Prieš pradėdamas dėstyti savo mintis, norėčiau pabrėžti, jog šis straipsnis yra dalinai šališkas. Su mielu noru lauksiu laiškų, padėsiančių papildyti straipsnį ar ištaisyti neteisingai straipsnyje aprašytus faktus, tačiau subjektyvių vertinimų keisti nežadu, nors ir rizikuoju susilaukti (subjektyvios) kritikos iš patyrusių fotografų.
Šį straipsnį sukūriau vardan visų, pasimetusių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų (toliau – DSLR) rinkoje. Dar kartą priminsiu, jog į absoliutų objektyvumą nepretenduoju, tačiau viliuosi, jog padėsiu daugiau sužinoti apie fotoaparatus ir jų gamintojus, o galutinį sprendimą galėsite priimti patys. Vieną iš senesnių šio straipsnio versijų galite rasti žurnalo "FOTO" trečiame numeryje.
Šiuo metu rinkoje vyksta tektoniniai lūžiai, kuomet DSLR užleidžia pozicijas sisteminiams aparatams, tad per šiuos 2023 metus mėginsiu straipsnį atnaujinti prisitaikant prie nūdienos aktualijų. Svetainėje iki šiol galybė medžiagos prieinama nemokamai ir be jokių reklamų, todėl jei sutinkate su tokia politika, o galbūt šis straipsnis jums padėjo apsispręsti, kviečiu palaikyti svetainę finansiškai.
Na ir galiausiai, keletas postulatų, kuriuos derėtų įsiminti dar prieš pradedant giliau domėtis fotoaparatais:
Dažnas skaitytojas turbūt retoriškai paklaus – kodėl turėtų rūpėti atskiri fotoaparatų gamintojai, o ne jų modeliai? Svarbu suprasti tai, jog pirkdami DSLR tampate iš dalies priklausomi nuo vieno konkretaus gamintojo. Apetitas kyla bevalgant, todėl daugeliu atvejų su laiku įsigyto fotoaparato bei jo objektyvo nepakaks – norėsis kitokių objektyvų, papildomų priedų fotoaparatui. Tačiau jei tik tada pradėsite domėtis gamintojo pasiūla ir sužinosite, jog ji yra skurdi arba neprieinama finansiškai, galite skaudžiai nusivilti savo pradiniu pirkiniu. Tad prieš pradedant žvalgytis į konkrečius fotoaparatų modelius, siūlau įdėmiai peržvelgti šį skyrių, kuriame stengiaus glaustai pareiškti SUBJEKTYVIĄ nuomonę apie kiekvieną gamintoją bei pateikti kelias konkrečių fotoaparatų modelių rekomendacijas.
SVARBU: Informacija šioje lentelėje yra pasenusi ir paskutinį kartą atnaujinta 2018 m., tačiau palikau ją su viltimi atnaujinti netolimoje ateityje.
Šiuo metu lyderiaujantys DSLR gamintojai |
![]() |
![]() |
||
---|---|---|---|---|
Ne itin populiarūs, alternatyvūs DSLR gamintojai |
![]() |
![]() |
||
DSLR gamybą nutraukusios firmos |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Tai visgi, ką pirkti? Kadangi net ir visą straipsnį perskaitę (arba patingėję skaityti) kartais yra pasimetę, papildomai pateiksiu keletą trumpų rekomendacijų:
Na ir visų svarbiausia - kad ir kurį modelį bepasirinktumėte, BŪTINAI prieš pirkdami fotoaparatą jį išbandykite. Yra buvę begalė atvejų, kai pirkėjams užkliūdavo valdymo ar fotografavimo veidrodiniu aparatu subtilybės ir jie būdavo labai nepatenkinti savo pirkiniu.
Kiekvienas fotoaparatų gamintojas savo produktus yra suskirstęs į sąlygines klases. Skirtingoms klasėms priklausantys fotoaparatai pasižymi šiek tiek (tačiau ne radikaliai) skirtingomis savybėmis ir yra orientuoti į skirtingus vartotojus. Svarbu paminėti, jog tai nėra oficiali fotoaparatų klasifikacija, tačiau tikiuos ji pravers mėginant bent šiek tiek labiau susigaudyti aparatų skirtumuose.
Taigi, trumpai apie kiekvieną fotoaparatų klasę:
- pradedančiųjų klasė. Šiai klasei priklauso funkciškai ir techniškai apriboti fotoaparatai. Svarbu pastebėti, jog šie veidrodiniai fotoaparatai visgi padaro nemenką įspūdį (kokybės ir greičio prasme) iki tol kompaktinius fotoaparatus naudojusiems vartotojams, nes pasižymi pagrindinėmis veidrodinių fotoaparatų savybėmis (keičiami objektyvai, rankinis parametrų valdymas, greitas fokusavimas ir kt.). Visgi pradedančiųjų klasės DSLR neturi galimybės „subtiliai“ koreguoti kai kurių nustatymų (dažniausiai reikalingų įgudusiems fotografams), o jų sandara šiek tiek paprastesnė nei kitų klasių modelių. Tai idealus variantas pradedantiesiems, neplanuojantiems ar neapsisprendžiantiems daug investuoti į fotografiją tiek finansine, tiek žinių prasme.
- entuziastų klasė. Nuo pradedančiųjų klasės ši skiriasi gana nedaug: aparatai taip pat funkciškai šiek tiek riboti (tiesa, kiek mažiau), konstrukcija taip pat gana panaši į pradedančiųjų klasės aparatus (naudojamos tos pačios medžiagos). Šie DSLR labiausiai tinkami tiems, kas jau turėjo patirties su veidrodiniais fotoaparatais anksčiau, bet neplanuoja aparato naudoti labai intensyviam fotografavimui (nors praktikoje neretai naudoja). Tai taip pat geras kandidatas pradedantiesiems, kurie planuoja tobulėti fotografijos srityje.
- pusiau profesionalų klasė. Šiai klasei priklausantys aparatai dažniausiai pasižymi padidintu fiziniu atsparumu (tvirtesnis, sunkesnis, neretai dulkėms ir vandeniui atsparus korpusas), patikimesniu veikimu (naudojamos kokybiškesnės vidinės detalės), išplėstu funkcionalumu (neretai artimu profesionaliems fotoaparatams) bei neretai geresne nuotraukų kokybe dėl geresnio sensoriaus. Pusiau profesionalius aparatus labai mėgsta laisvai samdomi fotografai dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Šiuos DSLR mėgsta ir turtingesni pažengę fotografai, kurie dar prieš pirkdami aparatus suvokia ir tinkamai įvertina entuziastų klasės fotoaparatų apribojimus. Pradedantiesiems fotografams šis aparatas tebūtų visiškai bereikalingas pinigų švaistymas - kur kas geresnis variantas pirkti pradedančiųjų klasės aparatą ir investuoti į geresnį objektyvą.
- darbinė profesionalų klasė. Dėl itin išsamaus valdymo galimybių, greičio bei aukštos kokybės nuotraukų parametrų, juos neabejotinai renkasi didžioji dauguma profesionalų visame pasaulyje. Iš patirties galiu pasakyti, kad įsigiję tokius aparatus fotografai juos retai keičia - komerciškai užsiimantiems fotografija šie aparatai nėra brangūs, atsiperka greitai, o tarnauja tikrai labai ilgai.
- aukščiausia profesionalų klasė. Trumpai tariant, į šios klasės fotoaparatus sudėta viskas, kas geriausia. Aparatai pasiekia maksimalų kadrų per sekundę fotografavimo greitį esant maksimaliai kadro raiškai, jų korpusai yra itin atsparūs vandeniui ir dulkėms, o jautrūs sensoriai įgalina fotografuoti itin tamsiose vietose be papildomų šviesos šaltinių, išlaikydami neblogą nuotraukų kokybę. Šios klasės fotoaparatai - pagrindinis fotožurnalistų įrankis (ir tai ne kiekviena redakcija įperka juos), nors neretai naudojami ir mados ar vestuvių fotografų.
Gamintojas / klasė | |||||
---|---|---|---|---|---|
Canon | 1000D 1100D 1200D 100D 1300D 200D 2000D 4000D 250D |
300D 350D 400D 450D 500D 550D 600D 650D 700D 750D 760D 800D 77D 850D |
10D 20D 20Da 30D 40D 50D 60D 60Da 70D 80D 90D |
5D 5D Mark II 7D 5D Mark III 6D 7D Mark II 5Ds 5Ds R 5D Mark IV 6D Mark II |
1D 1Ds 1D Mark II 1Ds Mark II 1D Mark II N 1D Mark III 1D Mark IV 1Ds Mark III 1D X 1D C 1D X Mark II 1D X Mark III |
Nikon | D50 D40 D40x D60 D3000 D5000 D3100 D5100 D3200 D3300 D3400 D3500 |
D70 D70s D80 D90 D5200 D5300 D5500 D5600 |
D100 D200 D300 D300s D7000 D7100 D7200 D7500 |
D700 D600 D800 D800E D810 D810A D610 D750 Df D500 D780 D850 |
D1 D1X D1H D2X D2H D2Hs D3 D3S D3X D4 D4S D5 D6 |
Pentax | *ist DL *ist DL2 K110D K-m |
*ist DS *ist DS2 K100D K100D Super K200D K-x K-r K-500 K-S1 K-S2 |
*ist D K10D K20D K-30 K-50 K-70 KF |
K-7 K-5 K-5 II K-5 IIs K-3 K-3 II KP K-3 III |
K-1 K-1 II |
Sony | A200 A300 A230 A350 A380 A330 A290 A390 A450 |
A100 A500 A550 A33 A560 A580 A55 A35 A37 A57 A65 A58 A68 |
A700 A77 A77 II |
A850 A900 A99 A99 II |
|
Sigma | SD9 SD10 SD14 SD15 SD1 Merrill |
||||
Olympus | E-410 E-420 E-450 |
E-300 E-330 E-510 E-520 E-600 E-620 |
E-30 | E-1 E-3 E-5 |
|
Panasonic | DMC-L1 | DMC-L10 | |||
Fujifilm | S1 Pro S2 Pro S3 Pro S3 Pro UVIR S5 Pro IS Pro |
Pastaba: į lentelę įtraukti ne visi egzistavę DSLR (tik tiek, kurie buvo pagaminti nuo maždaug 2002 m.), pilkai pažymėti fotoaparatai - nebegaminami, o pažymėti skliausteliais - pristatyti (paskelbta apie jų planuojamą gamybą ir pasirodymo rinkoje datą), bet dar neparduodami aparatai. Taip pat lentelėje nerasite sisteminių fotoaparatų su keičiama optika, kadangi jie tiesiog negali būti vadinami DSLR.
Šiuo metu veidrodinių fotoaparatų rinka išgyvena nelengvus laikus - vis daugiau žmonių fotografuoja visuomet su jais esančiais itin ištobulėjusiais išmaniaisiais telefonais. Visgi ką daryti tiems, kuriems telefono kokybės vis dar nepakanka, tačiau tampytis sunkų, masyvų aparatą taip pat nėra didelis malonumas? Tam sukurta puiki alternatyva - sisteminiai aparatai (angl. „mirrorless camera“), kurie gali būti laikomi hibridiniu sprendimu, nes iš:
Sisteminių aparatų rinkoje yra tikrai daug - tiek, kad pakaktų sukurti klasifikaciją nuo paprasčiausių iki profesionalams skirtų gaminių. Tai reiškia, kad sisteminių aparatų savybių apibendrinimas yra nelengva užduotis, bet visgi pamėginsiu tai padaryti, mėgindamas įvertinti tiek privalumus, tiek ir neigiamas savybes.
Jei veidrodinių fotoaparatų pasaulyje neabejotinai lyderiauja Canon ir Nikon gamintojai, sisteminių fotoaparatų rinkoje prie jų prisideda ir Fujifilm bei Sony kompanijos. Apie sisteminių fotoaparatų pasirinkimą mėginsiu kurti atskirą sekciją ar straipsnį, bet užbėgant už akių šiuo metu profesionalams greičiausiai rekomenduočiau rinktis ką nors iš Canon, o mėgėjams / entuziastams - Fujifilm fotoaparatų.
Tad kokia būtų išvada? Jei jūsų nevaržo biudžetas, norite aukštos techninės nuotraukų kokybės (beje, tai niekaip nesusiję su menine nuotraukų kokybe) bei nemėgstate sunkių fotoaparatų - sisteminiai fotoaparatai kaip tik jums. Na o jei norite geriausio rezultato už mažiausią kainą, jus žavi mintis apie neįtikėtinai didžiulį objektyvų / foto priedų pasirinkimą ar tiesiog ieškote priemonės išmokti fotografuoti - veidrodiniai aparatai (bent jau šiuo metu) bus geresnis variantas.
Fotoaparatų gamintojai savo rinkas yra išskirstę pagal tam tikrus regionus. Kiekviename regione jie taiko skirtingą kainų politiką, todėl, pvz. Europoje ir Amerikoje parduodamų fotoaparatų kainos skiriasi (kai kuriais atvejais - gana ženkliai). Svarbu paminėti, jog skirtinguose regionuose taikomos skirtingos sąlygos fotoaparato ar jo priedo garantijai - gali būti, jog įranga bus aptarnaujama tik tame regione, kuriame ją pirkote, arba tik keliuose tarptautiniuose garantiniuose servisuose, esančiuose ne jūsų šalyje.
Vis dar atsiranda nežinančių, jog jei siuntinys įvertintas daugiau nei 22€ (jei siuntinį atsiunčia firma) arba 45€ (jei siuntinį siunčia privatus asmuo), siuntinys bus apmokestintas. Trumpai tariant, jei ant siuntinio užrašyta vertė viršija prieš tai minėtus skaičius, prie jos vertės būna pridedamas 21% PVM ir, priklausomai nuo prekės ir šalies, kelių procentų muito mokestis (mokesčiai netaikomi tuomet, kai siuntinys atsiųstas iš ES valstybės). Siuntiniui atėjus, mokesčius tektų susimokėti pašte arba muitinėje. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje muitai.lt.
Praeityje dažnai buvo bandoma apgauti muitininkus paprašant užsienyje esančių pardavėjų įrašyti mažesnę siuntinio vertę arba / ir siuntinio apraše pridėti, jog siuntinys yra dovana („GIFT“). Taip prekės stipriai atpigdavo, nors gavėjas rizikuodavo dvigubai: dingus siuntiniui jam būtų buvę grąžinta tik suma, įrašyta kaip siuntinio vertė (šiuo atveju - mažesnė vertė, mažesnė išmoka), arba šią apgavystę pastebėtų muitininkai ir būtų tekę susimokėti baudą arba atsisakyti siuntinio. Dabar muitinė dirba kruopščiau nei praeityje, dėl to siųstis šiuo būdu tapo dar rizikingiau, nors kai kurie iki šiol tai daro.
Kartais galite aptikti internetinę parduotuvę, kurioje jūsų ieškomas fotoaparatas gali kainuoti kone dvigubai pigiau nei kitose parduotuvėse. Praktiškai visais atvejais tai būna apgavystė. Kartais tai tebūna būdas išvilioti jūsų kreditinės kortelės duomenis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užmokėjus už fotoaparatą jums paskambina parduotuvės vadybininkas ir ima siūlyti brangių (su dirbtinai pakelta kaina) priedų fotoaparatui. Jei sutinkate pirkti priedus, galutinė fotoaparato kaina tampa panaši arba didesnė, nei būtumėte pirkę kitoje elektroninėje parduotuvėje. Jei atsisakote priedų, jums pranešama, jog šiuo metu fotoaparato pardavime nėra ir nežinia kada bus. Tam, kad išvengtumėte panašių situacijų, nuolatos tikrinkite el. parduotuvių reputaciją specialiose svetainėse.
Visai neblogas modernus būdas sutaupyti - siųstis fototechniką iš užsienio pasinaudojant tokiais tarpininkais kaip Shipzee, Eshopwedrop ar PirkEU. Net ir įvertinus visus galimus mokesčius, per juos perkant įmanoma pastebimai sutaupyti, o jų paslaugomis naudotis yra pakankamai saugu ir patogu. Taip, pats išmėginau asmeniškai - priekaištų neturiu, tik pagyrimus :)
Beje, Lietuvoje šiek tiek ažiotažo sukėlė ir keletas įžūlių bandymų pasipelnyti. Apgavystės schema dažniausiai tokia - siūloma parduoti aparatą, kurio nėra Lietuvoje (pardavėjas žada atsiųsti aparatą iš kitos šalies, pigiau) arba kuris yra pakankamai toli (pvz. pajūryje ar tiesiog atokiame Lietuvos krašte). Aparato kaina nustatoma tokia, kad būtų itin patraukli, kai kuriais atvejais net tariamai naujo aparato kaina būna 30% mažesnė už rinkos kainą. Paskambinus pardavėjui šis (primygtinai) siūlo pervesti avansą ar visą fotoaparato kainą, o pirkėjui sutikus ir pervedus pinigus tiesiog dingsta iš akiračio (neretai pakeičia savo telefono numerį). Tad būkite labai atsargūs!
Keletas mano pastebėjimų ir patarimų apie pirkimo ypatybes užsienyje ir Lietuvoje:
Tai gana dažnas klausimas, kadangi naudotų fotoaparatų kainos yra tikrai viliojančios. Todėl aprašiau kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį perkant panaudotą fotoaparatą.
Visuomet pasidomėkite fotoaparato kilme. Jei pardavėjams jums atrodys įtartinas, geriau ieškokite kito. Tarp fotografų egzistuoja nerašytas susitarimas niekada nepirkti vogtų fotoaparatų, nes iš kiekvieno mūsų gali jis būti pavogtas. Na o neperkant vogtos technikos stabdomas juodosios rinkos progresas. Keli požymiai, kurie jums gali praversti siekiant atpažinti vagį:
Sužinokite kiek kadrų padaryta su fotoaparatu. Visi veidrodiniai fotoaparatai turi vieną „achilo kulną“ – tai fotoaparato užuolaidėlės. Priklausomai nuo fotoaparato klasės, jos gali tarnauti 50 000 (pigesni DSLR), 100 000 (vidutinės klasės DSLR) ar 300 000 kadrų (profesionalūs DSLR). Kai peržengiamas šis skaičius, fotoaparatas gali veikti sėkmingai ir toliau, arba pradėti elgtis nenuspėjamai (kai kurie kadrai bus tamsūs, kai kurie peršviesti). Pastaruoju atveju reikia užuolaidėles keisti, o šis „malonumas“ kainuoja nuo 100-300€. Todėl visuomet perkant yra aktualu sužinoti ar greitai reikės keisti užuolaidėles. Visgi ką daryti, jei pardavėju nepasitikite?
Dažniausiai naujesnės kartos aparatai informaciją apie padarytų kadrų kiekį įrašo į kiekvienos nuotraukos metaduomenis, kuriuos galima peržiūrėti tiek naudojant specializuotas programas, tiek ir internetinius puslapius. Tarkime vienas iš variantų - camerashuttercount.com ar myshuttercount.cominterneto svetainės, parodančios tikslią fotoaparato „ridą“ tiesiog įkėlus paskutinę fotoaparatu padarytą nuotrauką.
Išbandykite kaip veikia fotoaparatas. Nerekomenduočiau pirkti fotoaparato prieš tai jo neišbandžius - Lietuvoje (o tuo labiau pasaulyje) yra pasitaikiusių pakankamai nemažai apgavystės atvejų. Tad gana dažnas klausimas - ką reikia daryti, norint įsitikinti, ar fotoaparatas nėra pažeistas, ar tarnaus dar ilgai po pirkimo. Keletas mano pasiūlymų:
Išbandykite kaip veikia objektyvas. Kadangi ši tema jau pakankamai gerai išanalizuota kitose svetainėse, itin rekomenduoju paskaityti šį anglišką objektyvų apžiūros gidą.
Planuojant biudžetą fotoaparatui reikia įvertinti ir jo priedų kainą. Tam, kad galėtumėte iš anksto suplanuoti savo išlaidas, o ir neprisipirktumėte visko, ką rekomenduos pardavimo vadybininkas, susipažinkite su kai kuriais populiariausiais fotoaparatų priedais. Apie kiekvieną jų būtų galima greičiausiai parašyti ne ką mažesnį straipsnį, tačiau kol kas apsiribosiu glaustu jų apibūdinimu.
Objektyvas | Būtinas. Nors šį priedą miniu straipsnyje dažnai, vis dar sulaukiu laiškų, kuriuose žmonės klausia ar neišeitų taupymo tikslais iš pradžių apsieiti ir be objektyvo. Gal ir išeitų, tačiau be jo fotoaparatas nedirbs - tai privaloma fotoaparato detalė. Beje, kompaktiniai fotoaparatai ir išmanieji telefonai taip pat turi objektyvus, tik šie dažniausiai yra kur kas mažesni ir jų neįmanoma pakeisti. Tiesa, KOKĮ objektyvą išsirinkti prie fotoaparto - ilgas klausimas, į kurį pamėginau atsakyti šiame straipsnyje. |
---|---|
Atminties kortelė | Būtina. Tai dar vienas labai svarbus komponentas, be kurio jūsų fotoaparatas tiesiog neišsaugos nuotraukų. Atminties kortelės skiriasi tipu, talpa, greičiu ir gamintoju. Tipas - tai atminties kortelės formatas, kuris dažniausiai būna nurodytas fotoaparato instrukcijoje (įprastai SD / SDHC / SDXC). Talpa, žymima GB (gigabaitais), susijusi su nuotraukų kiekiu, tilpsiančiu į fotoaparatą (8-16 GB - aukso viduriukas šiuolaikiniams aparatams). Greitis nusako įrašymo į kortelę ir nuskaitymo spartą (žymimas pvz. "400x" arba "Class "10"). Gamintojas, galima sakyti, nusako atminties kortelės patikimumą (vieni patikimiausių - Sandisk, Lexar). |
Filtras objektyvui | Pageidautinas. Pagrindinė priežastis pirkti filtrą - objektyvo apsauga. Kur kas lengviau pakeisti 15-45€ kainuojantį filtrą nei subraižytą priekinį objektyvo stiklą. Apsaugai geriausia naudoti UV arba Protective užrašais pažymėtus filtrus. Jei tai pirmasis jūsų aparatas arba nesate tikri ką perkate, jums TIKRAI nereikalingas visas filtrų rinkinys (neretai jį „įbruka“ pardavėjai; dažniausiai tai UV, Skylight ir poliarizacinis filtrai). |
Foto kuprinė / krepšys | Pageidautinas. Nors DSLR galima nešiotis bet kur, jį geriau patausoti. Specialus dėklas aparatui dažniausiai turi paminkštinimus (kritimo atveju) bei, priklausomai nuo dydžio, įvairių dėklų objektyvams, atminties kortelėms, baterijoms ir kitiems priedams. Krepšys, kuprinė ar dėklas - spręsti jums, išsirinkite patogiausią (geriausia pamėginti susidėti techniką tiesiog parduotuvėje). Pats teikiu prioritetą kuprinėms, nes nuo krepšių greitai paskausta petį. |
Papildomas akumuliatorius | Pageidautinas. Nėra nieko nemaloniau kaip vidury kokio nors renginio išsekęs akumuliatorius, kurį prieš išeidami pamiršote įkrauti. Kadangi įkrovimas užtrunka bent valandą, geriau atsargumo dėlei nešiotis antrą akumuliatorių. Jis taip pat labai vertingas ilgesnėse kelionėse. Visgi nelabai rekomenduočiau akumuliatoriaus ieškoti Ebay, nes tikimybė įsigyti prastoką akumuliatorių yra gana didelė. |
Objektyvo „pieštukas“ | Pageidautinas. Tai apie 10€ kainuojantis storo pieštuko formos objektyvo valiklis (angl. lenspen). Vienoje jo pusėje yra šepetėlis, kitoje - švelnus valiklis. Nors ir ne pirmo būtinumo prekė, tačiau tai puikus įrankis tiek objektyvo, tiek filtrų valymui, kurį turėtų turėti kiekvienas fotografas. |
Baterijų laikiklis | Nebūtinas. Kai kuriems fotoaparatams galima įsigyti tokią gražiai prie fotoaparato apačios priglundančią „dėžutę“ (kartais vadinamą baterijų rankena), į kurią įsideda ne vienas, o du fotoaparato akumuliatoriai. Jos privalumai: pailgėja fotoaparato darbas, patogiau fotografuoti vertikaliai (papildomi mygtukai, geresnė ergonomika). Trūkumai: padidėja aparato dydis ir svoris, baterijų laikikliai nepigūs. Šį priedą geriausia pirkti kurį laiką jau pafotografavus, susipažinus geriau su fotoaparatu ir jo ergonomika. Galbūt nedidelė išimtis Canon xxxD (850D ir t.t.) serija - su baterijų laikikliu juos paimti į ranką pasidaro neįtikėtinai patogu. |
Trikojis | Nebūtinas. Naudingas fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis ar naktį, tačiau daugeliui pradedančiųjų fotografų jis būna tik papildomas balastas, panaudojamas kartą ar kelis kartus per metus (geriau pasiskolinti / nuomotis). Be to, geras stovas kainuoja nemažai (o ir išsirinkti sunku); pigūs stovai dažnai mėgsta gesti (nepatvarios detalės), retai yra patogūs, nėra stabilūs. Tad geriausia stovo pirkimą atidėti vėlesniam laikui. |
Blykstė | Nebūtina. Nors tai geras priedas, tačiau blykstės privalumai, mano nuomone, atsiskleidžia tik šiek tiek pažengus fotografijoje. Taip, aparatas lengviau fokusuos tamsoje ir galėsite apšviesti kiek tolimiau esančius objektus, bet jei jūsų tikslas yra gražios nuotraukos, geriau iš pradžių investuokite į žinias (pvz. fotografijos kursai ar knyga). |
Beje, el. aukcione „eBay“ (retkarčiais - jau ir el. parduotuvėse) pakankamai paplitę gana pigūs fotoaparatų komplektai, kuriuose dažniausiai būna visi išvardinti fotoaparatų priedai. Deja, beveik visais atvejais tokiuose komplektuose dauguma priedų yra itin prastos kokybės: trikojai nepatvarūs, aparato dėklas nepritaikytas visiems šiems priedams, filtrai tamsina ar net blogina vaizdą, blykstė vos stipresnė nei integruota, atminties kortelės lėtos ir nepatikimo (neretai padirbtos), objektyvai beverčiai.
Nėra nieko apmaudžiau kaip nusipirkti fotoaparatą ir jau kitą dieną sužinoti, kad gamintojas išleido naujesnį modelį už beveik tokią pačią kainą. Taigi, kada geriausias metas rinktis fotoaparatą? Visuomet galite mėginti apsilankyti gandų svetainėse! Nors jų prognozės ne visuomet yra labai tikslios, tačiau retkarčiais apie naują gaminį galima sužinoti daug anksčiau nei pasirodo oficialus spaudos pranešimas apie jo pristatymą. Štai keletas tokių svetainių:
Tikiuosi mano straipsnis padėjo šiek tiek giliau pažvelgti į DSLR rinkimosi ypatybes, tad užbaigti jį norėčiau keletu patarimu naujokams ir šiek tiek pažengusiems: