Kaip išsirinkti gerą fotoaparatą?

Šį straipsnį sukūriau vardan visų, pasimetusių skaitmeninių fotoaparatų rinkoje. Viliuosi, jog padėsiu daugiau sužinoti apie fotoaparatus ir jų gamintojus, o galutinį sprendimą galėsite priimti patys. Vieną iš senesnių šio straipsnio versijų galite rasti žurnalo "FOTO" trečiame numeryje.

Kuomet dar tik pradėjau kurti šį straipsnį, fotografijos pasaulyje karaliavo veidrodiniai fotoaparatai (toliau – DSLR) ir didžiąją straipsnio dalį buvau dedikavęs būtent jiems. Šiuo metu rinkoje vyksta tektoniniai lūžiai, kuomet DSLR užleidžia pozicijas sisteminiams arba dar vadinamiems beveidrodiniams aparatams (toliau – MILC), o kompaktinių skaitmeninių fotoaparatų rinką beveik galutinai išstūmė išmanieji telefonai.

Sukurti, prižiūrėti ir nuolatos atnaujinti tokį kiekį medžiagos yra nemenkas iššūkis, todėl tą pavyksta padaryti ne taip dažnai kaip norėtųsi. Tad jei manote, jog ši veikla yra prasminga ir norėtumėte dažnesnių atnaujinimų bei naujų straipsnių, kviečiu paremti svetainę.

Na ir galiausiai, keletas postulatų, kuriuos derėtų įsiminti dar prieš pradedant giliau domėtis fotoaparatais:

Kadangi gyvename pasaulyje, kuriame visi skuba, nusprendžiau pradėti nuo rekomendacijų – jei fotografija jus išties domina arba tiesiog smalsu kodėl rekomendavau vieną ar kitą fotoaparatą, kviečiu perskaityti ir likusius straipsnio skyrelius. Taigi, tarkim jūs esate statistinis lietuvis, kuris ieško nesudėtingo naudoti, gera nuotraukų kokybe pasižyminčio veidrodinio fotoaparato šeimos, buities ar kelionių vaizdams įamžinti. Tad ką pasirinkti?

• Dažniausiai mano rekomenduojamas yra veidrodinis fotoaparatas Nikon D3500 su 18-105 VR ar 18-140 VR objektyvu. Tai vienas draugiškiausių fotoaparatų pradedantiesiems su itin universaliu (turint omeny kainą) objektyvu ir bene geriausias man žinomas kainos / kokybės variantas. Net ir turint omeny faktą, jog netolimoje ateityje veidrodinių fotoaparatų gamyba bus nutraukiama, aš neabejoju, kad tai yra geras pasirinkimas ir jus džiugins ilgai.
• Jei turite kiek didesnį biudžetą ar tiesiog ieškote naujausiomis technologijomis paremto fotoaparato, labai rekomenduočiau Fujifilm X-S10 su XF 18-55 arba XF 16-80 objektyvu. Tai labai geras sisteminis fotoaparatas, kuris ne tik pasižymi puikia nuotraukų kokybe, bet ir turi stabilizuotą sensorių. Tai reiškia, jog bet kuris ant jo uždėtas objektyvas taip pat bus stabilizuotas, todėl galėsite mažiau jaudintis dėl išplaukusių nuotraukų fotografuojant prastesnio apšvietimo sąlygomis. Apskritai Fujifilm gamina ir daugiau neblogų fotoaparatų, todėl jei pastarojo neįperkate, patarčiau pasidomėti Fujifilm X-T200 ar X-T30 II modeliais. Nors jie stabilizacijos neturi, tačiau pasižymi taip pat labai gera nuotraukų kokybe ir išsamiu funkcionalumu.
• Kiek rimčiau susidomėjusius fotografija (su mintimi, kad ateityje šio hobio nenutrauksite ir tobulėsite) kviesčiau labiau pasidomėti Canon gaminamais sisteminiais fotoaparatais. Labiau pradedantiesiems tiktų Canon R50, o pažengusiems – Canon R7 ar Canon R8. Šis gamintojas šiuo metu užima itin didelę rinkos dalį, todėl ateityje tikrai galėsite džiaugtis milžiniška objektyvų ir kitų foto priedų pasiūla (tai gera investicija).
• Jei ieškote tiesiog mažo fotoaparato, o objektyvai ir kiti priedai jūsų nedomina, pasidomėkite Sony RX100 VII. Tai kompaktiškas fotoaparatas su ganėtinai universaliu objektyvu, todėl juo padaryti vaizdai tikrai visa galva lenkia bet kurio išmaniojo telefono rezultatus.
• Jei dievinate būtent portretus, tiesiog privalau rekomenduoti Canon 6D Mark II. Taip, žinau, veidrodinių fotoaparatų gamyba bus nutraukiama, tačiau tai yra tiesiog neįtikėtinas fotoaparatas. Savo nuotraukų kokybe jis prilygsta ar netgi lenkia dalį sisteminių fotoaparatų, yra pilno kadro (pavyks išgauti itin gražų, išsiliejusį vaizdą už fotografuojamo objekto), o kainuoja gerokai pigiau nei analogas sisteminių fotoaparatų pasaulyje. Na o pridėję sakykim Canon 50/1.4 objektyvą turėsite neįtikėtiną įrankį portretams. Beje, siūlyčiau pasidomėti ir naudotais šio aparato ir objektyvo variantais – dažniausiai jie būna pakankamai geros kokybės, o sutaupyti pavyks ženkliai.
• Galbūt filmuojate daugiau nei fotografuojate ir tuo žadate užsiimti profesionaliai? Tuomet jums labiausiai turėtų rūpėti Panasonic GH serijos fotoaparatai, pasižymintys itin išsamiais filmavimo nustatymais, sensoriaus stabilizacija ir puikia ergonomika (teko praktiškai mėginti kiek ankstesnį šios serijos modelį).
• Įprastinėms fotografijos pakanka telefono? Tuomet jums patiks Samsung Galaxy S23 Ultra arba iPhone Pro serija (pvz. 14 versija). Žinoma, tai nėra visavertis pakaitalas dedikuotam fotoaparatui, tačiau būtent šie modeliai išgauna maksimalią nuotraukų kokybę su integruota foto įranga.

Na ir visų svarbiausia - kad ir kurį modelį bepasirinktumėte, būtinai prieš pirkdami fotoaparatą jį išbandykite (tiesiog priminsiu, kad pirkdami fotoaparatą iš interneto parduotuvės Lietuvoje galite jį grąžinti per 14 dienų). Yra buvę begalė atvejų, kai pirkėjams užkliūdavo valdymo ar fotografavimo veidrodiniu aparatu subtilybės ir jie būdavo labai nepatenkinti savo pirkiniu.

Nors apie skaitmeninius veidrodinius fotoaparatus yra sukurta begalė straipsnių, knygų ar vaizdo pamokų, visgi pamėginsiu trumpai papasakoti kodėl šie aparatai iki šiol yra vienas svarbiausių įrankių fotografijos pasaulyje. Trumpai tariant, tai yra fotoaparatai su keičiamais objektyvais, kurie dažniausiai pasižymi išsamiu nustatymų valdymu, greitu fokusavimu, gera išgaunamų nuotraukų kokybe. Pamenu kuomet dar tik pradėjau domėtis fotografija, mane labiausiai žavėjo portretai su itin „išplaukusiu“ fonu – šis efektas geriausiai išgaunamas būtent veidrodinių fotoaparatų pagalba.

Veidrodiniais šie aparatai vadinami todėl, kad savo konstrukcijoje turi nedidelį veidrodėlį, kurio paskirtis – iš objektyvo ateinančią šviesą nukreipti į fotoaparato ieškiklį (vadinamąją „akutę“). Kuomet fotografuojate, veidrodėlis nusileidžia, o visa šviesa keliauja tiesiai ant fotoaparato sensoriaus. Šis savo ruožtu šviesą paverčia elektriniais signalais, iš kurių suformuojama skaitmeninė nuotrauka. Tas pats vyksta ir įjungus vaizdo rodymą ekranėlyje. Labai panašus principas galiojo ir pirmuosiuose veidrodiniuose fotoaparatuose (SLR), sukurtuose daugiau nei prieš 100 metų, tiesiog vietoj fotoaparato sensoriaus juose būdavo foto juostelė.

Verta paminėti, kad bene svarbiausia DSLR dalis yra jo sensorius – kuo šis geresnis, tuo yra išgaunamos aiškesnės, ryškesnės nuotraukos (ypač tai aktualu, kuomet šviesos yra mažiau). Dažniausiai sensorių charakterizuoja dvi jo savybės – jo taškų kiekis ir dydis:

• Raiška arba taškų kiekis yra matuojamas megapikseliais ir nusako kokio (maksimalaus) dydžio nuotrauką gausite. Itin svarbu paminėti, kad nuotraukos dydis beveik nėra susijęs su sensoriaus kokybe – galima išgauti nors ir 200 mpix nuotrauką, tačiau jos kokybė bus tokia bloga, kad gali prilygti 12 mpix telefonu fotografuotam vaizdui. Tad sensoriaus kokybę geriau vertinti pagal testus atliekančių specialistų išvadas (pvz., dxomark.com) ar realių vaizdų palyginimus (pvz., dkamera.de ar dpreview.com).
• Sensoriaus dydis yra matuojamas milimetrais ir lemia galutinę nuotraukų kokybę. Nors subtilybių yra daugiau, iš esmės kuo didesnis sensorius, tuo aiškesnės nuotraukos, ypač esant sudėtingesnio apšvietimo sąlygoms. Įprastai veidrodiniuose aparatuose naudojami keli sensorių dydžiai – pilno kadro (angl. Full Frame), sumažinto kadro (APS-C) ir „keturių trečiųjų“ (MFT).

Labai svarbu paminėti, kad nors šiuo metu rinkoje vis dar yra nemažai DSLR modelių, praktiškai visi pagrindiniai jų gamintojai yra pažadėję nutraukti jų gamybą iki maždaug 2025 m. ir pereiti prie sisteminių fotoaparatų vystymo.

Sisteminiai fotoaparatai buvo pristatyti kaip naujesnė, modernesnė alternatyva veidrodiniams aparatams, apjungiant iki tol egzistavusių fotoaparatų savybes:

• Iš veidrodinių fotoaparatų paveldėjo galimybę keisti objektyvus, fokusavimo bei fotografavimo spartą, gerą nuotraukų kokybę užtikrinantį didesnį sensorių
• Iš kompaktinių fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų paveldėjo nedidelį dydį ir svorį, išsamias filmavimo galimybes, naudojimo paprastumą, įvairius integruotus fotografavimo režimus (angl. presets) bei konkurencingą kainą

Techniškai nuo veidrodinių fotoaparatų sisteminiai skiriasi tik viena detale – jie neturi veidrodėlio, todėl šviesa pro objektyvą keliauja tiesiai ant sensoriaus, todėl ekranėlis ir vaizdo ieškiklis (jei yra) rodo tą patį vaizdą. Įdomu tai, kad panaikinus veidrodėlį sutaupoma vietos, todėl galima gaminti kompaktiškesnius objektyvus ir fotoaparatus.

Kita inovacija, kuria pasižymi nemažai sisteminių aparatų – tai vaizdo stabilizacija, kurią atlieka sensorius. Tokių veidrodinių aparatų yra pagaminę tik Sony ir Pentax, kai kone kiekvienas sisteminių aparatų gamintojas turi fotoaparatų, pasižyminčių šia technologija. Praktiškai tai reiškia, kad pagaliau nebereikės taupyti objektyvams su stabilizacija – bet koks ant aparato uždėtas objektyvas taps stabilizuotu.

