Studijos paprastai

Labai dažnai susiduriu su studentais (ką ten studentais, net ir dažnas pažįstamas neretai painiojasi), kuriems būna sunku iššifruoti prierašus prie dėstytojo pavardės. Tad nusprendžiau trumpai aprašyti visus dėstytojo titulus ir taip išsklaidyti visus mitus bei abejones.

Svarbu žinoti, jog yra du skirtingi dalykai - dėstytojo mokslinis laipsnis ir jo pareigos. Pirmasis nusako ką (ir kiek) dėstytojas mokėsi, o antrasis - kuo dirba dėstytojas aukštojoje mokykloje. Liaudyje protingus žmones įprasta vadinti „profesoriais“, tačiau tai ne mokslinis laipsnis, o pareigos (kaip kad buhalteris, direktorius ir panašiai).

Moksliniai laipsniai būna tokie (pradedant nuo žemiausio):

Siekiantys mokslo laipsnio vadinami taip:

Dėstytojo, kuris daugiausiai dirba su studentais, pareigos būna tokios:

Dėstytojo, kuris retai dirba su studentais ir daugiausiai atlieka mokslinius tyrimus, pareigos būna tokios:

Kaip ir minėjau, iš mokslinio laipsnio galima bent apytiksliai nuspręsti kiek laiko žmogus praleido besimokydamas. Dažniausiai universitetiniam bakalauro laipsniui gauti reikia 4 metų, magistro - 2 metų, daktaro - dar bent 4 metų. Iki 2009 m. dar buvo galima tapti „daktaru kvadratu“ (habilituotu daktaru), tačiau dabar ši procedūra Lietuvoje panaikinta palikus laipsnį jau jį įgijusiems.

Pareigų pavadinimai taip pat gali šiek tiek pasakyti apie tai, ką veikia dėstytojas. Pavyzdžiui, asistentai dažniausiai neveda teorijos paskaitų, o kuo aukštesnės dėstytojo pareigos, tuo mažesnė tikimybė jį susitikti pirmuose kursuose. Tiek asistentas, tiek ir profesorius tikrai neturėtų supykti jei pavadinsite jį tiesiog „dėstytoju“, bet jei naujokas pirmakursis užsimiršęs pakvies „mokytoją“, atsakymo gali ir nesulaukti :)

Pabaigai - trumpas, linksmas Tado Vidmanto filmukas apie studentus, dėstytojus ir studijas: