Aukso viduriukas „Canon“ sistemai

Aukso viduriukas „Canon“ sistemai

Kad ir kaip bebūtų gaila pripažinti, fotografijos pasaulyje neegzistuoja visiškai universalus objektyvas, patenkinantis bet kurio fotografo bet kokius poreikius. Visgi tai netrukdo mėgėjams ieškoti optikos, kuri būtų kuo tinkamesnė bendrojo pobūdžio užduotims atlikti. Renkantis artimą universaliam objektyvą atsižvelgiama į daug kriterijų: židinio nuotolį, atviriausią diafragmą, svorį, kainą, tačiau bene pats svarbiausias kriterijus yra minėtų dedamųjų „aukso viduriukas“. Šiame straipsnyje apžvelgsime tris Canon sistemai skirtus objektyvus, kuriuos būtų galima vadinti aukštesnės kokybės bendrosios paskirties objektyvais (angl. „walkarounds“).

Kaip žinia, „trečiųjų šalių“ objektyvų gamintojai (firmos, kuriančios objektyvus ne vienai, o įvairioms fotoaparatų sistemoms) yra žinomi dėl savo ne visuomet geros objektyvų kokybės kontrolės ir negarantuojamo visiško suderinamumo su turimu ar, ypač, būsimu fotoaparatu. Nors objektyvų kontrolės klaidų vis dar atsiranda, sklando gandai, kad būtent Tamron firma gavo iš Canon objektyvų jungčių specifikacijas, todėl suderinamumo problema yra minimali. Nors abi pusės susitarimą oficialiai neigia, pakankamai mažą problematiškų objektyvų skaičių byloja nedidelis nepatenkintų vartotojų kiekis įvairiuose fotografijos forumuose.

Šis objektyvas turėtų būti pažįstamas ištikimiems žurnalo skaitytojams – aštuntame žurnalo numeryje jį lyginome su Sigma, Tokina ir Nikkor konkuruojančiais analogais, skirtais Nikon sistemai. Vertėtų prisiminti, jog pagrindiniai šio objektyvo privalumai buvo puiki chromatinių aberacijų kontrolė, kompaktiškumas, ganėtinai neblogas korpusas, nemokamai pridedama blendė ir, svarbiausia, santykinai maža kaina. Nei vienas „trečiųjų šalių“ objektyvų gamintojas nėra pagaminęs tokio pigaus objektyvo šioje klasėje ir tai yra pagrindinė Tamron objektyvo populiarumo priežastis tiek tarp pradedančiųjų, tiek ir tarp pažengusiųjų. Į palyginimą jis buvo įtrauktas neatsitiktinai (ačiū Giedriui Vičkui už galimybę išbandyti objektyvą !) . Visų pirma, jis nebuvo lyginamas Canon sistemoje – objektyvumo vardan, skirtingoms sistemoms skirtų objektyvų bandymo rezultatai nėra lyginami tarpusavyje (dėl įvairių smulkių kiekvienos sistemos skirtumų). Antra, mums buvo be galo įdomu jį palyginti su jo įpėdiniu – nauja versija su stabilizacija.

Rinkoje dominuojantiems fotoaparatų gamintojams neskubant įdiegti stabilizacijos į savo aparatus, optikos gamintojai, pradėdami pačiais populiariausiais modeliais, ėmė į rinką leisti vis daugiau objektyvų su šia technologija. Itin populiarus Tamron 17-50/2.8 modelis yra trečiasis firmos objektyvas, atnaujintas pridedant vaizdo stabilizaciją. Pakankamai plataus kampo objektyvui tai nėra pirmos būtinybės funkcija, bet suderinus su F2.8 gaunamas nepakeičiamas įrankis prasto apšvietimo sąlygomis fotografuoti. Bet tai ne vienintelis patobulinimas – į akis pirmiausia krinta didesnis filtro diametras (72 mm vietoj 67 mm), didesnis ir svoris (objektyvas 150 g sunkesnis), o korpusas papildytas papildoma svirtele stabilizacijai įjungti ir išjungti. Tiesa, pati korpuso kokybė išliko nepakitusi – nors objektyvas atrodo gana tvirtas, tikėtina, kad kai kurios objektyvo dalys su laiku gali imti klibėti daugiau nei norėtųsi. Kaip ir įprasta Tamron, prie objektyvo dar pridedama ir nemokama blendė.

2005 metais Canon pristačius pirmąjį fotoaparatą su pilno kadro sensoriumi dauguma fotografų ėmė manyti, jog mažesnių sensorių veidrodinių fotoaparatų rinka pasmerkta išnykti. Visgi pranašystės neišsipildė ir viską paneigė 2006 metų pradžioje išleistas Canon EF-S 17-55 f/2.8 IS USM. Tai reiškė tik viena – Canon tikrai nesiruošia apleisti minėtosios rinkos. Objektyvas greitai įgavo puikaus gaminio reputaciją dėl itin gero vaizdo „aštrumo“ (ką šiame palyginime ir išbandysime), todėl netruko surasti šeimininkų tiek mėgėjų, tiek profesionalų tarpe. Vienintelė savybė, neleidusi pakilti į Canon objektyvų Olimpą, buvo objektyvo korpusas. Sunku būtų jį vadinti prastu, tačiau internete galima rasti labai daug atsiliepimų apie tai, kaip objektyvas sėkmingai traukia į save dulkes vaizdo tolinimo ir artinimo metu (tiesa, tai labai mažai turi įtakos nuotraukų kokybei). Savo struktūra korpusas pakankamai panašus į kitų panašios klasės objektyvų – Canon 60mm f/2.8 USM, Canon EF-S 10-22mm f/3.5-4.5 USM ar Canon EF-S 17-85mm f/4-5.6 IS USM. Objektyve taip pat integruota pakankamai efektyviai veikianti vaizdo stabilizavimo sistema bei ultragarsinio fokusavimo variklis (USM). Turint omeny nemažą objektyvo kainą, eilinį kartą reiktų papriekaištauti Canon, kurie nenori pridėti prie objektyvo nemokamos blendės – originali jos versija kainuoja net apie 55$.

Kontrasto arba objektyvų „aštrumo“ testuose buvo fotografuojama standartinė vaizdo rezoliucijos skalė. Šis testas yra svarbus ir gana reprezentatyvus: kuo geresnis objektyvo kontrastas, tuo geresnė ir vaizdo skiriamoji geba (įmanoma įžvelgti daug smulkių, nesusiliejančių linijų) bei spalvos (geresnis kontrastas – ryškesnės spalvos).

Nufotografavus skalę, buvo iškirptos tam tikros kadro vietos – nedidelis centro ir nuotraukos krašto kvadratas. Iškarpos šiek tiek padidintos, kad skaitytojui būtų lengviau įžvelgti skirtumus.

Svarbu paminėti, jog šį kartą skiriasi vieta, iš kurios buvo padarytos iškarpos (apatinis dešinysis kraštas, o ne įprastasis viršutinis kairysis kampas). To priežastis – itin prastas senojo Tamron objektyvo vaizdo ryškumas kairėje kadro pusėje (spėjame, kad tai galėjo būti tiesiog brokuotas egzempliorius), todėl nusprendėme vertinti pagal geriausią objektyvo rezultatą (dešiniąją pusę). Be to, siekiant suvienodinti fotografavimo sąlygas, bandymai buvo atliekami objektyvams parinkus 17 mm ir 50 mm židinio nuotolio reikšmes.

Kiti techniniai fotografavimo parametrai:

Fotoaparatas: Canon 40D
Fotografavimo režimas: AV (diafragmos prioritetas), +1 2/3EV korekcija
ISO: 200
Aplinkos šviesa: 4100K
Nuotraukas formatas: RAW
Konvertuota: Canon Digital Photo Professional, +0.5EV papildoma korekcija

	17 mm kraštas
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Tamron 17-50
Tamron 17-50 VR
Canon 17-55

	17 mm centras
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Tamron 17-50
Tamron 17-50 VR
Canon 17-55

Židinio nuotoliui esant 17 mm situacija pakankamai įdomi – visais objektyvais darytos centro iškarpos labai ryškios, todėl sunku įžvelgti pastebimą skirtumą (tiesa, padidinus kadrą kelis kartus atsiskleidžia nedidelis Canon pranašumas), nesimato ir chromatinių aberacijų. Kadrų kraštuose rezultatai kiek kitokie – iškarpose ryškiai pastebimos chromatinės aberacijos, o vertinant iškarpų ryškumą išsiskiria naujasis Tamron objektyvas. Nuo jo tik truputėlį atsilieka Canon (diafragmai esant F2.8), panašiu ryškumu pasižymi ir senasis Tamron.

	50 mm kraštas
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Tamron 17-50
Tamron 17-50 VR
Canon 17-55

	50 mm centras
	F2.8	F4	F5.6	F8	F11	F16
Tamron 17-50
Tamron 17-50 VR
Canon 17-55

Židinio nuotoliui esant 50 mm skirtumai tarp objektyvų tampa ryškesni. Canon demonstruoja gerą ryškumą tiek kadro centre, tiek ir kraštuose, tačiau akį šiek tiek rėžia visame diafragmos diapazone matomos chromatinės aberacijos. Pastarąsias kur kas geriau valdo abu Tamron objektyvai, tačiau diafragmai esant F2.8 senajam Tamron sunkiai pavyksta išgauti gerą ryškumą visame kadre, kai tuo tarpu naujasis Tamron turi tik nedidelių problemų kadro centre. Diafragmą šiek tiek uždarius, visų objektyvų ryškumas supanašėjo, tačiau kelis kartus priartinus iškarpas galima buvo pastebėti nedidelį senojo Tamron ir Canon objektyvų pranašumą.

Iš trijų objektyvų, dalyvaujančių palyginime, vieninteliame Canon integruotas ultragarsinis fokusavimo variklis, užtikrinantis greitą ir beveik begarsį fokusavimą. Tuo įsitikinome ir praktiškai – objektyvas fokusavo tiksliai ir greitai tiek gero, tiek prastesnio apšvietimo sąlygomis, o itin retus fokusavimo netikslumus buvo galima nesunkiai pataisyti integruoto FTM (angl. full time manual) funkcionalumo pagalba.

Tamron objektyvai fokusavimo bandymuose pasirodė kukliau – abu fokusavo lėtokai ir garsiai. Senasis Tamron garsiausiai dirbo tuomet, kai fokusavimo variklis judėdavo visame diapazone (pvz. kuomet nerasdavo fokusavimo objekto), o atnaujintoji versija nustebino pakankamai erzinančiais fokusavimo tikslinimo garsais (kuomet fokusavimo variklis judėjo nedideliame diapazone). Be to, fokusuojant pasitaikė daug daugiau fokusavimo netikslumų nei dirbant su Canon, ypač esant silpnesniam apšvietimui.

Visi trys objektyvai gali pasigirti savo konstrukcijoje turintys stiklų, mažinančių spindulių sklaidą ir vidinius atspindžius, bandymų metu buvo pastebėti pakankamai skirtingi rezultatais. Bene geriausiai pasirodė naujasis Tamron – net kadre pasirodžius saulei beveik nepavyko išgauti ryškiau nuotraukoje pastebimų atspindžių. Daug prasčiau pasirodė senoji objektyvo versija – žalios bei rausvos spalvos „zuikučių“ buvo tiesiog neįmanoma nepastebėti. Canon objektyvu darytose nuotraukose atspindžiai buvo matomi, tačiau jie buvo pakankamai blankūs – fonui esant kiek margesniam atspindžių būtų galima ir nepastebėti.

Apibendrinant galima teigti, jog visi bandyme dalyvavę objektyvai turėjo savo privalumų ir trūkumų. Naująją Tamron inkarnaciją galima vadinti tikrai sėkmingu produktu – pastebimai pagerėjo objektyvo ryškumas, įdiegta vaizdo stabilizacija, o ilgą laiką naudoję senąją versiją pastebės ir kiek tylesnį veikimą. Įdomu tai, kad perpus brangesnis Canon objektyvas savo optine kokybe šiek tiek nusileidžia naujajam Tamron gaminiui, tačiau laimi fokusavimo greičiu ir tikslumu.

Tad kurį gi galiausiai pasirinkti ? Labai panaši dilema iškilo lyginant Canon EF 70-200mm F/2.8L USM ir Tamron SP AF 70-200 mm F/2.8 Di LD (IF) Macro, panašios ir rekomendacijos. Jei jums rūpi tikslus, greitas ir tylus fokusavimas (dar galima pridėti ir garantuotą suderinamumą su aparatu), tuomet rinkitės tik Canon, tačiau jei jūsų biudžetas ribotas ir norite išgauti analogišką (ir netgi geresnę) nuotraukų kokybę, jums tikrai patiks naujasis Tamron. Tiesa, dėl senosios Tamron versijos dar reikėtų pagalvoti – jei jus tikrai riboja biudžetas, kur kas geresnė alternatyva pigių bendro pobūdžio objektyvų segmente būtų SIGMA 18-50 mm f2.8 EX DC Macro.