Šiuo metu rinkoje yra yra tikrai daug sisteminių aparatų – įrankių sau ras tiek pradedantieji, tiek ir profesionalai. Tai reiškia, kad sisteminių aparatų apibendrinimas yra nelengva užduotis, bet visgi pamėginsiu tai padaryti, mėgindamas įvertinti tiek jų privalumus, tiek ir neigiamas savybes:

• Nuotraukų kokybė. Gana įvairi, todėl prieš juos perkant tiesiog privaloma panaršyti aparatų apžvalgas su sensorių kokybės testais. Visgi nagrinėdamas testus susidariau nuomonę, kad dauguma šiuolaikinių sisteminių aparatų sensoriai pakankamai kokybiški ir beveik nesiskiria nuo sensorių, naudojamų veidrodiniuose fotoaparatuose.
• Fokusavimo sparta ir garsas. Labai priklauso nuo konkretaus fotoaparato ir didžiausi skirtumai išryškėja fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis. Galiu iš praktikos pasakyti, kad aukštos kokybės sisteminiai fotoaparatai įprastai fokusuoja tiksliau, greičiau ir tyliau nei panašios klasės veidrodiniai fotoaparatai. Tai pasiekiama dirbtinio intelekto pagalba, kuris integruotas į naujausius sisteminių aparatų modelius.
• Objektyvų suderinamumas. Dauguma sisteminių aparatų naudoja objektyvus, kurie nėra suderinami su tų pačių gamintojų veidrodiniais aparatais. Taip, egzistuoja perėjimai, kurie suteikia galimybę veidrodinių aparatų objektyvus naudoti su sisteminiais, tačiau taip prarandamas vienas pagrindinių sisteminio aparatų privalumų - maži gabaritai ir svoris.
• Dydis ir svoris. Praktiškai visi sisteminiai aparatai yra mažesni bei daugeliu atvejų lengvesni už analogiškus veidrodinius aparatus - būtent mažesni gabaritai būna viena iš priežasčių kodėl žmonės renkasi sisteminius aparatus. Visgi nors aparatai ir maži, didesnė dalis jiems skirtų objektyvų yra didoki (dažnai didesni už patį fotoaparatą), tad aparato ir objektyvo kombinacijos „maža“ pavadinti tiesiog neišeina. Net ir uždėjus itin kompaktiškus objektyvus (angl. pancake lenses) juos vis tiek būna sunku „įgrūsti“ į kišenę.
• Kaina. Ji gali nuvilti - didesnė dalis aparatų yra brangesni nei analogiškos klasės veidrodiniai fotoaparatai. Dar didesnis nusivylimas gali kilti pamačius objektyvų kainas, kurios viršija veidrodinių fotoaparatų objektyvų kainas.

Gana ilgą laiką veidrodiniai fotoaparatai buvo fotografijos entuziastams, o nenorinčius gilintis į fotografijos subtilybes, bet siekiančius geresnės nuotraukų kokybės gelbėjo kompaktiniai fotoaparatai. Visgi šiuo metu veidrodinius fotoaparatus baigia išstumti sisteminiai, o kompaktinių fotoaparatų rinką beveik „prarijo“ išmanieji telefonai. Tad ar verta investuoti į kompaktinius fotoaparatus?

Bloga žinia yra tai, jog beveik visi fotoaparatų gamintojai drastiškai sumažino gamybą – jei 2008 m. buvo pagaminta apie 110 mln. kompaktinių fotoaparatų, tai 2021 m. rinką pasiekė tik 3 mln., o tai sudaro net 97% rinkos kritimą. Visgi visiško šių aparatų išnykimo neprognozuočiau – taip, nuosmukis yra, tačiau poreikis nedideliems, kokybiškiems fotoaparatams išliko, o ir dauguma gamintojų šiuo metu siūlo tik geriausiai laiko patikrintus gaminius. Mano asmenine nuomone šiuo metu pats geriausias kompaktinis fotoaparatas yra Sony RX100 VII. Jei netinka jo kaina, siūlyčiau išsirinkti kurį nors senesnį Sony RX100 modelį (pvz. V kartos) arba Sony ZV-1, jei labiau mėgstate filmuoti nei fotografuoti. Visai neblogas variantas yra ir Panasonic Lumix LX100 II (kadaise teko pačiam bandyti bei gerą įspūdį palikusį jo pirmtaką), tačiau jį gali būti kiek sunkiau rasti parduotuvėse.

Beje, net jei tokio aparato greičiausiai nedaug kam prireiks, visgi norėčiau atkreipti dėmesį į Nikon Coolpix P1000. Tai unikalus gaminys, kuris nepaisaint mažų gabaritų pasižymi sunkiai suvokiamomis priartinimo galimybėmis – Youtube radau netgi vaizdo įrašą, kuriame įamžinta skriejanti tarptautinė kosminė stotis. Taip pat teko girdėti, kad dėl nedidelių gabaritų ir pakankamai neblogos nuotraukų kokybės šį fotoaparatą įsigudrino naudoti ir karinė žvalgyba.

Nors išmaniuosiuose telefonuose integruoti fotoaparatai vargu ar kada prilygs veidrodiniams ar sisteminiams aparatams, jie pakankamai nemažai patobulėję ir pasižymi unikaliu privalumu – yra visuomet šalia. Patys geriausi modeliai turi keletą integruotų objektyvų, greitai fokusuoja ir išgauna santykinai neblogą nuotraukų kokybę mažo apšvietimo sąlygomis.

Pagrindinis telefonuose integruotų fotoaparatų Achilo kulnas yra sensorius – kuo šis mažesnis, tuo prastesnė ir nuotraukų kokybė. Kadangi niekas nenori milžiniškų telefonų, mažų sensorių trūkumus mėginama maskuoti programiškai – prieš parodant vaizdą naudotojui būna atliekamos programinės vaizdo korekcijos, skaitmeniniams triukšmams šalinti pasitelkiami specialūs algoritmai ar netgi dirbtinis intelektas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad rezultatai iš pirmo žvilgsnio būna tikrai neblogi... iki kol nepradedi nuotraukos artinti. O būtent smulkesnėse detalėse ir pradeda ryškėti įprastų fotoaparatų privalumai.

Ieškodamas geriausiai fotografuojančio telefono (angl. camera phone) ištyrinėjau ne vieną apžvalgą. Nors nuomonių yra įvairių, dauguma apžvalgininkų sutinka, kad šiuo metu geriausiai fotografuojantis telefonas yra Samsung S23 Ultra. Jei jūsų neatstumia dizainas ir tenkina kitos išmaniojo telefono savybės, alternatyva gali būti Google Pixel 7 Pro. Ne ką prastesnis variantas yra ir iPhone 14 Pro (jei atvirai – net ir senesni iPhone Pro serijos modeliai), tačiau jam šiek tiek prasčiau sekasi su vaizdo priartinimu. Vienu metu buvau susižavėjęs Huawei P60 Pro ir senesniais šio serijos modeliais, tačiau pažiūrėjus į nuotraukų pavyzdžius tenka pripažinti, kad konkurentai visgi stipresni.

Canon yra absoliutus lyderis tiek veidrodinių, tiek sisteminių fotoaparatų rinkoje. Kadangi Canon gamina pačią įvairiausią foto techniką, jų gaminiais naudojasi tiek mėgėjai, tiek ir profesionalai. Nepaisaint to, visgi rinktis Canon rekomenduočiau labiau būtent profesionalams - mėgėjams konkurentai siūlo šiek tiek įdomesnių variantų, ypač jei tai yra pirmasis jūsų veidrodinis ar sisteminis fotoaparatas. Plačiau...

Nikon yra foto technikos milžinas, kuris veidrodinių fotoaparatų rinkoje nuolat konkuravo su Canon dėl pirmosios vietos. Nikon yra pagaminę neįtikėtiną kiekį įvairiausių objektyvų ir kitų priedų, todėl ši firma išlieka reikšminga tiek mėgėjų, tiek profesionalų tarpe. Nors Nikon gamina ir įdomių sisteminių fotoaparatų, juos labiau rekomenduočiau profesionalams, kurie iki tol fotografavo Nikon technika. Plačiau...

Sony visuomet buvo stiprus konkurentas veidrodinių fotoaparatų rinkoje, kadangi turėjo gerą objektyvų ir fotoaparatų arsenalą. Dėl gana nemažos kainos jų gaminiai buvo labiau populiarūs tarp profesionalų. Šiuo metu Sony itin aktyviai dirba sisteminių fotoaparatų rinkoje, yra sukūrę reikšmingų inovacijų ir tik nesenai lyderio pozicijas iš jų perėmė Canon. Galima sakyti, kad Sony yra įtakingas gamintojas, kurį mėgsta tiek mėgėjai, tiek ir profesionalai. Plačiau...

Fujifilm veidrodiniai fotoaparatai tebuvo keli nišiniai gaminiai, tuo tarpu sisteminių fotoaparatų rinkoje - visai kita šneka. Fujifilm sisteminiai fotoaparatai visuomet pasižymėjo itin gerais sensoriais, mažais gabaritais ir patraukliu dizainu, todėl jie išlieka itin populiarūs mėgėjų tarpe. Visgi šiuo metu Fujifilm siūlo ir visai neblogų objektyvų bei kitų priedų, tad juos galėčiau rekomenduoti ir daliai profesionalų. Plačiau...

Olympus veidrodiniai fotoaparatai buvo ganėtinai patraukli alternatyva rinkos lyderiams, tačiau gamintojas nepasižymėjo didele priedų gausa, o ir jų kainos buvo ganėtinai aukštos. Olympus gan anksti pradėjo gaminti sisteminius fotoaparatus, be to priklauso MFT grupei, todėl jų aparatai iš esmės suderinami su kitų MFT objektyvų gamintojais. Visgi mano asmenine nuomone, Olympus fotoaparatai nusileidžia konkurentų gaminiams, todėl jų nerekomenduočiau. Plačiau...

Pentax buvo gana stiprus veidrodinių fotoaparatų gamintojas, kuris vienas pirmųjų integravo stabilizuotą sensorių į fotoaparatus ir leisdavo pakankamai įdomius, unikalius objektyvus. Nors vienu metu buvo bandyta įeiti į sisteminių fotoaparatų rinką, bandymas nebuvo sėkmingas. Šiuo metu būtų sunku kažkam rekomenduoti Pentax, kadangi jie gamina tik keletą veidrodinių fotoaparatų ir ateityje planuoja labiau vystyti juostinių fotoaparatų sektorių. Plačiau...

Sigma yra nišinis gamintojas, kuris yra sukūręs pakankamai unikalų Foveon X3 sensorių, pasižymintį santykinai geresniu spalvų atkūrimu ir detalumu. Buvo pagaminti keli veidrodiniai fotoaparatai su šiuo sensoriumi, tačiau jie nesusilaukė didelės sėkmės. Šiuo metu Sigma mėgina konkuruoti sisteminių fotoaparatų rinkoje, tačiau pristatyti modeliai nėra labai patogūs ar populiarūs, todėl būtų sunku rekomenduoti juos įprastam fotografavimui. Plačiau...

Kiekvienas fotoaparatų gamintojas savo produktus yra suskirstęs į sąlygines klases. Skirtingoms klasėms priklausantys fotoaparatai pasižymi šiek tiek (tačiau ne radikaliai) skirtingomis savybėmis ir yra orientuoti į skirtingus vartotojus. Svarbu paminėti, jog tai nėra oficiali fotoaparatų klasifikacija, tačiau tikiuos ji pravers mėginant bent šiek tiek labiau susigaudyti aparatų skirtumuose.

Taigi, trumpai apie kiekvieną fotoaparatų klasę:

Pradedančiųjų klasė. Šiai klasei priklauso funkciškai ir techniškai apriboti fotoaparatai. Svarbu pastebėti, jog šie veidrodiniai fotoaparatai visgi padaro nemenką įspūdį (kokybės ir greičio prasme) iki tol kompaktinius fotoaparatus naudojusiems vartotojams, nes pasižymi pagrindinėmis veidrodinių fotoaparatų savybėmis (keičiami objektyvai, rankinis parametrų valdymas, greitas fokusavimas ir kt.). Visgi pradedančiųjų klasės fotoaparatai neturi galimybės „subtiliai“ koreguoti kai kurių nustatymų (dažniausiai reikalingų įgudusiems fotografams), o jų sandara šiek tiek paprastesnė nei kitų klasių modelių. Tai idealus variantas pradedantiesiems, neplanuojantiems ar neapsisprendžiantiems daug investuoti į fotografiją tiek finansine, tiek žinių prasme.

Entuziastų klasė. Nuo pradedančiųjų klasės ši skiriasi gana nedaug: aparatai taip pat funkciškai šiek tiek riboti (tiesa, kiek mažiau), konstrukcija taip pat gana panaši į pradedančiųjų klasės aparatus (naudojamos tos pačios medžiagos). Šie fotoaparatai labiausiai tinkami tiems, kas jau turėjo patirties su veidrodiniais fotoaparatais anksčiau, bet neplanuoja aparato naudoti labai intensyviam fotografavimui (nors praktikoje neretai naudoja). Tai taip pat geras kandidatas pradedantiesiems, kurie planuoja tobulėti fotografijos srityje.

Pusiau profesionalų klasė. Šiai klasei priklausantys aparatai dažniausiai pasižymi padidintu fiziniu atsparumu (tvirtesnis, sunkesnis, neretai dulkėms ir vandeniui atsparus korpusas), patikimesniu veikimu (naudojamos kokybiškesnės vidinės detalės), išplėstu funkcionalumu (neretai artimu profesionaliems fotoaparatams) bei neretai geresne nuotraukų kokybe dėl geresnio sensoriaus. Pusiau profesionalius aparatus labai mėgsta laisvai samdomi fotografai dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Šiuos fotoaparatus mėgsta ir turtingesni pažengę fotografai, kurie dar prieš pirkdami aparatus suvokia ir tinkamai įvertina entuziastų klasės fotoaparatų apribojimus. Pradedantiesiems fotografams šis aparatas tebūtų visiškai bereikalingas pinigų švaistymas - kur kas geresnis variantas pirkti pradedančiųjų klasės aparatą ir investuoti į geresnį objektyvą.

Darbinė profesionalų klasė. Dėl itin išsamaus valdymo galimybių, greičio bei aukštos kokybės nuotraukų parametrų, juos neabejotinai renkasi didžioji dauguma profesionalų visame pasaulyje. Iš patirties galiu pasakyti, kad įsigiję tokius aparatus fotografai juos retai keičia - komerciškai užsiimantiems fotografija šie aparatai nėra brangūs, atsiperka greitai, o tarnauja tikrai labai ilgai.

Aukščiausia profesionalų klasė. Trumpai tariant, į šios klasės fotoaparatus sudėta viskas, kas geriausia. Aparatai pasiekia maksimalų kadrų per sekundę fotografavimo greitį esant maksimaliai kadro raiškai, jų korpusai yra itin atsparūs vandeniui ir dulkėms, o jautrūs sensoriai įgalina fotografuoti itin tamsiose vietose be papildomų šviesos šaltinių, išlaikydami neblogą nuotraukų kokybę. Šios klasės fotoaparatai - pagrindinis fotožurnalistų įrankis (ir tai ne kiekviena redakcija įperka juos), nors neretai naudojami ir mados ar vestuvių fotografų.

Fotoaparatų gamintojai savo rinkas yra išskirstę pagal tam tikrus regionus. Kiekviename regione jie taiko skirtingą kainų politiką, todėl, pvz. Europoje ir Amerikoje parduodamų fotoaparatų kainos skiriasi (kai kuriais atvejais - gana ženkliai). Svarbu paminėti, jog skirtinguose regionuose taikomos skirtingos sąlygos fotoaparato ar jo priedo garantijai - gali būti, jog įranga bus aptarnaujama tik tame regione, kuriame ją pirkote, arba tik keliuose tarptautiniuose garantiniuose servisuose, esančiuose ne jūsų šalyje.

Vis dar atsiranda nežinančių, jog siuntiniai iš ne ES šalių yra apmokestinami papildomai. Įprastai prie kainos reikia pridėti 21% importo PVM mokestį ir importo muito mokestį siuntoms, viršijančioms 150€ (netaikomas nekomercinėms siuntoms iki 45€). Kai kada dar gali prireikti pakloti ~10€ už prekių išmuitinimą. Daugiau informacijos galite rasti LR muitinės interneto svetainėje.

Praeityje dažnai buvo bandoma apgauti muitininkus paprašant užsienyje esančių pardavėjų įrašyti mažesnę siuntinio vertę arba / ir siuntinio apraše pridėti, jog siuntinys yra dovana („GIFT“). Taip prekės stipriai atpigdavo, nors gavėjas rizikuodavo dvigubai: dingus siuntiniui jam būtų buvę grąžinta tik suma, įrašyta kaip siuntinio vertė (šiuo atveju - mažesnė vertė, mažesnė išmoka), arba šią apgavystę pastebėtų muitininkai ir būtų tekę susimokėti baudą arba atsisakyti siuntinio. Dabar muitinė dirba daug kruopščiau nei praeityje, todėl galima beveik pamiršti apie mokesčių vengimo gudrybes.

