Panasonic GH4 apžvalga

Panasonic GH4 apžvalga

Nors jau dešimtmetį rinkoje esančių sisteminių fotoaparatų naujove nebepavadinsi, iš savo interneto svetainės suglumusių skaitytojų laiškų vis dar jaučiu poreikį daugiau sužinoti apie sisteminių fotoaparatų klasę, jos ypatybes ir įdomesnius fotoaparatų egzempliorius.

Pagrindiniai motyvai, paskatinę sisteminių fotoaparatų atsiradimą, buvo noras apjungti geriausias kompaktinių ir veidrodinių fotoaparatų savybes. Tad naudojimo paprastumas, nedidelis dydis, svoris, o taip pat ir gera nuotraukų kokybė, fotografavimo sparta bei galimybė keisti objektyvus lėmė tolesnį šių fotoaparatų populiarumą.

Deja tenka pripažinti, kad populiarumo viršūnę prieš kelis metus pasiekusių sisteminių fotoaparatų rinka šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl aršios konkurencijos su veidrodiniais aparatais bei vis tobulėjančių išmaniųjų telefonų sisteminių fotoaparatų gamintojai yra priversti ieškoti inovatyvių sprendimų, gebančių patraukti vartotojų dėmesį.

Mano rankose – novatoriškas, reikliems entuziastams orientuotas Micro-Four Thirds (MFT) atstovas Panasonic DMC-GH4 su Lumix G Vario 14–140 mm F3.5–5.6 bei Lumix G 20 mm F1.7 objektyvais. Apie tai, kokiomis naujovėmis pasižymi, kuo išsiskiria iš kitų savo klasės atstovų ir kaip šiam aparatui sekėsi palyginime su veidrodiniu fotoaparatu Canon 7D, perskaitysite šiame straipsnyje.

Savo gabaritais Panasonic GH4 labiau primena aukštesnės klasės kompaktinį aparatą nei kompaktišką „veidrodinuką“. Žinoma, su Lumix 14-42 mm objektyvu į kišenę fotoaparato įsidėti nepavyks, tačiau tiek rankoje, tiek ir kuprinėje jis tikra atgaiva, lyginant su veidrodinių aparatų svoriais. Panasonic GH4 ergonomika tikrai nebloga: fotografuoti patogu tiek viena, tiek ir abiem rankomis, daug nustatymų pasiekiami mygtukų pagalba. Tiesa, korpusas nėra atsparus vandeniui, tačiau atrodo pakankamai tvirtas ir gebantis atlaikyti daugumą nepalankių oro sąlygas ir nedidelius kritimus.

Panasonic GH4 korpusas yra atsparus vandeniui bei dulkėms, o užuolaidėlių resursas siekia net 200 000 kadrų (bent jau taip teigia gamintojas). Visgi objektyvų, pasižyminčių analogišku atsparumu, MFT sistemai yra labai mažai (o ir kaina turbūt nenudžiugins), todėl ši fotoaparato ypatybė tėra labiau maloni detalė nei realus privalumas.

Verta paminėti ir tai, jog Panasonic GH4 turi du ratukus fotografavimo režimams keisti, du ratukus patogiam fotografavimo parametrų keitimui bei vieną multifunkcinį ratuką, turintį kryptinius mygtukus. Mygtukai ratuko viduje - tai puikus būdas išlaikyti aukštą funkcionalumo lygį nenaudojant daug korpuso vietos. Vienintelis mano priekaištas - ratuke esančius mygtukus gana sunkoka įspausti, nes ratukas tiesiog susilieja su korpusu.

Be įprastų programinių ir rankinių režimų, pagrindinis fotografavimo režimų ratukas turi ir atskirą režimą filmavimui bei tris vartotojo (angl. custom) režimus. Pastarieji pastebimai palengvina darbą esant kintančioms fotografavimo sąlygoms, kadangi galima iš anksto išsaugoti ir atkurti galybę parametrų vienu ratuko pasukimu. Šis funkcionalumas dažniausiai sutinkamas tik aukštesnės klasės fotoaparatuose.

Nuotraukas galima peržiūrėti 3" raiškiame (1,036 mln. taškų) atverčiamame OLED ekranėlyje. Bene geriausia ekranėlio savybė yra tai, jog ekranėlis yra jutiklinis, tad kone visus fotoaparato nustatymus galima keisti lengvu prisilietimu. Iki šiol niekad nesureikšmindavau šios savybės, tačiau pastebėjau, kad tai ne tik palengvina tam tikrų parametrų keitimą ar funkcijų iškvietim

Dar viena įdomi Panasonic GH4 savybė - itin raiškus (2,539 mln. taškų) elektroninis optinis ieškiklis (EVF). Nors tipo ieškikliai integruoti daugumoje sisteminių fotoaparatų, tokia raiška pasižymi tik keletas modelių. Derėtų pagirti kūrėjus dėl pasiekto progreso esant prieblandai - net ir fotografuojant menkai apšviestose vietose vaizdas kur kas aiškesnis nei naudojant ankstesnės kartos ieškiklius (tai gerokai padeda komponuojant ir fokusuojant). Pagrindiniai šio ieškiklio trūkumai yra sulėtėjęs vaizdo atnaujinimas esant prastam apšvietimui ir vaizdo netekimas pasibaigus baterijai arba išjungus fotoaparatą (pastarasis trūkumas nėra didelis, bet mane asmeniškai tai šiek tiek erzina).

Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad fotoaparatas kimšte prikimštas pačių įvairiausių funkcijų, kurioms aprašyti prireiktų visos... instrukcijos. Tad apsiribosiu tik įdomesnėmis, naujoviškomis funkcijomis bei bendru įspūdžiu naudojantis fotoaparato programine įranga.

Visų bandymų metu jaučiau gerą atsako laiką po visų mano atliekamų veiksmų, todėl Panasonic GH4 galima vadinti gan greitu (angl. responsive) fotoaparatu. Daug meniu punktų galima pasiekti daugiau nei vienu keliu, svarbiausi nustatymai reguliuojami specializuotais (konfigūruojamais) fotoaparato mygtukais. Atrodytų ko daugiau ir bereikia, tobulėti nebėra kur, bet... Vos tik pradėjau fotografuoti vaizdus, kuriems įamžinti reikia maksimalaus operatyvumo, aparatas su manimi pradėjo nebespėti. Galbūt tai tik pirmas įspūdis, galbūt viską susikonfigūravus ir daugiau padirbėjus šis pojūtis išnyktų, tačiau mano penkerių metų senumo veidrodinis aparatas Canon 7D vis tiek pasirodė pastebimai greitesnis.

Bene labiausiai mano dėmesį patraukusi funkcija - tai fotoaparato valdymas pasitelkus išmanųjį telefoną arba planšetę. Taip, tai nėra sensacija fotografijos pasaulyje, tačiau šia funkciją turinčių fotoaparatų kol kas nedaug. Viskas vyksta labai paprastai - tereikia parsisiųsti „Panasonic Image App“ programėlę (egzistuoja Android ir iOS versijos), susisiekti su fotoaparatu naudojantis NFC arba Wi-Fi ir didžioji dalis fotoaparato funkcijų tampa pasiekiamos išmaniajame įrenginyje.

Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mobili aplikacija tėra tik „žaisliukas“, tačiau bent aš matau daug taikymo atvejų makro, daiktų ar kitokio tipo fotografijoje, kur svarbus kruopštumas ir tikslumas. Visi mano testinių lentelių kadrai buvo padaryti būtent naudojantis šia aplikacija - tai ne tik padėjo nepajudinti fotoaparato keičiant parametrus, o ir pats darbas vyko kur kas greičiau.

Kita funkcija, kurią buvo įdomu patyrinėti, tai išplėstinio dinaminio diapazono (HDR) nuotraukų kūrimas. Tai gan paplitusi skaitmeniniuose fotoaparatuose, tačiau jos veikimas ne visuomet būna prognozuojamas, o rezultatai nebūtinai tenkina fotografus (entuziastai ir profesionalai iki šiol mieliau naudoja specializuotas HDR vaizdų kūrimo programas).

Įjungus Panasonic GH4 HDR režimą, vietoj vieno padaromi trys kadrai, kurių rezultatas apjungiamas į vieną išplėsto dinaminio diapazono nuotrauką. Dinaminio diapazono plotį galima pasirinkti nuo ±1 EV iki ±3 EV. Atlikęs HDR testą drįsčiau teigti, kad daugeliu atvejų jums turėtų pakakti ±1 EV nustatymo - bandymas apimti didesnį diapazoną gali lemti netikslias spalvas.

Reiktų taip pat pastebėti, kad HDR režimas naudingas tik tais atvejais, kuomet kadre esantys objektai juda pakankamai lėtai. Kadangi kurdamas HDR vaizdą fotoaparatas daro 3 kadrus, galimi apjungimo netikslumai. Praktinis pavyzdys: bandymas sukurti HDR vaizdą judrioje gatvėje lėmė „vaiduoklinių“ mašinų (angl. ghosting) atsiradimą. Iš pradžių maniau, kad tai mechaninių užuolaidėlių apribojimas, tačiau net ir įjungus kur kas greitesnes elektronines užuolaidėles rezultatai išliko panašūs.

Kadangi (deja) neturiu testavimui skirtos laboratorijos, bent jau pasistengsiu pasidalinti labiausiai įsimintinais įspūdžiais apie fokusavimą ir fotografavimą:

• Nors fotoaparatas neturi fazinio fokusavimo režimo (juo garsėja greitai ir tiksliai dirbantys veidrodiniai fotoaparatai), esamas kontrasto tipo fokusavimas ištobulintas kone iki maksimumo. Manau nesuklysiu sakydamas, jog fokusavimo greičiu ir tikslumu Panasonic GH4 prilygsta pradinės klasės veidrodiniam fotoaparatui su standartiniu objektyvu. Praktiniuose bandymuose Canon 7D su L klasės objektyvu, turinčiu USM variklį, visgi dirbo pastebimai tiksliau ir greičiau.
• Fokusavimo režimų fotoaparatas turi šešis: veido aptikimo, objekto sekimo, 49 zonų, vartotojo pasirenkamų vienos ir kelių zonų režimai bei taškinis režimas. Toks platus fokusavimo tipų pasirinkimas atveria naujas fotografavimo galimybes - dauguma šių režimų veikia neblogai. Visgi teko praktiškai susidurti su situacija, kuomet fotografavau per grotas - tuomet tiksliai sufokusuoti nepadėjo net ir taškinis režimas (teko pasinaudoti rankiniu fokusu).
• Derėtų pagirti ir gerai sukonstruotą rankinį fokusavimą. Kuomet fokusuojama rankiniu būdu, vaizdas ekranėlyje arba EVF yra padidinamas skaitmeniniu būdu, tad tampa nesunku tiksliai suvesti fokusą. Be to, yra galimybė ir naudoti rankinį fokusavimą kartu su automatiniu - tai itin naudinga esant sudėtingesnėms fokusavimo sąlygoms (pvz., esant kontrastingai scenai ar tamsesniam apšvietimui).
• Fotoaparatas turi dviejų tipų užuolaidėles - mechanines ir elektronines (galima pasirinkti meniu). Štai čia užsiminsiu apie bene įspūdingiausią fotoaparato savybę - galimybę fotografuoti 40 kadrų per sekundę greičiu. Tai įmanoma pasiekti naudojant būtent elektronines užuolaidėles, kurios pasižymi visiškai begarsiu ir žaibiškai greitu veikimu. Visgi jei norėsite fotografuoti didesniu nei ISO 3200, pasirinkti ilgesnį nei 1 sek. išlaikymą, naudosite išorinę blykstę, teks rinktis mechanines užuolaidėles.

Sensoriaus apžvalgai buvo pasirinktas iš pirmo žvilgsnio netipinis konkurentas - Canon 7D. Nors fotoaparatus skiria beveik 5 metai, abu buvo orientuoti į pažengusiųjų rinką, o savo išleidimo dieną kainavo panašiai.

Panasonic GH4 turi 16 mpix 12 bitų Live MOS sensorių su Venus Engine IX procesoriumi, kai tuo tarpu Canon 7D viduje galima rasti 18 mpix 14 bitų CMOS sensorių su dviem DIGIC 4 procesoriais. Vertėtų paminėti ir tai, jog Panasonic sensorius yra maždaug trečdaliu mažesnis už APS-C dydžio Canon sensorių.

Sensorių kokybei įvertinti buvo naudojama standartinė testinė RGB lentelė, iš kurios buvo iškirpti du 1:1 (originalaus pikselių dydžio) vaizdai. Nors iškarpos vienodo dydžio, Canon atveju vaizdai šiek tiek didesni - taip yra dėl šiek tiek didesnio efektyvių fotoaparato sensoriaus pikselių skaičiaus.

Fotografavimo parametrai:

• Canon 7D: AV (diafragmos prioritetas), diafragma F8, šviesos balansas 3100K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, įjungtas išplėsto jautrumo (ISO) režimas, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.
• Panasonic GH4: A (diafragmos prioritetas), diafragma F8, šviesos balansas 3100K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, įjungtas išplėsto jautrumo (ISO) režimas, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Bene labiausiai pastebima yra tai, jog penkerių metų senumo APS-C sensorius praktiškai nenusileidžia savo rezultatu moderniam MFT sensoriui. Tiesa, abu aparatai kiek skirtingai apdoroja skaitmeninius triukšmus. Canon 7D agresyviau šalina triukšmus, taip panaikindamas dalį detalių, tuo tarpu Panasonic GH4 skaisčio (angl. luminance) triukšmų šalinimas kiek švelnesnis, matomas ir papildomas detalių paryškinimas (angl. sharpening).

Vertinant vaizdo kokybę sunku išrinkti laimėtoją - abu sensoriai dirba labai panašiai. Turbūt nesunku pastebėti, kad abu fotoaparatai vis dar gana gerai išlaiko spalvų tikslumą ir detalumą esant ISO 3200, bet ISO 6400 naudotinas tik kaip kraštutinė priemonė. Žinoma, galima mėginti naudoti ir dar aukštesnes jautrumo vertes, tačiau tuomet reikia susitaikyti ne tik su nemažu grūdėtumu (Canon 7D - kiek mažiau), detalumo praradimu, bet ir spalviniais nukrypimais.

Antrame palyginime - panašios tendencijos. Panasonic išgauna kiek didesnį detalumą dėl papildomo detalių paryškinimo, tačiau jis tampa gerai pastebimas nuo ISO 3200. Tuo tarpu Canon vaizdas - tolygesnis, o esant aukštesnėms ISO vertėms juntami mažesni spalviniai pakitimai.

Fotoaparato testams buvo pateiktas komplektinis, bendro pobūdžio objektyvas Lumix G Vario 14–140 mm F3.5–5.6 bei portretinis, fiksuoto židinio nuotolio objektyvas Lumix G 20 mm F1.7. Nors šiek objektyvai parduodami atskirai, manyčiau, kad tai bene vienas geriausių komplektų pradedantiesiems ir šiek tiek pažengusiems.

Lumix 14–140 mm galima būtų vadinti itin universaliu objektyvu dėl būtent didelio židinio nuotolio diapazono. Dėl 2x židinio nuotolio daugiklio (tai MFT standartas) šis objektyvas pavirsta 28-280 mm, o tai reiškia, jog galima fotografuoti pradedant žmonių grupėmis ir baigiant (ne itin toli skraidančiais) paukščiais. Turint omeny nedidelį objektyvo svorį ir gan efektyvų integruotą stabilizatorių, šį objektyvą pavadinčiau puikiu variantu kelioninėms. Didelis židinio nuotolis praverčia ir filmuojant - žemiau pateiktas vaizdo įrašas iš 2014 m. Kaune vykusios „Dainų šventės“ (naudotas tiek plačiausias kampas, tiek ir didžiausias priartinimas). Vienintelis didesnis mano priekaištas - artinimo (angl. zoom) žiedas galėtų suktis kiek tolygiau.

Lumix 20 mm, pasižymintis atvira F1.7 diafragma, pravers tais atvejais, kai apšvietimas nėra labai geras arba norisi siauresnės ryškumo zonos. Nors prieš tai pavadinau jį portretiniu, praktinių bandymų juntami vaizdo iškraipymai (angl. barrel distortion) privertė šiek tiek susimąstyti. Taip, galbūt netreniruota akis to iškart nepastebės, tačiau net ir į 35 mm konvertuotas objektyvo židinio nuotolis (virstantis 40 mm) yra per mažas išvengti šio tipo optinių klaidų. Taip kad mėgstantiems fotografuoti žmones iš arti rekomenduočiau rinktis kiek kitokį, didesnio židinio nuotolio objektyvą.

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė (ISO 12233). Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos). Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos padidintos 2 kartus, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Fotografavimo parametrai: A (diafragmos prioritetas), šviesos balansas 5500K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, ISO 200, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Atlikus raiškos testą su Lumix 20 mm objektyvu galima drąsiai teigti, jog tai išties kokybiškas objektyvas. Vaizdo ryškumas kadro centre ir krašte yra kone maksimalus, ir tik truputį sumažėja esant ribinėms diafragmos vertėms. Tikėtina, jog esant F16 objektyvas labiau kenčia dėl atsiradusios difrakcijos nei dėl optinės konstrukcijos.

Lumix 14-140 mm objektyvo centro ryškumas labai priklauso nuo pasirinkto židinio nuotolio. Didžiausią ryškumą įmanoma išgauti židinio nuotoliui esant mažiau nei 50 mm, o 100-140 mm diapazone patartina diafragmą bent šiek tiek uždaryti. Diafragmai esant F22 aiškiai pastebimas ryškumo sumažėjimas neabejotinai nulemtas difrakcijos.

Analizuojant Lumix 14-140 mm objektyvo krašto ryškumą pastebimos panašios tendencijos. Gerą ryškumą galima išgauti židinio nuotoliui esant 14-50 mm diapazone, tuo tarpu tolimajame objektyvo gale matomas ryškumo kritimas esant ribinėms diafragmos vertėms.

Derėtų pridėti, kad perkant fotoaparatą su keičiamais objektyvais svarbu ne tik komplektuojami, bet ir visa prieinama gamintojo ar sistemos (šiuo atveju - MFT) optika. Nors apžvelgtiems objektyvams didelių priekaištų neturiu, bendra Panasonic ir MFT optikos pasiūla (bent kol kas) nėra didelė. Taip, galima rasti ir bendro pobūdžio, ir specializuotų objektyvų, tačiau profesionalams ar pažengusiems entuziastams pasirinkimas gali būti per mažas, o kainos - nekonkurencingos.

Technologiškai MFT sistemai siūloma optika vis dar vejasi veidrodiniams aparatams skirtus gaminius. Tarkime, jūs net ir ieškodami nerasite objektyvų su greitaisiais ultrgarsiniais varikliais, dulkėms ir vandeniui atsparių objektyvų išleista labai nedaug, o jų kainos - labai aukštos. Bent jau gerai tai, kad galima rinktis iš pakankamo kiekio objektyvų, turinčių optinę stabilizaciją (daugiausiai jų gamina būtent Panasonic).

Situacijos nepagerina ir faktas, kad MFT sistemai priklausantys fotoaparatai turi 2x židinio nuotolio daugiklį. Tai reiškia, net ir su itin atviros diafragmos objektyvu nepavyks sukurti taip gerai išplaukusio fono, kaip kad būtų galima atlikti su panašaus lygio tegu ir APS-C dydžio sensorių turinčiu veidrodiniu fotoaparatu.

Šiame skyrelyje pateikiamos demonstracinės nuotraukos (angl. sample photos), darytos Panasonic GH4 fotoaparatu. Nuotraukos nebuvo sumažintos ar redaguotos grafinio redagavimo programa, joms taip pat buvo nepanaikinti EXIF duomenys.

Bene svarbiausia Panasonic GH4 savybė - galimybė filmuoti 4K raiška. Tad nenuostabu, kad į aparatą kimšte prikimšta pačių įvairiausių nustatymų, praversiančių tiek pradedantiesiems, tiek ir profesionaliems filmuotojams. Tai ir mikrofono parametrų keitimo galimybės, automatinis vėjo garsų filtravimas, kintamo kadrų dažnio naudojimas, šviesumo lygių ribinių reikšmių ribojimai (pvz., 16-235). Filmuoti galima VGA, HD, FHD ir 4K raiška naudojant MOV, MP4 ar AVCHD formatus. Žemiau pateikiami 3 nufilmuoti vaizdai, naudojant skirtingus filmavimo parametrus.

Galbūt nedidelė problema yra tai, jog 4K raiškos monitoriai ir televizoriai yra vis dar labai brangūs, tad peržiūrėti juos originalia raiška gali ne kiekvienas. Visgi akivaizdu, kad net ir turint Full HD monitorių galima įžvelgti pastebimai didesnį detalumą, lyginant 4K ir Full HD vaizdo įrašus. Be to, 4K suteikia galimybę naudoti skaitmeninio priartinimo funkciją be jokių kokybės praradimų.

Dar viena funkcija, kurią verta paminėti būtent skyrelyje apie filmavimą, yra fotografavimo laiko intervalais galimybė. Meniu tai yra išskirta kaip Timelapse ir Stop Motion Animation punktai, tačiau esmė yra ta pati - atskirų kadrų įamžinimas siekiant sukurti fotofilmą.

Nuojautą, kad šis fotoaparatas veikiausiai orientuotas būtent į filmuotojus, sustiprina išleistas specializuotas sąsajos įrenginys DMW-YAGHE 4K. Šis įrenginys ne tik suteikia papildomų audio ir video jungčių, bet ir išplečia vaizdo signalo perdavimo galimybes.

Apibendrinant galima teigti, jog Panasonic GH4 yra tikrai kokybiškas nišinis fotoaparatas, orientuotas į pafotografuoti mėgstančius filmuotojus (angl. videographers). Galybė nustatymų ir integruoto funkcionalumo galėtų sudominti ir kai kuriuos fotografijos entuziastus. Visgi tenka pripažinti, kad dalis charakteristikų ir funkcionalumo skamba įspūdingai tik „ant popieriaus“ - praktikoje bendras darbo greitis ir sensoriaus galimybės vis dar šiek tiek nusileidžia veidrodiniams fotoaparatams. Pridėjus lėtai besivystančią MFT optikos rinką, gan didelę aparato kainą ir visai nemenkus fotoaparato išmatavimus, mėgstantiems ne filmuoti, o fotografuoti, rekomenduočiau pagalvoti apie būtent veidrodinį fotoaparatą.