiau nei 2 žingsniai, nors tiesą sakant, fotografuojant platesniais kampais stabilizacija netgi nėra labai būtina.

Sensoriaus apžvalgai buvo pasirinktas ne itin senai bandytas Panasonic GX7. Abu sensoriai yra „LiveMOS“ tipo, pasižymi tokiu pačiu efektyvių pikselių kiekiu - 16 megapikselių. Sensorių kokybei įvertinti buvo naudojama standartinė testinė RGB lentelė, iš kurios buvo iškirpti du 1:1 (originalaus pikselių dydžio) vaizdai.

Abiejų fotoaparatų santykinis spalvų tikslumas yra labai panašus. Galbūt Panasonic GF7 truputį labiau akcentuoja raudonas ir mėlynas spalvas (šiek tiek didesnis sodrumas), bet labai tikėtina, jog realybėje tai būtų praktiškai nepastebima.

Antrojo palyginimo rezultatai yra praktiškai identiški. Manau galima užtikrintai daryti išvadą, jog fotoaparate naudojamas tas pats sensorius, o dėl nedidelių spalvinių skirtumų, tikėtina, bus atsakingas šiek tiek kitoks vaizdo procesoriaus algoritmas. Vertėtų pastebėti ir tai, jog objektyviai žiūrint (įvertinus fotoaparato kainą) naudojamas sensorius toli gražu nėra blogas - egzistuoja ir brangesni veidrodiniai fotoaparatai, kurių testų rezultatai yra netgi šiek tiek prastesni.

Fotoaparatas komplektuojamas su objektyvu Lumix G Vario 12-32 mm F3.5-5.6 Asph. Mega O.I.S. (arba 24-64 mm pagal 35 mm kadro dydį). Vienos geriausių jo savybių - tai gana platus kampas, stabilizacija ir jau anksčiau pakomentuotas kompaktiškumas. Galbūt paukščių fotomedžioklei ar slaptiems portretams tai netiks, tačiau tokia optika neabejotinai praverstų tiesiog buityje ar kelionėse.

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė (ISO 12233). Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos). Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas ir padidintos 2 kartus, kad būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Fotografavimo parametrai: A (diafragmos prioritetas), JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, ISO 200, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Atlikus raiškos testą galima drąsiai teigti, jog objektyvo raiška kadro centre tiek prie atvirų, tiek prie uždaresnių diafragmos reikšmių yra labai gera. Galbūt ryškumas sumažėja prie itin uždaros F22 diafragmos, bet tai labiau difrakcijos pasekmė.

Kadro kraštuose objektyvo ryškumas irgi ganėtinai neblogas. Atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti šiek tiek mažesnį ryškumą esant 12 mm (ypač fotografuojant su atvira diafragma). Kita vertus, šis ryškumo sumažėjimas nėra didelis ir įprasti fotomėgėjai to greičiausiai neturėtų pastebėti realaus fotografavimo sąlygomis.

Kiek rimtesnis pastebėtas trūkumas - šviesos sumažėjimas kadro kraštuose (vinjetavimas). Kadangi neturiu laboratorinės įrangos, kuri galėtų tiksliai įvertinti šviesos sumažėjimą, iš asmeninio įspūdžio sakyčiau, kad didžiausias vinjetavimas (maždaug -1,5 EV) jaučiamas esant plačiausiam kampui.

Šiame skyrelyje pateikiamos demonstracinės nuotraukos (angl. sample photos), darytos Panasonic GF7 fotoaparatu. Nuotraukos nebuvo sumažintos ar redaguotos grafinio redagavimo programa, joms taip pat buvo nepanaikinti EXIF duomenys.

Filmavimo galimybėmis Panasonic GF7 gerokai primena Panasonic GH4, išskyrus tą faktą, kad GF7 nepalaiko 4K raiškos. Filmuoti galima VGA, HD, FHD raiškomis AVCHD ir MP4 formatais (25 bei 50 kadrų per sekundę greičiu). Papildomo funkcionalumo tikrai netrūksta - yra ir nebloga šviesumo kontrolė, ir įvairūs mikrofono nustatymai, jau net nekalbant apie begalę darbo režimo pasirinkimų.

Be jau anksčiau išanalizuotų kituose Panasonic fotoaparatuose minėtų savybių, teko pastebėti ir naujovę - vadinamąją „Snap movie“ funkciją. Tai galimybė kurti 2, 4, 6 ar 8 sek. video klipus ir vėliau juos „lipinti“ į ilgesnius filmus ar tiesiog dalintis tokiose socialinėse platformose kaip „Vine“. Sunku pasakyti kiek tai praktiška funkcija, tačiau jaunimui tai tikrai turėtų palikti gerą įspūdį.

Apibendrinant galima teigti, kad Panasonic GF7 yra tiesiog tobulas fotoaparatas tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ar tiesiog džiaugtis fotografuodami. Esu įsitikinęs, kad tai būtų puiki dovana bet kuriam šiuolaikiniam jaunuoliui. Kita vertus, beveik kišeninis dydis, gana unikalus objektyvas su įdomiu židinio nuotoliu turėtų patikti ir keliautojams.

Kaip ir visi fotoaparatai, Panasonic GF7 turi ir keletą (nedidelių) trūkumų. Bene akivaizdžiausias - kiek prastesnė fotoaparato ergonomika, tad didesnių rankų turėtojams primygtinai rekomenduočiau išbandyti aparatą prieš perkant.