Kartais galite aptikti internetinę parduotuvę, kurioje jūsų ieškomas fotoaparatas gali kainuoti kone dvigubai pigiau nei kitose parduotuvėse. Praktiškai visais atvejais tai būna apgavystė. Kartais tai tebūna būdas išvilioti jūsų kreditinės kortelės duomenis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užmokėjus už fotoaparatą jums paskambina parduotuvės vadybininkas ir ima siūlyti brangių (su dirbtinai pakelta kaina) priedų fotoaparatui. Jei sutinkate pirkti priedus, galutinė fotoaparato kaina tampa panaši arba didesnė, nei būtumėte pirkę kitoje elektroninėje parduotuvėje. Jei atsisakote priedų, jums pranešama, jog šiuo metu fotoaparato pardavime nėra ir nežinia kada bus. Tam, kad išvengtumėte panašių situacijų, nuolatos tikrinkite el. parduotuvių reputaciją specialiose svetainėse.

Visai neblogas modernus būdas sutaupyti - siųstis foto techniką iš užsienio pasinaudojant tokiais tarpininkais kaip Shipzee, Eshopwedrop ar PirkEU. Net ir įvertinus visus galimus mokesčius, per juos perkant įmanoma pastebimai sutaupyti, o jų paslaugomis naudotis yra pakankamai saugu ir patogu. Taip, pats išmėginau asmeniškai - priekaištų neturiu, tik pagyrimus :)

Beje, Lietuvoje šiek tiek ažiotažo sukėlė ir keletas įžūlių bandymų pasipelnyti. Apgavystės schema dažniausiai tokia - siūloma parduoti aparatą, kurio nėra Lietuvoje (pardavėjas žada atsiųsti aparatą iš kitos šalies, pigiau) arba kuris yra pakankamai toli (pvz. pajūryje ar tiesiog atokiame Lietuvos krašte). Aparato kaina nustatoma tokia, kad būtų itin patraukli, kai kuriais atvejais net tariamai naujo aparato kaina būna 30% mažesnė už rinkos kainą. Paskambinus pardavėjui šis (primygtinai) siūlo pervesti avansą ar visą fotoaparato kainą, o pirkėjui sutikus ir pervedus pinigus tiesiog dingsta iš akiračio (neretai pakeičia savo telefono numerį). Tad būkite labai atsargūs!

Keletas mano pastebėjimų ir patarimų apie pirkimo ypatybes užsienyje ir Lietuvoje:

• Lietuvoje geriausia pirkti tuomet, kai jums svarbi technikos garantija ar kai tiesiog norite išsirinkti geriausią egzempliorių (aktualu perkant objektyvus). Kainų Lietuvoje galima rasti įvairių, tačiau jos panašios į kitų Europos sąjungos šalių kainas. Geriausia foto techniką pirkti specializuotose foto technikos parduotuvėse (retkarčiais - prekybos centruose) per išpardavimus, akcijas, tačiau reikia sekti kainas, dažniau lankytis parduotuvių internetiniuose puslapiuose. Visai įdomios kai kurių gamintojų akcijos, kuomet dalis sumos grąžinama nusipirkus foto techniką, tiesa šie pinigų grąžinimai dažniausiai taikomi naujesniems, brangesniems gaminiams. Įdomu dar ir tai, kad kai kada nuolaidą pardavėjai suteikia tiesiog apie ją paklausus.
• JAV visa technika šiuo metu kainuoja panašiai ar netgi brangiau nei Lietuvoje, kadangi dolerio kursas nėra labai palankus. Vienintelis geras JAV bruožas – milžiniška naudotos technikos pasiūla, tačiau reikia turėti omeny, kad siunčiantis techniką į Lietuvą prie kainos reiks pridėti PVM ir (kai kuriais atvejais) muito mokesčius. Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos. Pigiausias technikos gavimo iš JAV būdas - jei techniką internetu (šis prekybos būdas ten mažiau apmokestintas nei prekyba realiose parduotuvėse) jums nupirks ten esantis pažįstamas ir pats parveš į Lietuvą. Svarbu paminėti, kad neretai perkant naują gaminį iš JAV garantija ten ir liks, net jei ir gamintojas suteikia vadinamąją „pasaulinę“ garantiją.
• Kinijoje kartais galima nebloga kaina nusipirkti kinų gamybos objektyvų (Samyang, Yongnuo, Laowa, Sirui ir kt.), tačiau pagrindinis minusas - kaip ir JAV atveju reikės sumokėti PVM ir muito mokesčius. Tad iš Kinijos geriausia siųstis foto technikos priedus (įvairūs dangteliai, filtrai, studijinės technikos priedai ir kt.). Įspėju - atminties kortelės dažniausiai būna padirbtos (lėtesnės ir su mažesne talpa nei nurodyta), o garantija iš esmės neegzistuoja. Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos (iš mano patirties - vis tiek greičiau nei iš JAV).
• Europos sąjungoje (neskaitant Lietuvos) technikos kainos labai įvairios, bet kiek teko domėtis – gana panašios į lietuviškas, nebent pavyksta rasti gerą pasiūlymą per išpardavimus (pvz. „juodąjį penktadienį“). Svarbu tai, jog siunčiantis norimą prekę iš ES šalies nėra jokių muitų, dažniausiai kainos pateikiamos ir su PVM (nereikia mokėti atskirai). Prekės dažniausiai atkeliauja per 1-3 savaites nuo užsakymo dienos. Įdomi Svarbu paminėti ir tai, jog bet kurioje ES šalyje pirktas gaminys (būtinai su kvitu ar kitu pirkimo dokumentu!) turės Europoje galiojančią garantiją. Visgi jei naudojimo šalyje nebus gamintojo atstovybės, norint pasinaudoti garantija teks siųsti gaminį pardavėjui ar kreiptis į kitoje šalyje esančią atstovybę. Na o Lietuvoje pirktą sugedusį gaminį galima grąžinti pardavėjui net ir jei nėra gaminio atstovybės Lietuvoje.
• Japonijoje rinka įdomi tuo, kad bent seniau joje ne patys naujausi fotoaparatų modeliai būdavo ženkliai pigesni, be to japonai garsėja savo pagarba naudojamai technikai, todėl galima mažiau nerimauti perkant naudotus fotoaparatus. Visgi tai aktualu tik tiems, kurie techniką pirks nuvažiavę - siųstis iš Japonijos sudėtinga ir brangu.

