mew

Kaip pasirinkti baigiamojo darbo temą?

Kad ir kurioje studijų pakopoje bestudijuotumėte, turbūt pirma mintis pamačius straipsnio pavadinimą būtų - kodėl dabar man tai turėtų rūpėti? Aš laikausi nuomonės, kad galvoti apie baigiamąjį darbą niekada nėra per anksti - gali būti tik per vėlu (kur kas dažnesnis atvejis). Kas per daiktas tas baigiamasis darbas rašiau šiame įraše, o dabar pats metas gilyn pažvelgti į jo subtilybes.

Galbūt nustebsite, bet vienas iš svarbiausių dalykų dirbaant prie baigiamojo darbo yra ne darbo tema, o baigiamojo darbo vadovas. Kuo aukštesnė studijų pakopa, tuo didėja vadovo svarba. Geriausius studentai išgraibsto dar iki to, kai atsakingi dėstytojai paprašo susirasti vadovą. Mano pasiūlymas - bakalaurantams vadovo ieškotis rudens pabaigoje - žiemos pradžioje, magistrantams - vos tik įstojus į magistrantūrą ar pirmosiomis jos dienomis, doktorantams - kai tik suprasite, kad norite stoti į doktorantūrą. Na o dabar metas grįžti prie baigiamojo darbo temų.

Baigiamojo darbo vadovas

Bakalauro darbo temos dažniausiai būna labai žemiškos, studentai jas neretai atsineša iš firmų, kuriose ketvirtame kurse atlieka praktiką. Kartais temos būna netgi panašios - vienais metais „ant bangos“ buvo įvairiausios mobiliosios programėlės, kiek anksčiau visi kaip susitarę kūrė įvairiausius programinius karkasus (angl. framework), buvo ir įvairių įmomės apskaitos sistemų kūrimo bumas. Žinoma turėti įdomesnę, unikalią temą turėti gerai, verčiau siūlyčiau pasistengti, kad galutinis projektas būtų kaip įmanoma labiau užbaigtas („neapsižiokite“ per didelio kąsnio). Jei jūsų sukurtą produktą naudoja ar naudos žymios įmonės ar įstaigos - taip pat labai didelis pliusas. Pamenu be didelio vargo buvo apginta „Forum cinemas“ kine rodomos reklamos valdymo sistema, nesunkiai apsigynė ir studentas, pristatęs išsamią LSMU egzaminavimo sistemą. Įdomumo dėlei - šiek tiek 2016 metų temų su darbų gynimo įrašais.

Dar vienas neblogas temų šaltinis - jūsų asmeniniai ar grupiniai projektai, kuriuos darėte semestro metu. Aš pats savo laiku apgyniau bakalauro darbą (tiksliau - humoro interneto svetainę su integruota turinio valdymo sistema), kurį laisvalaikiu pradėjau daryti būdamas trečiakursis (beje, tą patį darbą atsiskaičiau dar bent trijuose moduliuose ;). Tiesa, dirbant keliese prie vieno projekto kiek sunkiau jį paversti baigiamuoju darbu (yra tam tikrų subtilybių), bet tarp bakalauro baigiamųjų darbų įprastai apie trečdalis pristatytų projektų buvo atlikti keliese.

Visgi jei temos nesugalvojate, o praktiką atliekate labai nuobodžioje firmoje, prisiminkite bakalaurinio darbo vadovą - jis visuomet sugalvos ką galima atlikti (dažniausiai skelbiamas ne tik vadovų sąrašas, bet ir jų siūlomos temos). Irgi gerai, jei jau turite temą - vadovas būtinai patars ar jūsų pasirinktas projektas nėra per mažas (o gal ir per didelis) bakalauriniam darbui. Visgi iš praktikos pasakysiu, kad dažniausiai bakalaurantams nekyla didesnių problemų dėl temos sugalvojimo, tad su vadovu daugiausiai bendraujama apie bakalaurinio darbo reikalavimus, įvairius standartus projekto aprašymui.

Magistro darbo temos būna, kas be ko, sudėtingesnės nei bakalauro temos. Priminsiu, kad magistro darbo tikslas - ne kažkokio galutinio produkto sukūrimas, bet naujumas (kažko pagerinimas, patobulinimas, efektyvesnio sprendimo sukūrimas), pasitelkiant dalinai ar visiškai veikiantį produktą (algoritmą, sistemą, karkasą ar kt.). Kas be ko, vienas iš magistrinio darbo akcentų - tyrimas, kurio tikslas yra įrodyti savo sprendimo gerumą, palyginimą su egzistuojančiais sprendimais. Keletas temų pavyzdžių: geriau vaizdą atpažinantis algoritmas, sparčiau veikianti paskirstytų sistemų architektūra, iki tol nebandytas kelių šifravimo algoritmų ar sprendimų derinys, įgalinantis pasiekti geresnių rezultatų. Galbūt tai skamba labai abstrakčiai, tačiau temų pavadinimuose visuomet atsispindi kažkas, ką planuojate pagerinti ar pristatyti kaip naujovę.

Tarp magistrinių darbų taip pat pasitaiko pačių studentų sugalvotų ar keliese atliekamų projektų, tačiau jų teko matyti mažiau, lyginant su bakalauriniais darbais. Štai čia išryškėja magistrinio darbo vadovo svarba. Jei turite sugalvoję ar jau dirbate prie kokio nors įdomaus projekto, tačiau nežinote kaip jį paversti magistriniu darbu, jums padės darbo vadovas. Sunkiausia užduotis dažniausiai būna būtent mokslinės pusės išvystymas - be vadovo studentams tai padaryti būna sunku, todėl bendrauti su vadovu atliekant magistrinį darbą būtina ir pageidautina dažnai. Todėl jei bakalauro darbų temas studentai dažniau susigalvoja patys, magistro darbų temas dažniau siūlo darbo vadovas.

Magistro darbas

Apskritai magistro darbų temas galima suskirstyti į dvi kategorijas - tai moksliniai ir inžineriniai darbai. Moksliniuose magistro darbuose sprendžiami įvairūs moksliniai (neretai fundamentalūs) klausimai, tyrimai dažniausiai vykdomi pasitelkiant prototipus. Skamba gal nuobodžiai, bet moksliniai magistro darbai yra tiesiog idealūs tiems, kas planuoja stoti į doktorantūrą, o ir tinkamai juos parašius yra tikrai lengviau gintis. Inžinerinių darbų temų pasitaiko žymiai daugiau. Šiuose darbuose taip pat siekiama kažką pagerinti ar pasiūlyti naujo, tačiau neretai jie siejasi su magistrantų darbu ir jų sukurtais ar kuriamais produktais įmonėse. Patį darbą parašyti lengviau, tačiau neretai inžinerinių darbų silpnoji pusė būna tyrimai, kurie tiesiog būna „pritempiami“. Tad inžinerinius darbus apginti gali būti kiek sunkiau.

Įdomu tai, kad magistro studijose (regis visose studijų programose) yra atskirais magistro darbo modulis, kurio metu studentai yra supažindinami su darbo specifika, tyrimų ypatybėmis ir panašiais reikalingais dalykais. Visgi tai yra tik priedas - didžiausias informacijos šaltinis, mano manymu, yra darbo vadovas, į kurį visuomet verta kreiptis iškilus klausimams ar sunkumams. Beje, jei bakalauro darbo rašymas trunka tik nepilną pusmetį, magistro darbas yra rašomas visus du metus, tad verta pasirinkti tokį darbo vadovą, su kuriuo būtų malonu visus tuos du metus bendrauti :) Jei pasirenkate vadovą, o po mėnesio ar poros atsiranda nesutarimų, tikrai nedvejodami keiskite vadovą - tą nuoširdžiai rekomenduoju.

Bet bakalauro ar magistro darbas yra tik „gėlytės“, palyginus su doktorantūros metu rašomu darbu, vadinamu disertacija. Apie doktorantūrą plačiau galite paskaityti atskirame mano straipsnyje, tad dabar papasakosiu tik apie darbo temos ir vadovo rinkimąsi. Štai čia yra įdomioji doktorantūros pusė - disertacijai būtinai privalo vadovauti profesorius, o tema yra glaudžiai susijusi su profesoriaus vykdomai moksliniais tyrimais. Kitaip tariant, rinkdamiesi vadovą renkatės ir tą siaurą sritį, kurioje dirba vadovas. Įdomu dar ir tai, kad stojant į doktorantūrą priėmimo metu jūsų būtinai paklaus ar turite darbo temą ir ar su juo jau suderinote temą (idealu, jei tema siejasi su magistro darbo tema, yra jos tąsa). Taip kad jei jus netyčia ėmė vilioti karjera universitete, apie vadovo paieškas verta susimąstyti kuo anksčiau magistrantūros metu. Tiesa, mano žinios apie įstojimą į doktorantūrą kiek senokos, tačiau esu tikras, kad bendri studijų bruožai išliko panašūs.

Beje, disertacijų temos būna neįtikėtinai siauros, tačiau be galo gilios. Tai reiškia, kad per visus doktorantūroje praleistus metus doktorantai stengiasi įsigilinti į viena mažytį kažkokios srities aspektą ir padaryti atradimą, tačiau tuo pat metu privalo gerai suprasti kas aplink jį dedasi. Visgi žodžiais tai kur kas sunkiau aprašyti nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tad atsipalaidavimui šis nedidelis komiksas, kuriame labai taikliai nusakoma disertacijos ir doktorantūros esmė :)

Trumpai apie studijas
Mikas Binkis

Dr. Mikas Binkis

KTU Informatikos fakulteto dėstytojas (lektorius) ir fakulteto tarybos narys, laivalaikiu - fotografas, žurnalistas. Pagrindinės akademinio domėjimosi sritys: studijų kokybė, progresyvūs didaktikos metodai, aukštojo mokslo ir jaunų mokslininkų situacija Lietuvoje.