Nuotolinio fotoaparatų valdymo pulteliai

Nuotolinio fotoaparato valdymo pulteliai

Nuotolinis fotoaparato valdymo pultelis – tai puikus pagalbininkas ir kompaktinių, ir veidrodinių fotoaparatų naudotojams. Šio įrankio naudojimas kasdienybėje turi gana daug privalumų ir išplečia fotografavimo galimybes. Svarbu paminėti, jog nuotolinio valdymo pultelis dažniausiai naudojamas tik tuomet, kai fotoaparatas yra padėtas ant nejudančio pagrindo, tad prieš perkant šį įrankį vertėtų pamąstyti ir apie stovą fotoaparatui. Štai keletas galimų pultelio panaudojimo pavyzdžių:

• Makrofotografija. Fotografuojant itin mažus objektus kiekvienu, net ir mažiausiu judesiu rizikuojate, jog objektas taps neryškus. Net ir fotoaparatą uždėjus ant stovo išlieka tikimybė, jog sujudinsite fotoaparatą nuspaudę fotografavimo mygtuką. Šiuo atveju nuotolinis fotoaparato valdymas yra gana gera išeitis šiai problemai spręsti.
• Gamtos fotografija. Kartais baikštesniems gyvūnams įamžinti gamtos fotografai naudoją tokią taktiką: fotoaparatas būna užmaskuojamas, prie jo būna pridedama tam tikro masalo, prie kurio priartėjus gyvūnui nuotoliniu būdu būna paleidžiamas užraktas.
• „Paparacinimas“. Kaip ir makrofotografijoje, labai pritrauktą objektą gana sunku išlaikyti kadre, jei objektas yra labai priartintas. Tinkamai nufotografuoti objekto gali neišeiti net ir esant pakankamai šviesos ar naudojant stabilizatorių. Tad sudėtingesniais atvejais būna naudojama trikojo ir nuotolinio valdymo pultelio kombinacija.
• Naktinė fotografija. Daugelis fotoaparatų bei nuotolinio valdymo pultelių turi labai gerą savybę, itin naudingą naktinėje (ypač žaibų ar astronomijos objektų) fotografijoje. Jei fotografuojama itin tamsioje aplinkoje, kuriai įamžinti nebeužtenka automatinio išlaikymo (pvz. reikalingas kelių minučių ar ilgesnis išlaikymas), dažniausiai naudojamas vadinamasis „Bulb“ režimas (kol laikomas fotografavimo mygtukas, tol fotoaparato sensorius būna aktyvus, o užuolaidėles atviros). Įprastu atveju reikėtų laikyti fotografavimo mygtuką pasirinktą laiko tarpą, bet tai padidina fotoaparato sujudinimo tikimybę, be to yra nepatogu. Nuotolinio valdymo atveju dažniausiai pakanka spustelėti pultelio mygtuką du kartus: pradedant ir baigiant fotografuoti.
• Autoportretai. Norint save įamžinti kadre su laiku gali įkyrėti nuolatinis bėgiojimas prie fotoaparato nustatinėjant laikmačio režimą ir spaudžiojant fotografavimo mygtuką. Šioje situacijoje nuotolinio valdymo pultelis labai palengvintų autoportretų fotografiją.

Pagal konstrukciją nuotolinius valdymo pultelius galima suskirstyti į tris tipus:

• Laidiniai - tai pulteliai, kurie laidu būna prijungiami prie fotoaparato. Šio tipo pulteliai labiausiai paplitę veidrodinių fotoaparatų nišoje.
• Bevieliai - pulteliai, įgalinantys valdyti fotoaparatą infraraudonųjų spindulių pagalba. Šio tipo pulteliai dažnai suderinami su kompaktiniais fotoaparatais ir dalimi veidrodinių fotoaparatų.
• Hibridiniai - tai laidinių ir bevielių pultelių savybes turintys įrenginiai. Šie pulteliai naudojami tuomet, kai fotoaparatas palaiko tik laidinio tipo nuotolinio valdymo pultelius. Laidu prijungus specialų imtuvą į laidinio pultelio lizdą atsiranda galimybė valdyti fotoaparatą radijo bangomis, net jei to iš anksto nenumatė fotoaparato gamintojas (hibridiniai pulteliai dažniausiai gaminami trečiųjų šalių-gamintojų).

Svarbu pastebėti, jog kiekvienas nuotolinio pultelio tipas turi tam tikrų privalumų ir trūkumų.

Laidiniai pulteliai	Bevieliai pulteliai	Hibridiniai pulteliai
Gana pigūs, dažnai nesunku susikonstruoti ir patiems, yra visiškai patikimi esant nedideliam atstumui nuo fotoaparato.	Galimybė valdyti fotoaparatą bevieliu būdu.	Didelis veikimo nuotolis, galimybė valdyti fotoaparatą bevieliu būdu (jei pvz. fotoaparate palaikomas tik laidinis pultelis).
Ribotas veikimo nuotolis, gali tapti nepatogūs naudoti, jei laido ilgis gana didelis.	Dėl infraraudonųjų spindulių naudojimo galima fotografuoti tik tam tikru kampu, kitaip stipriai sumažėja efektyvus naudojimo nuotolis ir patikimumas.	Sunku gauti Lietuvoje, brangesni už laidinius ar bevielius pultelius.

Kadangi Lietuvoje fotoaparatų aksesuarų kainos yra gana aukštos, o taip pat sunku gauti neoriginalių priedų fotoaparatams, sumaniau jų paieškoti internete. Didžiausią nuotolinių pultelių pasiūlą mažiausiomis kainomis pastebėjau žymiausiame interneto aukcionų svetainėje www.ebay.com.

Svarbu paminėti, jog ebay.com parduodamų naujų originalių (fotoaparato gamintojo) nuotolinių pultelių kainos yra panašios į JAV elektroninių parduotuvių kainas, tačiau ebay.com pasižymi labai didele trečiųjų šalių (ne fotoaparato gamintojo) pultelių pasiūla. Be to, įvertinant atsiuntimo kainą, siųstis iš ebay.com dažnai yra daug pigiau nei iš standartinių e-parduotuvių.

Iš pradžių ilgai dvejojau kokį nuotolinį pultelį pasirinkti (rinkausi bevielį) – originalų, savo fotoaparato gamintojo, ar nežinomos firmos, tačiau kur kas universalesnį (suderinamą su kelių firmų fotoaparatais). Po ilgų paieškų forumuose supratau, jog dauguma nuotolinių putelių yra surenkami toje pačioje Kinijoje, tiesiog originaliems pulteliams būna keliami didesni kokybės reikalavimai. Visgi, nepaisant šiek tiek mažiau patvaresnio korpuso, dvigubai už originalą pigesnis pultelis sėkmingai veikia – o tai ir yra svarbiausia.

Kadangi mano išsirinktą JJC RM-E4 nuotolinį pultelį pardavinėjo daugybė pardavėjų (beje, beveik visi iš Kinijos), pigiausias (apie 35 Lt su atsiuntimu) man pasirodė ebay.com vartotojo „lsshishang“ parduotuvės pasiūlymas. Prieš užsisakydamas su juo susisiekiau, norėdamas pasitikslinti siuntimo kainą (buvau susidūręs su atveju, kai siuntimo kaina „magiškai“ pakilo jau užsisakius pirkinį). Atsakymas pasirodė dar tą pačią dieną – išties kainos yra tokios, kokios nurodytos ir papildomų mokesčių nėra ir nebus. Ką gi, užsisakiau pultelį ir jau po dviejų savaičių jį jau turėjau savo rankose. Beje, siuntiniai iš Kinijos keliauja į Lietuvą nuo vienos savaitės iki mėnesio, tad jei pirkinio laukiate ilgiau nei mėnesį, vertėtų susisiekti su pardavėju.

Nors mokėjau išties santykinai nedaug, šiek tiek buvau nustebintas siuntinio gausa. Be pultelio pakuotėje buvo sintetinis pultelio dėklas, baterija (tiesa, beveik neveikianti), naudojimo instrukcija bei infraraudonųjų spindulių „veidrodis“ su tvirtinimo gumele, naudojamas tuomet, kai pultelis nutaikomas į fotoaparatą fotografuojant iš kitos pusės nei yra infraraudonųjų spindulių sensorius.

Bandymams buvo pasirinkti šie bevieliai nuotolinio valdymo pulteliai:

• JJC RM-E4 - trečiųjų šalių-gamintojų sukurtas universalus valdymo pultelis, galintis kontroliuoti Canon, Nikon, Pentax ir Samsung firmų fotoaparatus. Kiekvienam fotoaparato tipui.
• Canon RC-1 - vienas populiariausių Canon firmos gaminamų nuotolinių pultelių. Galimybė paleisti užraktą iš karto arba po 2 sekundžių.
• Nikon ML-L3 - labiausiai paplitęs nuotolinio valdymo pultelis veidrodinių Nikon fotoaparatų nišoje.
• Olympus RM-14 - populiarus Olympus gamybos nuotolinio valdymo pultelis.

Pulteliai buvo bandomi su šiais fotoaparatais:

• Canon 350D
• Nikon D70s
• Olympus E-510

JJC RM-E4 yra vienas pigiausių rinkoje nuotolinių valdymo pultelių ir tai atsispindi jo surinkimo kokybėje. Nors pultelio korpusas iš pažiūros atrodo tvirtai, tačiau jis nėra toks ergonomiškas kaip jo konkurentai (toliau aprašyti Canon, Nikon ir Olympus pulteliai), spaudinėjant mygtukus susidaro įspūdis, jog jie tuoj ims ir iškris. Visgi pultelis pasižymi dideliu universalumu: juo galima kontroliuoti 4 firmų fotoaparatus, o jo kaina yra mažesnė nei bet kurio firminio nuotolinio valdymo pultelio. Atsako laiku ir veikimo nuotoliu pultelis prilygsta konkurentų gaminiams, o kartais net juos ir pralenkia.

Canon RC-1 galima apibūdinti kaip patikimą, gerai surinktą valdymo pultelį. Ergonomikos požiūriu jis gana patogus: lengva perjungti režimus (2 sekundžių užlaikymas / fotografavimas iškart), nors didesnių pirštų „savininkams“ gali būti sunkiau jį naudoti dėl gana nedidelio fotografavimo mygtuko. Atsako greitis išties neblogas – paspaudus mygtuką fotoaparatas sureaguoja išties labai greitai. Vienintelis pultelio trūkumas, kurį teko pastebėti naudojimo metu, tai jo nepastebimumas: dėl nedidelio dydžio ir visiškai juodos spalvos jį tiesiog per daug lengva pamesti, dėl to rekomenduočiau jį nešiotis prisisegus prie diržo ar fotoaparato dirželio.

Didžiausias veikimo nuotolis, kurį pavyko išgauti su RC-1 buvo apie 10 metrų, pultelį nutaikant tiesiogiai į fotoaparatą (oficialus deklaruotas veikimo nuotolis – 5 metrai). Galima pridurti, jog nukreipus pultelį šiek tiek labiau į šoną, šis veikė ne itin patikimai, tad 10 metrų atstumas gali būti užtikrinamas tik esant idealioms sąlygoms. Universalusis pultelis RM-E4 pasirodė mažumėlę geriau – nukreipus tiesiogiai jį į fotoaparatą, veikimo nuotolis buvo maždaug pusę metro didesnis už RC-1. Nukreipus abu pultelius į fotoaparato šonus ar kitą fotoaparato pusę veikimo nuotolis buvo panašus – maždaug apie 1 metrą.

Nikon ML-L3 yra gana paprastas bevielis nuotolinio valdymo pultelis – jame yra tik vienas mygtukas, paleidžiantis užraktą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pultelis net nepraleidžia vandens – jo surinkimo kokybė išties yra puiki. Kaip ir Canon RC-1, jo mygtukas nėra didelis, todėl gali būti ne itin patogus žmonėms su didesniais pirštais. Pultelio atsako greitis labai geras – fotoaparatas reaguoja į pultelio mygtuko paspaudimą itin greitai.

Didžiausias veikimo nuotolis, nukreipus pultelį tiesiogiai į fotoaparatą, buvo maždaug 12 metrų (oficialus deklaruotas veikimo nuotolis – 5 metrai). Tiesa, fotografuojant iš šono ar kitos fotoaparato pusės pultelis veikė kur kas geriau nei Canon atveju – efektyvus veikimo nuotolis buvo maždaug 6 metrai. RM-E4 veikė nei geriau, nei blogiau – galima sakyti, jog veikimo nuotolis buvo praktiškai identiškas ML-L3.

Olympus RM-1 yra gana universalus nuotolinio valdymo pultelis, suderinamas ir su tam tikromis Olympus kompaktinių fotoaparatų funkcijomis. Pultelio išorė nepriekaištinga – mygtukai dideli ir juos patogu spausti, korpuso kokybė taip pat puiki. Deja, atsako greitis nėra toks įspūdingas kaip Canon ar Nikon – pultelyje paspaudus fotografavimo mygtuką fotoaparatas sureaguoja tik po maždaug sekundės, net ir išjungus tokias funkcijas kaip vaizdo stabilizacija ar fokusavimas.

Didžiausias veikimo nuotolis, nukreipus pultelį tiesiogiai į fotoaparatą, buvo ganėtinai įspūdingas – maždaug 21 metras (oficialus deklaruotas veikimo nuotolis – 5 metrai). Priešingai nei kiti fotoaparatai / pulteliai, šiuo atveju buvo galima kiek drąsiau fotografuoti net ir pultelį nukreipus nebūtinai tiesiai į fotoaparatą (gana geras signalų priėmimo kampas). Fotografuojant iš šono nuotolis tapo panašus į Canon pultelio nuotolį – maždaug 1 metras, nors fotografuojant iš kitos fotoaparato pusės efektyvus veikimo nuotolis buvo didesnis nei Canon – apytiksliai 3 metrai.

Pagrindinė nuotolinio valdymo pultelio paskirtis – fotografavimo akimirkos atitolinimas. Nors pultelis atrodytų kaip būtinybė, kartais įmanoma naudoti jo alternatyvas:

• Daugeliu atveju pakanka į fotoaparatą integruotos laikmačio (self-timer) funkcijos, atitolinančios fotografavimo akimirką 2-10 sekundžių. Tiesa, ši funkcija gali pasidaryti nepatogi tuomet, jei reikia nufotografuoti daugiau nei keletą kadrų.
• Dažną fotoaparatą galima prijungti prie kompiuterio ir pastarojo pagalba kontroliuoti fotografavimo procesą. Deja, šis procesas galimas tik prijungus fotoaparatą laidu, kurio galimas ilgis būna ribotas.
• Astrofotografijoje (kartais ir įprastoje naktinėje fotografijoje) naudojama nesudėtinga gudrybė – sufokusavus fotografuojamą objektą būna uždengiamas objektyvo dangtelis, paleidžiamas užraktas, šiek tiek palaukiama fotoaparato vibracijų sumažėjimo ir tuomet dangtelis yra atidengiamas.

Net jei ir nuotolinio valdymo pultelis tampa būtinybe, nebūtina skubėti pirkti originalaus pultelio. Štai keletas nuorodų, padėsiančių nagingiems žmonėms susikonstruoti rankų darbo nuotolinius valdymo pultelius:

• http://martybugs.net/photography/remote.cgi
• http://www.pbase.com/judhi/eosremote
• http://www.instructables.com/id/Pentax-DSLR-cable-shutter-release-from-hands-free-
• http://hiviz.com/kits/instructions/rsr_inst.htm

Nuotolinis pultelis yra puikus įrankis, praverčiantis tuomet, kai fizinis kontaktas su fotoaparatu yra sudėtingas ar nepageidaujamas. Nors tai nėra gyvybiškai svarbus aksesuaras, jis palengvina tiek mėgėjų, tiek profesionalų darbą. Originalūs nuotolinio valdymo pulteliai garantuoja 100% suderinamumą su fotoaparatu ir pasižymi gera surinkimo kokybe, tačiau egzistuoja ir kur kas pigesnių bei ne ką prastesnių alternatyvų, apie kurias visgi labai rekomenduoju pamąstyti visiems – tai trečiųjų šalių-gamintojų kuriami įrankiai bei instrukcijos kaip susikonstruoti pultelį patiems.