Kaip išsirinkti skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą ?

Kaip išsirinkti skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą

Prieš pradėdamas dėstyti savo mintis, norėčiau pabrėžti, jog šis straipsnis yra dalinai šališkas. Su mielu noru lauksiu laiškų, padėsiančių papildyti straipsnį ar ištaisyti neteisingai straipsnyje aprašytus faktus, tačiau subjektyvių vertinimų keisti nežadu, nors ir rizikuoju susilaukti (subjektyvios) kritikos iš patyrusių fotografų.

Šį straipsnį sukūriau vardan visų, pasimetusių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų (toliau – DSLR) rinkoje. Dar kartą priminsiu, jog į absoliutų objektyvumą nepretenduoju, tačiau viliuosi, jog padėsiu daugiau sužinoti apie fotoaparatus ir jų gamintojus, o galutinį sprendimą galėsite priimti patys. Vieną iš senesnių šio straipsnio versijų galite rasti žurnalo "FOTO" trečiame numeryje.

Šiuo metu rinkoje vyksta tektoniniai lūžiai, kuomet DSLR užleidžia pozicijas sisteminiams aparatams, tad per šiuos 2023 metus mėginsiu straipsnį atnaujinti prisitaikant prie nūdienos aktualijų. Svetainėje iki šiol galybė medžiagos prieinama nemokamai ir be jokių reklamų, todėl jei sutinkate su tokia politika, o galbūt šis straipsnis jums padėjo apsispręsti, kviečiu palaikyti svetainę finansiškai.

Na ir galiausiai, keletas postulatų, kuriuos derėtų įsiminti dar prieš pradedant giliau domėtis fotoaparatais:

Dažnas skaitytojas turbūt retoriškai paklaus – kodėl turėtų rūpėti atskiri fotoaparatų gamintojai, o ne jų modeliai? Svarbu suprasti tai, jog pirkdami DSLR tampate iš dalies priklausomi nuo vieno konkretaus gamintojo. Apetitas kyla bevalgant, todėl daugeliu atvejų su laiku įsigyto fotoaparato bei jo objektyvo nepakaks – norėsis kitokių objektyvų, papildomų priedų fotoaparatui. Tačiau jei tik tada pradėsite domėtis gamintojo pasiūla ir sužinosite, jog ji yra skurdi arba neprieinama finansiškai, galite skaudžiai nusivilti savo pradiniu pirkiniu. Tad prieš pradedant žvalgytis į konkrečius fotoaparatų modelius, siūlau įdėmiai peržvelgti šį skyrių, kuriame stengiaus glaustai pareiškti SUBJEKTYVIĄ nuomonę apie kiekvieną gamintoją bei pateikti kelias konkrečių fotoaparatų modelių rekomendacijas.

Šiuo metu lyderiaujantys DSLR gamintojai	Apžvalga		Apžvalga
Ne itin populiarūs, alternatyvūs DSLR gamintojai	Apžvalga		Apžvalga
DSLR gamybą nutraukusios firmos	Apžvalga	Apžvalga	Apžvalga	Apžvalga

Tai visgi, ką pirkti? Kadangi net ir visą straipsnį perskaitę (arba patingėję skaityti) kartais yra pasimetę, papildomai pateiksiu keletą trumpų rekomendacijų:

• Taigi, tarkim jūs esate statistinis lietuvis, kuris ieško nesudėtingo naudoti, gera nuotraukų kokybe pasižyminčio veidrodinio fotoaparato šeimos, buities ar kelionių vaizdams įamžinti. Nepriklausomai ar perskaitysite čia, ar parašysite man laišką, o gal ir paskambinsite, aš visada rekomenduosiu Nikon D3500 (nebent rastumėte kur nors užsilikusį D3400) su 18-105 VR objektyvu. Tai vienas draugiškiausių veidrodinių aparatų pradedantiesiems su itin universaliu (turint omeny kainą) objektyvu ir bene geriausias man žinomas kokybės / kainos variantas.
• Jei vertinate didelį naudotos technikos pasirinkimą ir jums tiesiog „nelimpa“ Nikon technika, galbūt galima būtų rinktis kažką iš Canon šeimos - mažesnėms rankoms Canon 250D, pradedantiesiems Canon 850D, o pažengusiems - Canon 90D. Nors pats fotografuoju Canon technika, šiuo metu rekomenduočiau rinktis tik Nikon - jų gaminiai pastebimai lenkia Canon kokybės / kainos santykiu.
• Jei ieškote gero fotoaparato (vėlgi - buičiai, šeimai, kelionėms), tačiau nemėgstate veidrodinio fotoaparato dydžio / svorio, o nenorite pirkti kompaktinio aparato, visuomet rekomenduosiu Fujifilm sisteminį aparatą (pasirinkite pagal biudžetą; tarkim X-T200, X-T30 yra geri kandidatai) su 16-50 ar 15-45 objektyvu. Manau, jog šios firmos sisteminiai fotoaparatai pasižymi puikia, netgi geresne už kai kurių veidrodinių aparatų nuotraukų kokybe, draugiškumu pradedantiesiems ir galimybe keisti objektyvus. Nors objektyvas nėra toks universalus kaip Nikon atveju, kainos ir kokybės santykis turėtų įtikinti ne vieną potencialų pirkėją.
• Jei vis dar norite daugiau rekomendacijų, gamintojų apžvalgose paminėjau daugiau variantų iš Canon ir Nikon aparatų stovyklų. Tai šiuo metu yra lyderiaujantys DSLR gamintojai, kurių produkciją visame pasaulyje naudoja ne tik mėgėjai, bet ir profesionalai.

Na ir visų svarbiausia - kad ir kurį modelį bepasirinktumėte, BŪTINAI prieš pirkdami fotoaparatą jį išbandykite. Yra buvę begalė atvejų, kai pirkėjams užkliūdavo valdymo ar fotografavimo veidrodiniu aparatu subtilybės ir jie būdavo labai nepatenkinti savo pirkiniu.

Kiekvienas fotoaparatų gamintojas savo produktus yra suskirstęs į sąlygines klases. Skirtingoms klasėms priklausantys fotoaparatai pasižymi šiek tiek (tačiau ne radikaliai) skirtingomis savybėmis ir yra orientuoti į skirtingus vartotojus. Svarbu paminėti, jog tai nėra oficiali fotoaparatų klasifikacija, tačiau tikiuos ji pravers mėginant bent šiek tiek labiau susigaudyti aparatų skirtumuose.

Taigi, trumpai apie kiekvieną fotoaparatų klasę:

- pradedančiųjų klasė. Šiai klasei priklauso funkciškai ir techniškai apriboti fotoaparatai. Svarbu pastebėti, jog šie veidrodiniai fotoaparatai visgi padaro nemenką įspūdį (kokybės ir greičio prasme) iki tol kompaktinius fotoaparatus naudojusiems vartotojams, nes pasižymi pagrindinėmis veidrodinių fotoaparatų savybėmis (keičiami objektyvai, rankinis parametrų valdymas, greitas fokusavimas ir kt.). Visgi pradedančiųjų klasės DSLR neturi galimybės „subtiliai“ koreguoti kai kurių nustatymų (dažniausiai reikalingų įgudusiems fotografams), o jų sandara šiek tiek paprastesnė nei kitų klasių modelių. Tai idealus variantas pradedantiesiems, neplanuojantiems ar neapsisprendžiantiems daug investuoti į fotografiją tiek finansine, tiek žinių prasme.

- entuziastų klasė. Nuo pradedančiųjų klasės ši skiriasi gana nedaug: aparatai taip pat funkciškai šiek tiek riboti (tiesa, kiek mažiau), konstrukcija taip pat gana panaši į pradedančiųjų klasės aparatus (naudojamos tos pačios medžiagos). Šie DSLR labiausiai tinkami tiems, kas jau turėjo patirties su veidrodiniais fotoaparatais anksčiau, bet neplanuoja aparato naudoti labai intensyviam fotografavimui (nors praktikoje neretai naudoja). Tai taip pat geras kandidatas pradedantiesiems, kurie planuoja tobulėti fotografijos srityje.

- pusiau profesionalų klasė. Šiai klasei priklausantys aparatai dažniausiai pasižymi padidintu fiziniu atsparumu (tvirtesnis, sunkesnis, neretai dulkėms ir vandeniui atsparus korpusas), patikimesniu veikimu (naudojamos kokybiškesnės vidinės detalės), išplėstu funkcionalumu (neretai artimu profesionaliems fotoaparatams) bei neretai geresne nuotraukų kokybe dėl geresnio sensoriaus. Pusiau profesionalius aparatus labai mėgsta laisvai samdomi fotografai dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Šiuos DSLR mėgsta ir turtingesni pažengę fotografai, kurie dar prieš pirkdami aparatus suvokia ir tinkamai įvertina entuziastų klasės fotoaparatų apribojimus. Pradedantiesiems fotografams šis aparatas tebūtų visiškai bereikalingas pinigų švaistymas - kur kas geresnis variantas pirkti pradedančiųjų klasės aparatą ir investuoti į geresnį objektyvą.

- darbinė profesionalų klasė. Dėl itin išsamaus valdymo galimybių, greičio bei aukštos kokybės nuotraukų parametrų, juos neabejotinai renkasi didžioji dauguma profesionalų visame pasaulyje. Iš patirties galiu pasakyti, kad įsigiję tokius aparatus fotografai juos retai keičia - komerciškai užsiimantiems fotografija šie aparatai nėra brangūs, atsiperka greitai, o tarnauja tikrai labai ilgai.

- aukščiausia profesionalų klasė. Trumpai tariant, į šios klasės fotoaparatus sudėta viskas, kas geriausia. Aparatai pasiekia maksimalų kadrų per sekundę fotografavimo greitį esant maksimaliai kadro raiškai, jų korpusai yra itin atsparūs vandeniui ir dulkėms, o jautrūs sensoriai įgalina fotografuoti itin tamsiose vietose be papildomų šviesos šaltinių, išlaikydami neblogą nuotraukų kokybę. Šios klasės fotoaparatai - pagrindinis fotožurnalistų įrankis (ir tai ne kiekviena redakcija įperka juos), nors neretai naudojami ir mados ar vestuvių fotografų.

Pastaba: į lentelę įtraukti ne visi egzistavę DSLR (tik tiek, kurie buvo pagaminti nuo maždaug 2002 m.), pilkai pažymėti fotoaparatai - nebegaminami, o pažymėti skliausteliais - pristatyti (paskelbta apie jų planuojamą gamybą ir pasirodymo rinkoje datą), bet dar neparduodami aparatai. Taip pat lentelėje nerasite sisteminių fotoaparatų su keičiama optika, kadangi jie tiesiog negali būti vadinami DSLR.

Šiuo metu veidrodinių fotoaparatų rinka išgyvena nelengvus laikus - vis daugiau žmonių fotografuoja visuomet su jais esančiais itin ištobulėjusiais išmaniaisiais telefonais. Visgi ką daryti tiems, kuriems telefono kokybės vis dar nepakanka, tačiau tampytis sunkų, masyvų aparatą taip pat nėra didelis malonumas? Tam sukurta puiki alternatyva - sisteminiai aparatai (angl. „mirrorless camera“), kurie gali būti laikomi hibridiniu sprendimu, nes iš:

• Kompaktinių fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų paveldėjo nedidelį dydį ir svorį, išsamias filmavimo galimybes, naudojimo paprastumą, įvairius integruotus fotografavimo režimus (angl. presets) bei konkurencingą kainą
• Veidrodinių fotoaparatų paveldėjo galimybę keisti objektyvus, fokusavimo bei fotografavimo spartą, gerą nuotraukų kokybę užtikrinantį didesnį sensorių

Sisteminių aparatų rinkoje yra tikrai daug - tiek, kad pakaktų sukurti klasifikaciją nuo paprasčiausių iki profesionalams skirtų gaminių. Tai reiškia, kad sisteminių aparatų savybių apibendrinimas yra nelengva užduotis, bet visgi pamėginsiu tai padaryti, mėgindamas įvertinti tiek privalumus, tiek ir neigiamas savybes.

• Dydis ir svoris. Praktiškai visi sisteminiai aparatai yra mažesni bei daugeliu atvejų lengvesni už analogiškus veidrodinius aparatus - būtent mažesni gabaritai būna viena iš priežasčių kodėl žmonės renkasi sisteminius aparatus. Visgi nors aparatai ir maži, didesnė dalis jiems skirtų objektyvų yra didoki (dažnai didesni už patį fotoaparatą), tad aparato ir objektyvo kombinacijos „maža“ pavadinti tiesiog neišeina. Net ir uždėjus itin kompaktinius objektyvus (angl. pancake lenses) juos vis tiek būna sunku „įgrūsti“ į kišenę.
• Kokybė. Labai įvairi, todėl prieš juos perkant tiesiog privaloma panaršyti aparatų apžvalgas su kokybės testais. Galiu patikinti, kad didesnė dalis aparatų išgauna geresnę techninę nuotraukų kokybę nei geba išmanieji telefonai, o kai kurie sisteminiai aparatai (jų nėra daug!) prilygsta net patiems geriausiems veidrodiniams aparatams ar net juos lenkia.
• Kaina. Ji gali nuvilti - didesnė dalis aparatų yra brangesni nei analogiškos klasės veidrodiniai fotoaparatai. Dar didesnis nusivylimas gali kilti pamačius objektyvų kainas, kurios neretai prilygsta ar viršija veidrodinių fotoaparatų objektyvų kainoms.
• Fokusavimo sparta ir garsas. Esant geram apšvietimui sisteminiai aparatai dirba greitai, sakyčiau taip pat greitai kaip ir vidutinės klasės veidrodiniai aparatai. Na o tamsoje ar prasčiau apšviestoje aplinkoje daliai šių aparatų gali virsti iššūkiu, tada vėlgi būtina šį funkcionalumą bandyti vietoje ar pasikliauti praktinių testų rezultatais. Beje, vertinant garsą, didžioji dauguma sisteminių aparatų fokusuoja bei fotografuoja pastebimai tyliau nei veidrodiniai aparatai (tai labai vertina profesionalai, fotografuodami pvz., vestuves bažnyčioje) - tai neabejotinas privalumas.
• Objektyvų suderinamumas. Dauguma sisteminių aparatų naudoja objektyvus, kurie nėra suderinami su tų pačių gamintojų veidrodiniais aparatais. Taip, egzistuoja perėjimai, kurie įgalina veidrodinių aparatų objektyvus naudoti su sisteminiais, tačiau taip prarandamas vienas pagrindinių sisteminio aparatų privalumų - maži gabaritai ir svoris.

Jei veidrodinių fotoaparatų pasaulyje neabejotinai lyderiauja Canon ir Nikon gamintojai, sisteminių fotoaparatų rinkoje prie jų prisideda ir Fujifilm bei Sony kompanijos. Apie sisteminių fotoaparatų pasirinkimą mėginsiu kurti atskirą sekciją ar straipsnį, bet užbėgant už akių šiuo metu profesionalams greičiausiai rekomenduočiau rinktis ką nors iš Canon, o mėgėjams / entuziastams - Fujifilm fotoaparatų.

Tad kokia būtų išvada? Jei jūsų nevaržo biudžetas, norite aukštos techninės nuotraukų kokybės (beje, tai niekaip nesusiję su menine nuotraukų kokybe) bei nemėgstate sunkių fotoaparatų - sisteminiai fotoaparatai kaip tik jums. Na o jei norite geriausio rezultato už mažiausią kainą, jus žavi mintis apie neįtikėtinai didžiulį objektyvų / foto priedų pasirinkimą ar tiesiog ieškote priemonės išmokti fotografuoti - veidrodiniai aparatai (bent jau šiuo metu) bus geresnis variantas.

Fotoaparatų gamintojai savo rinkas yra išskirstę pagal tam tikrus regionus. Kiekviename regione jie taiko skirtingą kainų politiką, todėl, pvz. Europoje ir Amerikoje parduodamų fotoaparatų kainos skiriasi (kai kuriais atvejais - gana ženkliai). Svarbu paminėti, jog skirtinguose regionuose taikomos skirtingos sąlygos fotoaparato ar jo priedo garantijai - gali būti, jog įranga bus aptarnaujama tik tame regione, kuriame ją pirkote, arba tik keliuose tarptautiniuose garantiniuose servisuose, esančiuose ne jūsų šalyje.

Vis dar atsiranda nežinančių, jog jei siuntinys įvertintas daugiau nei 22€ (jei siuntinį atsiunčia firma) arba 45€ (jei siuntinį siunčia privatus asmuo), siuntinys bus apmokestintas. Trumpai tariant, jei ant siuntinio užrašyta vertė viršija prieš tai minėtus skaičius, prie jos vertės būna pridedamas 21% PVM ir, priklausomai nuo prekės ir šalies, kelių procentų muito mokestis (mokesčiai netaikomi tuomet, kai siuntinys atsiųstas iš ES valstybės). Siuntiniui atėjus, mokesčius tektų susimokėti pašte arba muitinėje. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje muitai.lt.

Praeityje dažnai buvo bandoma apgauti muitininkus paprašant užsienyje esančių pardavėjų įrašyti mažesnę siuntinio vertę arba / ir siuntinio apraše pridėti, jog siuntinys yra dovana („GIFT“). Taip prekės stipriai atpigdavo, nors gavėjas rizikuodavo dvigubai: dingus siuntiniui jam būtų buvę grąžinta tik suma, įrašyta kaip siuntinio vertė (šiuo atveju - mažesnė vertė, mažesnė išmoka), arba šią apgavystę pastebėtų muitininkai ir būtų tekę susimokėti baudą arba atsisakyti siuntinio. Dabar muitinė dirba kruopščiau nei praeityje, dėl to siųstis šiuo būdu tapo dar rizikingiau, nors kai kurie iki šiol tai daro.

Kartais galite aptikti internetinę parduotuvę, kurioje jūsų ieškomas fotoaparatas gali kainuoti kone dvigubai pigiau nei kitose parduotuvėse. Praktiškai visais atvejais tai būna apgavystė. Kartais tai tebūna būdas išvilioti jūsų kreditinės kortelės duomenis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užmokėjus už fotoaparatą jums paskambina parduotuvės vadybininkas ir ima siūlyti brangių (su dirbtinai pakelta kaina) priedų fotoaparatui. Jei sutinkate pirkti priedus, galutinė fotoaparato kaina tampa panaši arba didesnė, nei būtumėte pirkę kitoje elektroninėje parduotuvėje. Jei atsisakote priedų, jums pranešama, jog šiuo metu fotoaparato pardavime nėra ir nežinia kada bus. Tam, kad išvengtumėte panašių situacijų, nuolatos tikrinkite el. parduotuvių reputaciją specialiose svetainėse.

Visai neblogas modernus būdas sutaupyti - siųstis fototechniką iš užsienio pasinaudojant tokiais tarpininkais kaip Shipzee, Eshopwedrop ar PirkEU. Net ir įvertinus visus galimus mokesčius, per juos perkant įmanoma pastebimai sutaupyti, o jų paslaugomis naudotis yra pakankamai saugu ir patogu. Taip, pats išmėginau asmeniškai - priekaištų neturiu, tik pagyrimus :)

Beje, Lietuvoje šiek tiek ažiotažo sukėlė ir keletas įžūlių bandymų pasipelnyti. Apgavystės schema dažniausiai tokia - siūloma parduoti aparatą, kurio nėra Lietuvoje (pardavėjas žada atsiųsti aparatą iš kitos šalies, pigiau) arba kuris yra pakankamai toli (pvz. pajūryje ar tiesiog atokiame Lietuvos krašte). Aparato kaina nustatoma tokia, kad būtų itin patraukli, kai kuriais atvejais net tariamai naujo aparato kaina būna 30% mažesnė už rinkos kainą. Paskambinus pardavėjui šis (primygtinai) siūlo pervesti avansą ar visą fotoaparato kainą, o pirkėjui sutikus ir pervedus pinigus tiesiog dingsta iš akiračio (neretai pakeičia savo telefono numerį). Tad būkite labai atsargūs!

Keletas mano pastebėjimų ir patarimų apie pirkimo ypatybes užsienyje ir Lietuvoje:

• Lietuvoje geriausia pirkti tuomet, kai jums svarbi technikos garantija ar kai tiesiog norite išsirinkti geriausią egzempliorių (aktualu perkant objektyvus). Kainų Lietuvoje galima rasti įvairių, dažnokai jos aukštesnės (ypač įvairiuose prekybos centruose) nei Europos Sąjungoje. Geriausia fototechniką pirkti specializuotose fototechnikos parduotuvėse (retkarčiais - prekybos centruose) per išpardavimus, akcijas, tačiau reikia sekti kainas, dažniau lankytis parduotuvių internetiniuose puslapiuose. Įdomu tai, kad neretai nuolaidą pardavėjai suteikia tiesiog apie ją paklausus.
• JAV visa technika kainuoja pastebimai pigiau (esant palankiam dolerio kursui). Pagrindinis trūkumas yra tas, jog jei siųsitės į Lietuvą, prie kainos pridėkite PVM ir (kai kuriais atvejais) muito mokesčius - tokiu atveju siuntimas tampa neracionalus. Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos. Pigiausias technikos gavimo iš JAV būdas - jei techniką internetu (šis prekybos būdas ten mažiau apmokestintas nei prekyba realiose parduotuvėse) jums nupirks ten esantis pažįstamas ir pats parveš į Lietuvą. Visgi išlieka dar vienas minusas - dažniausiai gaminių garantijos lieka JAV, net jei ir gamintojas suteikia vadinamąją „pasaulinę“ garantiją.
• Kinijoje stovi beveik visų didžiųjų fototechnikos gamintojų gamyklos, todėl neretai galima rasti itin gerų pasiūlymų. Pagrindinis minusas - kaip ir siunčiantis iš JAV, esant brangesnėms prekėms jums reikės sumokėti PVM ir muito mokesčius. Tad iš Kinijos geriausia siųstis fototechnikos priedus (įvairūs dangteliai, filtrai, studijinės technikos priedai ir kt.). Įspėju - atminties kortelės dažniausiai būna padirbtos (lėtesnės ir su mažesne talpa nei nurodyta skelbime). Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos (iš mano patirties - vis tiek greičiau nei iš JAV). Dažniausiai iš Kinijos perkama Ebay aukciono pagalba.
• Europos sąjungoje (neskaitant Lietuvos) technikos kainos labai įvairios. Svarbu tai, jog siunčiantis norimą prekę iš ES šalies nėra jokių muitų, dažniausiai kainos pateikiamos ir su PVM (nereikia mokėti atskirai). Prekės dažniausiai atkeliauja per 1-3 savaites nuo užsakymo dienos. Airijoje, Didžiojoje Britanijoje (ir kituose lietuvių pilnuose kraštuose) įmanoma nusipirkti techniką pigiau nei Lietuvoje, bet gerų kainų reikia ieškoti. Vokietijoje, skandinavų šalyse - brangoka. Įdomi išimtis - Lenkija, kur viskas dažniausiai pigiau (tiesa reikia sekti zloto kursą), bet labai reta Lenkų e-parduotuvė siunčia prekes į Lietuvą (tenka važiuoti arba pirkti per kurjerius). Svarbu paminėti ir tai, jog bet kurioje ES šalyje pirktas gaminys (būtinai su kvitu ar kitu pirkimo dokumentu!) turės Europoje galiojančią garantiją. Visgi jei naudojimo šalyje nebus gamintojo atstovybės, norint pasinaudoti garantija teks siųsti gaminį pardavėjui ar kreiptis į kitoje šalyje esančią atstovybę. Na o Lietuvoje pirktą sugedusį gaminį galima grąžinti pardavėjui net ir jei nėra gaminio atstovybės Lietuvoje.
• Rusijoje panašiai kaip ir Europos sąjungoje - įmanoma rasti ir pigesnės technikos, tačiau pastebimai sutaupyti greičiausiai nepavyks. Visgi tai gera vieta pirkti „analoginę“ techniką - juostinius fotoaparatus, rankinio fokusavimo objektyvus, juosteles, fotopopierių, galbūt ir ryškalus.
• Japonijoje rinka įdomi tuo, kad joje ne patys naujausi (pvz. bent metų senumo) fotoaparatų modeliai yra ženkliai pigesni. Deja, tai aktualu tik tiems, kurie techniką pirks nuvažiavę - siųstis iš Japonijos brangu.

Tai gana dažnas klausimas, kadangi naudotų fotoaparatų kainos yra tikrai viliojančios. Todėl aprašiau kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį perkant panaudotą fotoaparatą.

Visuomet pasidomėkite fotoaparato kilme. Jei pardavėjams jums atrodys įtartinas, geriau ieškokite kito. Tarp fotografų egzistuoja nerašytas susitarimas niekada nepirkti vogtų fotoaparatų, nes iš kiekvieno mūsų gali jis būti pavogtas. Na o neperkant vogtos technikos stabdomas juodosios rinkos progresas. Keli požymiai, kurie jums gali praversti siekiant atpažinti vagį:

• Parduodantysis nesako fotoaparato serijinio numerio arba sako, kad „nutrintas“. Tam tikrose duomenų bazėse galima pagal šį numerį pasitikrinti ar aparatūra nėra vogta. Tai geras būdas atbaidyti vagis dar prieš susitinkant su jais.
• Aparatą skubama parduoti. Dažniausiai vagis teigia, jog žada jau rytoj kur nors labai toli išvažiuoti ar aiškina, jog turi ir taip daug pirkėjų, todėl neturi laiko „terliotis“ su jumis. Dažnai kalbėjimo tonas yra grubokas, o pašnekovo balsas – nervingas.
• Kilmės istorija būna vieno ar dviejų sakinių. Dažniausiai bandoma įtikinti, kad fotoaparatą atidavė koks nors pažįstamas ir tema skubiai nukreipiama linkme „tai pirksi ar ne“. Panašus atsakymas būna į klausimą apie fotoaparato galimybes.
• Prie fotoaparato nebūna jokios papildomos įrangos ar dokumentacijos. Vienas dažniausių vogto fotoaparato požymių – nėra fotoaparato akumuliatoriaus kroviklio.
• Parduodamas pilnas darbinis fotožurnalisto ar operatoriaus komplektas, dažniausiai susidedantis iš profesionalaus aparato, 24-70/2.8 bei 70-200/2.8 objektyvų, atsarginių akumuliatorių, kuprinės ar foto krepšio. Paprašytas papasakoti plačiau, pardavėjas teigia tik tiek, kad komplektą paliko emigruojantis ar neturintis laiko prekiauti giminaitis.

Sužinokite kiek kadrų padaryta su fotoaparatu. Visi veidrodiniai fotoaparatai turi vieną „achilo kulną“ – tai fotoaparato užuolaidėlės. Priklausomai nuo fotoaparato klasės, jos gali tarnauti 50 000 (pigesni DSLR), 100 000 (vidutinės klasės DSLR) ar 300 000 kadrų (profesionalūs DSLR). Kai peržengiamas šis skaičius, fotoaparatas gali veikti sėkmingai ir toliau, arba pradėti elgtis nenuspėjamai (kai kurie kadrai bus tamsūs, kai kurie peršviesti). Pastaruoju atveju reikia užuolaidėles keisti, o šis „malonumas“ kainuoja nuo 100-300€. Todėl visuomet perkant yra aktualu sužinoti ar greitai reikės keisti užuolaidėles. Visgi ką daryti, jei pardavėju nepasitikite?

Dažniausiai naujesnės kartos aparatai informaciją apie padarytų kadrų kiekį įrašo į kiekvienos nuotraukos metaduomenis, kuriuos galima peržiūrėti tiek naudojant specializuotas programas, tiek ir internetinius puslapius. Tarkime vienas iš variantų - camerashuttercount.com ar myshuttercount.cominterneto svetainės, parodančios tikslią fotoaparato „ridą“ tiesiog įkėlus paskutinę fotoaparatu padarytą nuotrauką.

Išbandykite kaip veikia fotoaparatas. Nerekomenduočiau pirkti fotoaparato prieš tai jo neišbandžius - Lietuvoje (o tuo labiau pasaulyje) yra pasitaikiusių pakankamai nemažai apgavystės atvejų. Tad gana dažnas klausimas - ką reikia daryti, norint įsitikinti, ar fotoaparatas nėra pažeistas, ar tarnaus dar ilgai po pirkimo. Keletas mano pasiūlymų:

• Apžiūrėkite fotoaparato korpusą. Jei pamatysite nutrintų vietų - tai normalu, vadinas fotoaparatas buvo naudojamas (nebūtinai itin intensyviai). Svarbiausia jums turi būti tai ar aparato korpuse nėra matomi akivaizdūs įskilimai - tai indikuotų fotoaparato kritimo faktą.
• Pamėginkite palandžioti po fotoaparato meniu, išbandykite visus mygtukus, ratukus (jei yra), norėdami įsitikinti, kad visi jie veikia, juos lengva spausti (nėra užstrigę). Įjunkite integruotą blykstę, pabandykite su ja pafotografuoti. Pasitaiko atvejų, kad blykstės lempa būna sudegusi.
• Pabandykite padaryti keletą kadrų (keletą atskirų kadrų ir kadrų seriją) ant vieno iš prioritetinio režimo (programinio, diafragmos ar išlaikymo prioriteto). Jei kadrai per tamsūs arba per šviesūs, greičiausiai sugedusios fotoaparato užuolaidėlės.
• Diafragmos prioriteto režime pabandykite padaryti keletą kadrų su įvairiomis diafragmomis - nuo pačios atviriausios, iki uždariausios (pvz. F2.8, F5.6, F8, F16). Tai dažniausias testas perkant panaudotą objektyvą. Jei fotoaparatas atsisako veikti ir parodo klaidą, gali būti problemos su objektyvu. Dažnesni gedimai yra kontakto problemos (objektyvas išvis nefunkcionuoja), užstrigusios (neužsidarančios) užuolaidėlės.
• Padarykite kadrą uždėję ant objektyvo dangtelį (parametrai - išlaikymas ~1-3 sekundės, diafragma F8, jautrumas mažiausias įmanomas). Padarę kadrą įdėmiai peržiūrėkite jį ekranėlyje - jei matote spalvotų taškų, vadinasi LCD turi vadinamųjų „mirusių“ taškų (pikselių). Tai nėra didelis trūkumas, bet kartais tokie taškai erzina peržiūrint nuotraukas.
• Pafotografuokite su fotoaparatu įvairiais nustatymais ir paprašykite pardavėjo persiųsti jums tuos kadrus (galite iš anksto su savimi pasiimti atminties kortelę, jei turite). Namuose ramiai peržiūrėkite visus kadrus - ar jums priimtinas fotoaparato objektyvo aštrumas, kontrastas.
• Kai kurie trūkumai, pvz. sensoriaus įbrėžimas ar dulkės, dažniausiai matosi tik padidinus nuotrauką, todėl fotografavimo metu bus sudėtinga tai patikrinti (vėlgi šioje situacijoje praverstų atsinešta atminties kortelė). Šiems trūkumams išryškinti padarykite keletą vientiso fono nuotraukų (dangaus, lubų, sienos ar kt.) parinkę F22 diafragmą. Peržiūrėdami nuotraukas monitoriuje ieškokite tamsių taškų - jei jų pozicija kaitaliojant nuotraukas nekinta, tai yra dulkės ant sensoriaus. Tai dažnai pasitaikanti, tačiau nesunkiai ištaisoma problema (sensorius valo fotoservisai, paslaugos kaina ~8-15€). Sensoriaus įbrėžimus atskirti sunkiau, nes jie primena dulkes. Tai itin retai pasitaikanti (atsirandanti dėl grubiai valyto sensoriaus), tačiau praktiškai neištaisoma problema.

Išbandykite kaip veikia objektyvas. Kadangi ši tema jau pakankamai gerai išanalizuota kitose svetainėse, itin rekomenduoju paskaityti šį anglišką objektyvų apžiūros gidą.

Planuojant biudžetą fotoaparatui reikia įvertinti ir jo priedų kainą. Tam, kad galėtumėte iš anksto suplanuoti savo išlaidas, o ir neprisipirktumėte visko, ką rekomenduos pardavimo vadybininkas, susipažinkite su kai kuriais populiariausiais fotoaparatų priedais. Apie kiekvieną jų būtų galima greičiausiai parašyti ne ką mažesnį straipsnį, tačiau kol kas apsiribosiu glaustu jų apibūdinimu.

Beje, el. aukcione „eBay“ (retkarčiais - jau ir el. parduotuvėse) pakankamai paplitę gana pigūs fotoaparatų komplektai, kuriuose dažniausiai būna visi išvardinti fotoaparatų priedai. Deja, beveik visais atvejais tokiuose komplektuose dauguma priedų yra itin prastos kokybės: trikojai nepatvarūs, aparato dėklas nepritaikytas visiems šiems priedams, filtrai tamsina ar net blogina vaizdą, blykstė vos stipresnė nei integruota, atminties kortelės lėtos ir nepatikimo (neretai padirbtos), objektyvai beverčiai.

Nėra nieko apmaudžiau kaip nusipirkti fotoaparatą ir jau kitą dieną sužinoti, kad gamintojas išleido naujesnį modelį už beveik tokią pačią kainą. Taigi, kada geriausias metas rinktis fotoaparatą? Visuomet galite mėginti apsilankyti gandų svetainėse! Nors jų prognozės ne visuomet yra labai tikslios, tačiau retkarčiais apie naują gaminį galima sužinoti daug anksčiau nei pasirodo oficialus spaudos pranešimas apie jo pristatymą. Štai keletas tokių svetainių:

• Gandai apie Canon
• Gandai apie Nikon
• Gandai apie Pentax, Samsung
• Gandai apie Sony
• Gandai apie 4:3 sistemos dalyvius (Olympus, Panasonic, Fuji, Kodak, Leica, Sigma, Sanyo)
• Gandai apie visus gamintojus

Tikiuosi mano straipsnis padėjo šiek tiek giliau pažvelgti į DSLR rinkimosi ypatybes, tad užbaigti jį norėčiau keletu patarimu naujokams ir šiek tiek pažengusiems: