Universalūs objektyvai „Nikon“ sistemai: rizikos kaina

Universalūs objektyvai „Nikon“ sistemai: rizikos kaina

Kiek ilgiau panaudojus prie fotoaparato komplektuojamus paprasčiausius objektyvus anksčiau ar vėliau atsiranda nepasitenkinimas jų galimybėmis. Dažniausiai fotografams nusibosta jų lėtas fokusavimas, pasitikėjimą praranda ne itin tvirtas korpusas, ima nebetenkinti nuotraukų kokybė (ypač ryškumas). Tuomet neretai pradedama ieškoti „kažko panašaus, bet geresnio“ – objektyvo su analogišku židinio nuotoliu, tačiau pasižyminčio kur kas geresnėmis optinėmis savybėmis. Tad jei esate vienas iš besirenkančiųjų, siūlome perskaityti šį straipsnį, kuriame palyginami keturi populiariausi bendrosios paskirties kintamo židinio objektyvai, skirti Nikon sistemai.

Pirmą kartą susidūrusiems su „trečiųjų šalių“ gamintojais (firmomis, kuriančiomis objektyvus įvairioms fotoaparatų sistemoms) derėtų priminti keletą svarbių faktų. Visų pirma, nei viena šių firmų negarantuoja 100% suderinamumo su jūsų turimu ir, ypač, būsimu fotoaparatu. Kartais pasitaiko atvejų, kuomet pakeitus fotoaparatą naujesniu objektyvas tiesiog atsisako dirbti (tiesa, šį trūkumą ištaiso garantinis remontas), todėl prieš perkant geriausia parduotuvėje pasitikrinti ar šio trūkumo nėra (tiesiog pabandyti elementariai pafotografuoti). Be to „Trečiųjų šalių“ gamintojų objektyvai pasižymi nekokia egzempliorių kontrole (nors džiugu, jog tai jau nykstanti tendencija). Trumpai tariant, kartais du identiški objektyvai gali skirtis savo optine kokybe kur kas daugiau nei norėtumėte, todėl prieš perkant taip pat vertėtų pafotografuoti su pasirinktu objektyvu ir grįžus namo ar pirkimo vietoje išanalizuoti rezultatus.

Sigma buvo bene pirmoji firma, išleidusi kokybišką atviros diafragmos „įprasto“ židinio nuotolio objektyvą, skirtą įvairių firmų skaitmeniniams veidrodiniams fotoaparatams. Tiesa, pirkimo bumą buvo šiek tiek pristabdę faktai apie išties gana prastą egzempliorių kontrolę: forumai mirgėtę mirgėjo kardinaliai priešingais objektyvą įsigijusiųjų fotografų įspūdžiais. Tiesa, tai buvo maždaug 4 metų istorija ir panašu, jog reikalai krypsta į gerąją pusę. 2006 m. buvo pristatyta atnaujinta objektyvo versija su sumažintu minimaliu fokusavimo atstumu (Macro), o dar po metų – specialiai Nikon aparatams skirtas modelis su ultragarsiniu varikliu (HSM). Malonu pastebėti, jog objektyvo ergonomika beveik nepriekaištinga – juo patogu tolinti ir artinti vaizdą (tiesa, rankinio fokusavimo žiedas galėtų būti ir kiek didesnis), objektyvas nėra sunkus, tačiau išties tvirtas. Į komplektaciją įeina ne tik nemokama blenda, tačiau ir pusiau kietas objektyvo dėklas, kurį labai patogu nešiotis prisisegus prie diržo. Nors objektyve naudojamas ultragarsinis variklis, nėra FTM (full time manual) – galimybės pataisyti fokuso neperjungiant objektyvo į rankinio fokusavimo režimą. Taip pat gaila, jog objektyvas pasižymi netipiniu 72 mm skersmeniu – šį egzotinį diametrą turi nedaug objektyvų, todėl jau turintiems filtrų arsenalą greičiausiai teks papildyti kolekciją dar vienu kitu stiklu arba pirkti specialius perėjimus.

Prieš kelis metus nutraukusi biudžetinių objektyvų gamybą, Tokina susikoncentravo ties aukštesnės klasės objektyvais ir, derėtų pastebėti, šis sprendimas išties pasiteisino. Kiekvienas Tokina PRO serijos objektyvas pasižymi stebėtinu išbaigtumu, tad nenuostabu, jog Tokina AT-X 165 PRO DX sukėlė fotografų susidomėjimą ir diskusijas daug anksčiau nei buvo išleistas. Džiugu, jog šis modelis pateisino daugelių lūkesčius – į akis pirmiausia krinta tvirtas korpusas, o komplekte pridedamos blendos vidus išklotas specialiu kailiuku, skirtu dar efektyvesniam šviesos atspindžių eliminavimui. Tiesa, pasirinktas ergonomikos sprendimas šiek tiek glumina – tolinimo bei artinimo žiedas tėra maždaug centimetro storio ir yra pakankamai arti fotoaparato, kai tuo tarpu rankinio fokusavimo žiedas yra bent 2-3 kartus storesnis ir kur kas patogesnėje pozicijoje (objektyvo gale). Galbūt prie to priprantama, o gal objektyvas labiau orientuotas į fotografus, dažniau dirbančius su rankiniu fokusavimu, tačiau sukeitus šiuos žiedus galėtų būti pasiektas visiškai naujas ergonomikos lygis. Tiesa, skirtingai nuo kitų objektyvų, Tokina nenaudoja rankinio ir automatinio fokusavimo perjungimo svirtelės. Norint perjungti objektyvą į rankinį režimą pakanka patraukti rankinio fokusavimo žiedą į save. Tai labai patogu, todėl šis funkcionalumas beveik priverčia pamiršti, jog objektyvas neturi FTM galimybės.

Ilgą laiką juostinių fotoaparatų rinkoje įsitvirtinęs ir skaitmeninių fotoaparatų pasaulyje pamėgtas Tamron 28-75/2.8 susilaukė ilgai laukto įpėdinio, dedikuoto skaitmeniniams veidrodiniams fotoaparatams. Skirtas nukonkuruoti Sigma 18-50, Tamron 17-50 turėjo keletą neabejotinų pranašumų: geresnę egzempliorių kontrolę (sprendžiant iš atsiliepimų forumuose, brokuotų kopijų buvo pastebimai mažiau nei Sigma atveju), papildomą 1 milimetro pranašumą plačiajame kampe bei kur kas geresnę chromatinių aberacijų kontrolę. Netrukus gerųjų savybių sąrašą papildė ir labai gera objektyvo kaina, todėl iki šiol šis objektyvas išlieka vienas perkamiausių savo klasėje. Iš pažiūros – objektyvas kaip objektyvas: santykinai kompaktiškas, gana lengvas, nors atrodo tvirtai, o savo išvaizda ganėtinai panašus į Sigma analogą. Kaip ir prie kitų palyginime dalyvavusių objektyvų, gamintojai nemokamai pridėjo ir paprastą plastmasinę blendą.

Jei nėra noro rizikuoti su „trečiųjų šalių“ objektyvais, visuomet galima rinktis iš fotoaparato gamintojo optikos pasiūlos. Bėda ta, jog tokie objektyvai kainuoja daugiau, todėl labai svarbu įvertinti savo poreikius bei WAF. Kas jau kas, tačiau šis Nikon modelis išties išsiskiria savo įpūdinga kaina – jei konkurentų gaminius galima įsigyti 1400-2000 Lt ribose, tai už Nikkor 17-55 teks pakloti net apie 5500 Lt. Žinoma, už tokią kainą gaunamas išties neeilinis gaminys: korpusas atrodo tvirčiau nei bet kurio kito palyginime dalyvavusio objektyvo, jis taip pat atsparus dulkėms ir vandeniui. Prie objektyvo pridedama masyvi blenda turi specialų tvirtinimo mygtuką, be kurio jos nenuimsite (taip garantuojamas papildomas stiprumas blendos fiksacijai). Tiesa, galima ir šiek tiek paniurzgėti. Kaip ir Tokina, šis Nikon modelis turi labai siaurą tolinimo ir artinimo žiedą bei bent 2-3 kartus platesnį rankinio fokusavimo žiedą. Visgi skirtingai nuo Tokina, Nikon rankinio fokusavimo žiedas veikia visuomet (FTM galimybė), todėl tikimybė sugadinti fokusavimą netinkamai padėjus ranką yra didesnė. Šypseną sukėlė Nikon svetainėje prie objektyvo aprašymo pridėtas „lightweight“ (lengvo svorio) žodelis – objektyvas yra tikrai masyvus ir sveria pakankamai nemažai (apie 750 g). Keista, jog Nikon nesugebėjo pridėti geresnio dėklo savo objektyvui – į komplektaciją įeina tik minkštas objektyvo dėklas (praktiškai maišelis). Taip pat įdomu ir tai, jog labai panašus Canon gaminys (Canon EF-S 17-55mm f/2.8 IS USM) turi stabilizaciją – galbūt šį trūkumą Nikon kompensavo daug tvirtesniu nei konkurento korpusu bei jau minėta papildoma apsauga nuo dulkių ir vandens.

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė. Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos).

Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos šiek tiek padidintos, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Svarbu paminėti, jog objektyvų židinio nuotolis šiek tiek skiriasi, todėl norint išlaikyti vienodas palyginimo sąlygas, fotografavimo metu židinio nuotolį teko suvienodinti: iki 18 mm naudojant platųjį kampą ir iki 50 mm vaizdą maksimaliai priartinus.

Kiti techniniai fotografavimo parametrai:

Fotoaparatas: Nikon D80
Fotografavimo režimas: AV (diafragmos prioritetas), +1EV korekcija
ISO: 200
Aplinkos šviesa: 4100K
Nuotraukas formatas: NEF (RAW)
Konvertuota: Nikon Capture NX 2, +0.5EV papildoma korekcija

	18 mm kraštas
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Sigma
Tokina
Tamron
Nikkor

	18 mm centras
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Sigma
Tokina
Tamron
Nikkor

Židinio nuotoliui esant 18 mm atsiskleidžia kiekvieno objektyvo didesni ar mažesni trūkumai. Nors Sigma ir Nikkor demonstruoja išskirtinį ryškumą prie visų diafragmų kadro kraštuose, gana ryškiai matomos chromatinės aberacijos. Nuo pastarųjų kenčia ir Tokina, tačiau prie atvirų diafragmų (iki F5.6) ji nesugeba pasivyti prieš tai minėtųjų konkurentų ryškumu. Deja prasčiausiai plataus kampo teste pasirodė Tamron: nors nuotraukose visiškai nematyti chromatinių aberacijų, esant atviroms diafragmoms vaizdas kampuose visiškai neryškus. Kadro centro iškarpų lyderiai išlieka tie patys: Sigma ir Nikkor rezultatas be priekaištų, tiesa čia Tamron rezultatas šiek tiek lenkia Tokina.

	50 mm kraštas
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Sigma
Tokina
Tamron
Nikkor

	50 mm centras
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Sigma
Tokina
Tamron
Nikkor

Židinio nuotoliui esant 50 mm situacija šiek tiek keičiasi. Žinoma, ryškumu kadro kraštuose neabejotinai pirmauja Nikkor – vaizdas puikus net esant atviroms diafragmoms (tiesa, matomos nežymios chromatinės aberacijos). Šiek tiek prasčiau pasirodė Sigma – šiek tiek neryšku kadro kraštuose diafragmai esant F2.8, tačiau šiek tiek ją pridarius vaizdas tampa labai geras. Svarbu paminėti ir tai, jog esant 50 mm Sigma puikiai tvarkosi su chromatinėmis aberacijomis. Ant kulnų jai lipa ir Tamron – jokių chromatinių aberacijų ir beveik identiški rezultatai prie visų diafragmų. Deja, Tokina tenka pripažinti prasčiausiai pasirodžiusiu objektyvu – esant atviresnėms diafragmoms Tokina suteikia tik patenkinamą ryškumą, o ir pridarius diafragmą juntamos chromatinės aberacijos kadro kraštuose.

Sigma fokusavimo teste pasirodė vidutiniškai. Nors objektyve integruotas ultragarsinis variklis (HSM), greičiausiai tai mažoji jo versija: fokusavimas tylus, bet nėra išskirtinai greitas. Turbūt tinkamiausias žodis Sigma fokusavimo greičiui apibūdinti būtų „tingus“.

Tokina išties pateikė malonų siurprizą – nors objektyve nenaudojamas joks ultragarsinis variklis, fokusavimo greitis buvo įspūdingas ir tik nedaug nusileido Nikkor. Tiesa, fokusavimo metu girdimas šioks toks garsas, bet jis nėra nei labai erzinantis, nei labai pastebimas.

Tamron šiame teste pasirodė bene kukliausiai. Fokusuodamas jis skleidė pastebimą garsą (kai kurių senesnių egzempliorių skleidžiami garsai primena dantų grąžtą), o fokusavimo greitis nebuvo labai didelis. Žinoma, jis pralenkė paprasčiausius komplektuojamus objektyvus, tačiau teste dalyvavę konkurentai visgi įrodė savo pranašumą.

Na o neabejotinas testo lyderis – Nikkor. Turėdamas Nikon kurtą ultragarsinį motorą (SWM) jis žaibiškai fokusavo tiek esant geram apšvietimui, tiek ir prieblandoje. Fokusavimas buvo toks tylus, jog kartkartėmis teko su nuostaba žvilgtelėti ar jame išties kas nors sukiojasi.

Apibendrinant galima teigti, jog aiškių lyderių šiuose bandymuose taip ir neatsirado. Žinoma, savo optinėmis savybėmis bei žaibišku fokusavimo greičiu neabejotinai pirmauja Nikkor. Visgi jei mėgstate keliauti, sunku būtų jums rekomenduoti šį objektyvą dėl didelių jo gabaritų ir svorio. Be to, išties milžiniška kaina turėtų atbaidyti net ir didesnius fotografijos entuziastus. Visiška priešingybė – Tamron: lengvas, pigus objektyvas, tačiau nesugebantis susidoroti su kadrų kampų ryškumo problemomis esant atviresnėms diafragmoms. Žinoma, jei fotografuotumėte itin geromis apšvietimo sąlygomis, tai būtų puiki investicija. Neblogas variantas ir Tokina – savo įspūdingu fokusavimo greičiu, plačiu kampu ir santykinai nebloga nuotraukų kokybe ji gali sužavėti daugelį, tačiau kai kam gali „užkliūti“ siauras fokusavimo žiedas bei ryškios chromatinės aberacijos. Bene geriausiu kainos ir kokybės santykiu galima būtų vadinti Sigma, bet net čia reiklesni fotografai galėtų papriekaištauti plataus kampo, kuris galėtų būti dar milimetru ar pora platesnis. Tad nuoširdus patarimas perkantiems objektyvą: apskaičiuokite savo biudžetą, įvertinkite savo poreikius ir pasirinkite jums tinkantį variantą – šis objektyvas ir bus geriausias !