Panasonic GX7 apžvalga

Panasonic GX7 apžvalga

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sisteminiai fotoaparatai iki šiol randa nišą fotoaparatų rinkoje, tai vartotojų noras turėti kokybišką, lengvą fotoaparatą. Taip, veidrodiniai iki šiol nepralenkiami darbo greičiu ir nuotraukų kokybe (ir visa tai - už itin patrauklią kainą), bet dėl didelių gabaritų įprastas vartotojas su laiku ima vis dažniau juos palikti namuose. Įprastų kompaktinių fotoaparatų rinkoje proveržio taip pat nematyti - kompaktiškumas vis dar nėra suderinamas su aukšta nuotraukų kokybe (bent jau už priimtiną kainą).

Šį kartą mano rankose - fotoaparatas Panasonic Lumix DMC-GX7 su Lumix G Vario 14-42 mm F3.5-5.6 objektyvu. Tai mažesnis, lengvesnis ir pigesnis neseniai apžvelgto Panasonic GH4 „brolis“, pasižymintis tokiomis unikaliomis savybėmis kaip atlenkiamas vaizdo ieškiklis, integruota vaizdo stabilizacija ir neįprastai didele vartotojo nustatymų gausa. Ar Panasonic pavyko sukurti patrauklų modelį foto entuziastams už priimtiną kainą, perskaitysite šiame straipsnyje.

Savo gabaritais Panasonic GX7 labiau primena aukštesnės klasės kompaktinį aparatą nei kompaktišką „veidrodinuką“. Žinoma, su Lumix 14-42 mm objektyvu į kišenę fotoaparato įsidėti nepavyks, tačiau tiek rankoje, tiek ir kuprinėje jis tikra atgaiva, lyginant su veidrodinių aparatų svoriais. Panasonic GX7 ergonomika tikrai nebloga: fotografuoti patogu tiek viena, tiek ir abiem rankomis, daug nustatymų pasiekiami mygtukų pagalba. Tiesa, korpusas nėra atsparus vandeniui, tačiau atrodo pakankamai tvirtas ir gebantis atlaikyti daugumą nepalankių oro sąlygas ir nedidelius kritimus.

Objektyvo ilgis kinta priklausomai nuo židinio nuotolio, tačiau šis padidėjimas nėra didelis. Žemiau pavaizduotas fotoaparatas su uždėta komplekte esančia blende esant plačiausiam kampui (14 mm) ir maksimaliam priartinimui (42 mm). Beje, pasirinkus 25 mm židinio nuotolį objektyvas sutrumpėja iki minimumo.

Viena įdomiausių Panasonic GX7 savybių - tai atlenkiamas elektroninis vaizdo ieškiklis (2,764 mln. taškų LCD). Pastebėjau, kad su laiku ėmiau vis dažniau naudoti atlenkimą: ieškant įdomesnių kadrų daug patogiau laikyti fotoaparatą krūtinės aukštyje ir karts nuo karto žvilgtelėti į pakeltą vaizdo ieškiklį, nei kaskart kilnoti fotoaparatą iki akių lygio. Kiek rimtesnis ieškiklio minusas - per laisva dioptrijų korekcijos svirtelė, todėl tiksliai pasirinkti pageidaujamas dioptrijas (pavyzdžiui, netyčia nureguliavus) yra labai sunku.

Nuotraukas galima peržiūrėti atlenkiamame 3" (1,07 mln. taškų) jutikliniame LCD ekranėlyje. Neiprasta tai, kad ekranėlio negalima pasukti - tik atversti (na, vis šioks toks funkcionalumas), o ir pats atvertimas gan sudėtingas. Jutiklinis funkcionalumas, panašu, atkeliavo tiesiai iš Panasonic GH4 - tai didelė pagalba keičiant dažniau reikalingus nustatymus. Nors visą laiką maniau, kad specializuoti mygtukai yra visuomet geriau už bet kokią alternatyvą, tam tikrais atvejais jutiklinis ekranas pastebimai prisideda prie bendro darbo greičio.

Įvairios funkcijos ir nustatymai patogiai pasiekiami galybės mygtukų, svirtelių ir ratukų pagalba, o dažniau naudojami, kaip ir buvo minėta, tiesiog koreguojami jutikliniame ekranėlyje. Be įprastų režimų yra ir filmavimo bei trys vartotojo (angl. custom) režimai. Pakankamai naudingas dalykas - ratukas aplink fotografavimo mygtuką. Taip suteikiamas papildomas funkcionalumas sutaupant daug vietos. Kodėl veidrodinių fotoaparatų gamintojai iki šiol to beveik nenaudoja... ?

Jei jau prakalbome apie veidrodinius fotoaparatus, visas Panasonic GX7 mygtukų išdėstymas man labai priminė entuziastų klasės veidrodinio fotoaparato dizainą. Tad pažengusiems foto entuziastams priprasti naudotis aparatu turėtų būti vienas juokas. Atradau ir porą nedidelių trūkumų - gana sunkokai pasiekiama EV korekcija, kurią naudoju pakankamai dažnai, ir šiek tiek ne vietoje pozicionuotas WiFi mygtukas, kurį nuolat paspausdavau fotografuodamas su pirštinėmis.

Nuotraukas galima peržiūrėti atlenkiamame 3" (1,07 mln. taškų) jutikliniame LCD ekranėlyje. Neiprasta tai, kad ekranėlio negalima pasukti - tik atversti (na, vis šioks toks funkcionalumas), o ir pats atvertimas gan sudėtingas. Jutiklinis funkcionalumas, panašu, atkeliavo tiesiai iš Panasonic GH4 - tai didelė pagalba keičiant dažniau reikalingus nustatymus. Nors visą laiką maniau, kad specializuoti mygtukai yra visuomet geriau už bet kokią alternatyvą, tam tikrais atvejais jutiklinis ekranas pastebimai prisideda prie bendro darbo greičio.

Funkcionalumo prasme Panasonic GX7 yra beveik identiškas jau anksčiau mano apžvelgtiems Panasonic fotoaparatams, todėl labai šioje vietoje neišsiplėsiu. Verta paminėti išties naudingą bevieliu tinklu (Wi-Fi) veikiantį fotoaparato valdymą ir nuotraukų perdavimą, išplėsto dinaminio diapazono (HDR) režimą, elektroninių / mechaninių užuolaidėlių pasirinkimą (plačiau apžvelgta straipsnyje apie Panasonic GH4). Panasonic GX7 taip pat suteikia galimybę naudotis ir aibe fotofiltrų (plačiau apžvelgta straipsnyje apie Panasonic FZ1000).

Keletas labiausiai įsimintinų įspūdžių apie fokusavimą ir fotografavimą:

• Kontrasto tipo fokusavimas, kuriuo pasižymi didžioji dauguma kompaktinių aparatų, veikia gana patikimai. Iš pradžių galbūt jautėsi fokusavimo sulėtėjimas (lyginant su veidrodiniu fotoaparatu), bet gana greitai įpratau ir tai netapo didesne problema. Žinoma, greičiau judančius objektus užfiksuoti gal ir sunkiau, o ir kontrastingose aplinkose fokusavimo tikslumas gana vidutiniškas, bet tam ir yra veidrodinių fotoaparatų niša. Mano nuomone, daugumai pradedančiųjų fotografų tai gana ilgą laiką neturėtų būti itin pastebimas trūkumas.
• Fokusavimo režimai yra panašūs į Panasonic GH4 - tai veido aptikimo, objekto sekimo, 23 zonų, vartotojo pasirenkamų vienos zonos bei taškinis režimas. Dauguma šių režimų veikia neblogai, nors kiek pasigedau greičio vienos zonos ir taškinio fokusavimo režimuose.
• Derėtų pagirti ir gerai sukonstruotą rankinį fokusavimą. Kuomet fokusuojama rankiniu būdu, vaizdas ekranėlyje arba EVF yra padidinamas skaitmeniniu būdu, tad tampa nesunku tiksliai suvesti fokusą. Be to, yra galimybė ir naudoti rankinį fokusavimą kartu su automatiniu - tai itin naudinga esant sudėtingesnėms fokusavimo sąlygoms (pvz., esant kontrastingai scenai ar tamsesniam apšvietimui).
• Fotoaparate integruota stabilizacija veikia pakankamai neblogai, tačiau nėra įspūdinga. Spėčiau, kad praktinis efektyvus stabilizavimo lygis - maždaug 2 žingsniai (tai pakankamai vidutiniškas rezultatas).

Sensoriaus apžvalgai buvo pasirinktas neseniai bandytas Panasonic GH4. Tai aukštesnės klasės fotoaparatas, tačiau savo charakteristikomis labai primena Panasonic GX7:

• Abu fotoaparatai priklauso Micro four thirds klasei (krašinių santykis 4:3).
• Abiejų fotoaparatų raiška - 16 mpix, tačiau šiek tiek skiriasi maksimali rezoliucija: GX7 yra 4592 x 3448 px, o GH4 - 4608 x 3456 px.
• Panasonic GH4 turi šiek tiek naujesnį vaizdo procesorių Venus Engine IX, tuo tarpu GX7 naudoja senesnį Venus Engine (tiesa, GH4 maždaug pusmečiu „jaunesnis“ už GX7).

Sensorių kokybei įvertinti buvo naudojama standartinė testinė RGB lentelė, iš kurios buvo iškirpti du 1:1 (originalaus pikselių dydžio) vaizdai. Nors iškarpos vienodo dydžio, atveju vaizdai šiek tiek skiriasi - taip yra dėl šiek tiek skirtingo sensoriaus pikselių skaičiaus. Svarbu paminėti tai, jog Panasonic GX7 neturi ISO 100 nustatymo (tik ISO 125).

Fotografavimo parametrai abiem fotoaparatams identiški: A (diafragmos prioritetas), diafragma F8, šviesos balansas 3100K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, įjungtas išplėsto jautrumo (ISO) režimas, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Atidžiau panagrinėjus rezultatus galima padaryti išvadą, kad abiejų fotoaparatų sensoriai greičiausiai identiški, skiriasi tik nuotraukų apdorojimo procesoriai. Taip, Panasonic GH4 vaizdas esant didelėms ISO vertėms atrodo „murzinesnis“, tačiau tai greičiausiai yra dėl truputį mažesnio šviesos kiekio. Nors tikėtina, kad Panasonic GH4 dažniau parenka -1/3 EV žingsnio ekspoziciją (lyginant su GX7), dėl to GH4 spalvos atrodo šiek tiek natūralesnės.

Antrame palyginime nuotraukos detalumo požiūriu abu fotoaparatai praktiškai identiški iki ISO 1600, tačiau nuo ISO 3200 ima matytis nedidelis GX7 pranašumas. Spalvų atkūrimo atžvilgiu mažumėlę pranašesnis GH4, tačiau tai gana subjektyvus vertinimas.

Galima pastebėti įdomių dalykų, esant minimaliai ISO vertei. Jei atkreiptumėte dėmesį į foną, abiejų fotoaparatų spalvos prie ISO 100 (GX7 atveju, ISO 125) šiek tiek skiriasi nuo likusių nuotraukų. Taip yra dėl to, nes minimalaus ISO režimas (kurį, beje, reikia įjungti fotoaparate atskirai) yra „emuliuojamas“. Trumpai tariant, nufotografuojamas ISO 200 kadras RAW formatu ir fotoaparate pritaikoma -1EV korekcija bei programinis pašviesinimas. Tai suteikia galimybę per daug nesukant galvos fotografuoti mažesne ISO verte, tačiau siekiantiems maksimalaus rezultato patarčiau tai šį procesą atlikti pačiam, savo kompiuteryje.

Fotoaparato testams buvo pateiktas komplektinis, bendro pobūdžio objektyvas Lumix G Vario 14–42 mm F3.5–5.6. Uždėjus jį ant MFT fotoaparato, dėl židinio nuotolio daugiklio savo savybėmis jis tampa artimas maždaug 28-84 mm objektyvui. Daug šnekėti apie šį objektyvą sunku - tai išties pakankamai standartinis objektyvas, kurio analogai komplektuojami su didesne dauguma fotoaparatų. Galbūt verta paminėti tai, jog objektyvo dydis gana nedidelis (kaip kintamo židinio nuotolio objektyvui), o židinio nuotolis tolimajame gale yra gan nemažas.

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė (ISO 12233). Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos). Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos padidintos 2 kartus, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Fotografavimo parametrai: A (diafragmos prioritetas), šviesos balansas 5500K, JPEG formatas su mažiausiu suspaudimu, kraštinių santykis 3:2, ISO 200, išjungtas automatinis triukšmų šalinimas esant ilgiems išlaikymams, ekspozicija +1EV, visi nuotraukų parametrai (kontrastas, spalvingumas, aštrumas ir kt.) nustatyti ties 0 riba.

Objektyvo centras praktiškai nepriekaištingas - prie visų bandytų diafragmos verčių objektyvas pademonstravo maksimalų ryškumą. Galbūt diafragmai esant F22 vaizdas ne toks ryškus, tačiau tai greičiausiai ne objektyvo, o difrakcijos pasekmė.

Objektyvo kraštuose taip pat didelių trūkumų nepastebėta. Galbūt vaizdas kiek „minkštesnis“ prie ribinių diafragmos verčių, tačiau nuotraukos detalumui tai neturėtų turėti didelės įtakos. Tai išties geras rezultatas komplektuojamam objektyvui.

Šiame skyrelyje pateikiamos demonstracinės nuotraukos (angl. sample photos), darytos Panasonic GX7 fotoaparatu. Nuotraukos nebuvo sumažintos ar redaguotos grafinio redagavimo programa, joms taip pat buvo nepanaikinti EXIF duomenys.

Filmavimo galimybėmis Panasonic GX7 gerokai primena Panasonic GH4, išskyrus tą faktą, kad GX7 nepalaiko 4K raiškos. Filmuoti galima VGA, HD, FHD raiškomis AVCHD ir MP4 formatais (25 bei 50 kadrų per sekundę greičiu). Papildomo funkcionalumo tikrai netrūksta - yra ir nebloga šviesumo kontrolė, ir įvairūs mikrofono nustatymai, jau net nekalbant apie begalę darbo režimo pasirinkimų.

Dar viena funkcija, kurią verta paminėti būtent skyrelyje apie filmavimą, yra fotografavimo laiko intervalais galimybė. Meniu tai yra išskirta kaip Timelapse ir Stop Motion Animation punktai, tačiau esmė yra ta pati - atskirų kadrų įamžinimas siekiant sukurti fotofilmą.

Praktinių bandymų metu pastebėjau, kad Panasonic išties teikia didelį dėmesį filmavimo funkcijai. Visi nustatymų pakankamai daug, jie pasiekiami greitai, o ir vaizdo kokybė tikrai džiuginanti.

Apibendrinant galima teigti, kad Panasonic GX7 yra kokybiškas vidutinės klasės sisteminis fotoaparatas. Įprastam vartotojui turėtų patikti fotoaparato ergonomika, kokybiškas komplektinis objektyvas, neįprastai išsamus funkcionalumas, integruota stabilizacija. Jei Panasonic GH4 buvo orientuotas į video mėgėjus, tai GX7 - neabejotinai skirtas būtent fotografams.

Kita vertus, sisteminių fotoaparatų rinkoje egzistuoja ir konkurentai. Taip, GX7 yra vienas kokybiškiausių gaminių tarp visų Panasonic fotoaparatų, jis neturi žymių trūkumų, bet už panašią kainą galima rasti ir geresnių pasiūlymų. Kas be ko, jei jau esate investavę į MFT optiką, GX7 - puikus sprendimas, bet jei tai jūsų pirmasis sisteminis fotoaparatas, aš greičiausiai rekomenduočiau pasidomėti šiais metais pristatytu Sony a6000. Pastarasis pasižymi pastebimai geresniu sensoriumi greitesniu fokusavimu ir mažesniu svoriu.