Tai gana dažnas klausimas, kadangi naudotų fotoaparatų kainos yra tikrai viliojančios. Pats taip pat nevengiu pirkti naudotą techniką, kadangi bent jau objektyvai genda retai ir didžiąją dalį gedimų galima pastebėti pirkimo metu. Su fotoaparatais yra kiek daugiau niuansų, todėl aprašiau kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį perkant panaudotą techniką.

Visuomet pasidomėkite fotoaparato kilme. Jei pardavėjams jums atrodys įtartinas, geriau ieškokite kito. Tarp fotografų egzistuoja nerašytas susitarimas niekada nepirkti vogtų fotoaparatų, nes iš kiekvieno mūsų gali jis būti pavogtas. Na o neperkant vogtos technikos stabdomas juodosios rinkos progresas. Keli požymiai, kurie jums gali praversti siekiant atpažinti vagį:

• Parduodantysis nesako fotoaparato serijinio numerio arba sako, kad „nutrintas“. Tam tikrose duomenų bazėse galima pagal šį numerį pasitikrinti ar aparatūra nėra vogta. Tai geras būdas atbaidyti vagis dar prieš susitinkant su jais.
• Aparatą skubama parduoti. Dažniausiai vagis teigia, jog žada jau rytoj kur nors labai toli išvažiuoti ar aiškina, jog turi ir taip daug pirkėjų, todėl neturi laiko „terliotis“ su jumis. Dažnai kalbėjimo tonas yra grubokas, o pašnekovo balsas – nervingas.
• Kilmės istorija būna vieno ar dviejų sakinių. Dažniausiai bandoma įtikinti, kad fotoaparatą atidavė koks nors pažįstamas ir tema skubiai nukreipiama linkme „tai pirksi ar ne“. Panašus atsakymas būna į klausimą apie fotoaparato galimybes.
• Prie fotoaparato nebūna jokios papildomos įrangos ar dokumentacijos. Vienas dažniausių vogto fotoaparato požymių – nėra fotoaparato akumuliatoriaus kroviklio.
• Parduodamas pilnas darbinis fotožurnalisto ar operatoriaus komplektas, dažniausiai susidedantis iš profesionalaus aparato, 24-70/2.8 bei 70-200/2.8 objektyvų, atsarginių akumuliatorių, kuprinės ar foto krepšio. Paprašytas papasakoti plačiau, pardavėjas teigia tik tiek, kad komplektą paliko emigruojantis ar neturintis laiko prekiauti giminaitis.

Sužinokite kiek kadrų padaryta su fotoaparatu. Visi veidrodiniai fotoaparatai ir dalis sisteminių turi vieną „Achilo kulną“ – tai fotoaparato užuolaidėlės. Priklausomai nuo fotoaparato klasės, jos gali tarnauti 50 000 (pigesni DSLR), 100 000 (vidutinės klasės DSLR) ar 300 000 kadrų (profesionalūs DSLR). Kai peržengiamas šis skaičius, fotoaparatas gali veikti sėkmingai ir toliau, arba pradėti elgtis nenuspėjamai (kai kurie kadrai bus tamsūs, kai kurie peršviesti). Pastaruoju atveju reikia užuolaidėles keisti, o šis „malonumas“ kainuoja nuo 100-300€. Todėl visuomet perkant yra aktualu sužinoti ar greitai reikės keisti užuolaidėles. Visgi ką daryti, jei pardavėju nepasitikite?

Dažniausiai naujesnės kartos aparatai informaciją apie padarytų kadrų kiekį įrašo į kiekvienos nuotraukos metaduomenis, kuriuos galima peržiūrėti tiek naudojant specializuotas programas, tiek ir internetinius puslapius. Tarkime vienas iš variantų - camerashuttercount.com ar myshuttercount.com interneto svetainės, parodančios tikslią fotoaparato „ridą“ tiesiog įkėlus paskutinę fotoaparatu padarytą nuotrauką.

Kalbant apie sisteminius fotoaparatus, dalis jų taip pat naudoja mechanines užuolaidėles, tačiau kiek teko domėtis, retas sisteminis aparatas per savo egzistavimą padaro tiek daug kadrų, kad tenka šias užuolaidėles keisti. Be to, sisteminiuose aparatuose sugedus mechaninėms užuolaidėlėms (bent jau teoriškai) galima naudoti elektronines, todėl ši problema tampa dar mažesnė.

Išbandykite kaip veikia fotoaparatas. Nerekomenduočiau pirkti fotoaparato prieš tai jo neišbandžius - Lietuvoje (o tuo labiau pasaulyje) yra pasitaikiusių pakankamai nemažai apgavystės atvejų. Tad gana dažnas klausimas - ką reikia daryti, norint įsitikinti, ar fotoaparatas nėra pažeistas, ar tarnaus dar ilgai po pirkimo. Keletas mano pasiūlymų:

• Apžiūrėkite fotoaparato korpusą. Jei pamatysite nutrintų vietų - tai normalu, vadinas fotoaparatas buvo naudojamas (nebūtinai itin intensyviai). Svarbiausia jums turi būti tai ar aparato korpuse nėra matomi akivaizdūs įskilimai - tai indikuotų fotoaparato kritimo faktą.
• Pamėginkite palandžioti po fotoaparato meniu, išbandykite visus mygtukus, ratukus (jei yra), norėdami įsitikinti, kad visi jie veikia, juos lengva spausti (nėra užstrigę). Įjunkite integruotą blykstę, pabandykite su ja pafotografuoti. Pasitaiko atvejų, kad blykstės lempa būna sudegusi.
• Pabandykite padaryti keletą kadrų (keletą atskirų kadrų ir kadrų seriją) ant vieno iš prioritetinio režimo (programinio, diafragmos ar išlaikymo prioriteto). Jei kadrai per tamsūs arba per šviesūs, greičiausiai sugedusios fotoaparato užuolaidėlės.
• Diafragmos prioriteto režime pabandykite padaryti keletą kadrų su įvairiomis diafragmomis - nuo pačios atviriausios, iki uždariausios (pvz. F2.8, F5.6, F8, F16). Tai dažniausias testas perkant panaudotą objektyvą. Jei fotoaparatas atsisako veikti ir parodo klaidą, gali būti problemos su objektyvu. Dažnesni gedimai yra kontakto problemos (objektyvas išvis nefunkcionuoja), užstrigusios (neužsidarančios) užuolaidėlės.
• Padarykite kadrą uždėję ant objektyvo dangtelį (parametrai - išlaikymas ~1-3 sekundės, diafragma F8, jautrumas mažiausias įmanomas). Padarę kadrą įdėmiai peržiūrėkite jį ekranėlyje - jei matote spalvotų taškų, vadinasi LCD turi vadinamųjų „mirusių“ taškų (pikselių). Tai nėra didelis trūkumas, bet kartais tokie taškai erzina peržiūrint nuotraukas.
• Pafotografuokite su fotoaparatu įvairiais nustatymais ir paprašykite pardavėjo persiųsti jums tuos kadrus (galite iš anksto su savimi pasiimti atminties kortelę, jei turite). Namuose ramiai peržiūrėkite visus kadrus - ar jums priimtinas fotoaparato objektyvo aštrumas, kontrastas.
• Kai kurie trūkumai, pvz. sensoriaus įbrėžimas ar dulkės, dažniausiai matosi tik padidinus nuotrauką, todėl fotografavimo metu bus sudėtinga tai patikrinti (vėlgi šioje situacijoje praverstų atsinešta atminties kortelė). Šiems trūkumams išryškinti padarykite keletą vientiso fono nuotraukų (dangaus, lubų, sienos ar kt.) parinkę F22 diafragmą. Peržiūrėdami nuotraukas monitoriuje ieškokite tamsių taškų - jei jų pozicija kaitaliojant nuotraukas nekinta, tai yra dulkės ant sensoriaus. Tai dažnai pasitaikanti, tačiau nesunkiai ištaisoma problema (sensorius valo foto servisai, paslaugos kaina ~8-15€). Sensoriaus įbrėžimus atskirti sunkiau, nes jie primena dulkes. Tai itin retai pasitaikanti (atsirandanti dėl grubiai valyto sensoriaus), tačiau praktiškai neištaisoma problema.

Išbandykite kaip veikia objektyvas. Kadangi ši tema jau pakankamai gerai išanalizuota kitose svetainėse, itin rekomenduoju paskaityti šį anglišką objektyvų apžiūros gidą.

Planuojant biudžetą fotoaparatui reikia įvertinti ir jo priedų kainą. Tam, kad galėtumėte iš anksto suplanuoti savo išlaidas, o ir neprisipirktumėte visko, ką rekomenduos pardavimo vadybininkas, susipažinkite su kai kuriais populiariausiais fotoaparatų priedais. Apie kiekvieną jų būtų galima greičiausiai parašyti ne ką mažesnį straipsnį, tačiau kol kas apsiribosiu glaustu jų apibūdinimu.

Beje, el. aukcione „eBay“ (retkarčiais - jau ir el. parduotuvėse) pakankamai paplitę gana pigūs fotoaparatų komplektai, kuriuose dažniausiai būna visi išvardinti fotoaparatų priedai. Deja, beveik visais atvejais tokiuose komplektuose dauguma priedų yra itin prastos kokybės: trikojai nepatvarūs, aparato dėklas nepritaikytas visiems šiems priedams, filtrai tamsina ar net blogina vaizdą, blykstė vos stipresnė nei integruota, atminties kortelės lėtos ir nepatikimos (neretai padirbtos), papildomi objektyvai beverčiai.

Nėra nieko apmaudžiau kaip nusipirkti fotoaparatą ir jau kitą dieną sužinoti, kad gamintojas išleido naujesnį modelį už beveik tokią pačią kainą. Taigi, kada geriausias metas rinktis fotoaparatą? Visuomet galite mėginti apsilankyti gandų svetainėse! Nors jų prognozės ne visuomet yra labai tikslios, tačiau retkarčiais apie naują gaminį galima sužinoti daug anksčiau nei pasirodo oficialus spaudos pranešimas apie jo pristatymą. Štai keletas tokių svetainių:

• Gandai apie Canon
• Gandai apie Nikon
• Gandai apie Fujifilm
• Gandai apie Pentax, Samsung
• Gandai apie Sony
• Gandai apie 4:3 sistemos dalyvius (Olympus, Panasonic, Fujifilm, Leica, Sigma ir kt.)
• Gandai apie visus gamintojus

Tikiuosi mano straipsnis padėjo šiek tiek giliau pažvelgti į fotoaparato rinkimosi ypatybes, tad užbaigti jį norėčiau keletu patarimu naujokams ir šiek tiek pažengusiems: